Komentarai ir analizė

Statistikos departamento duomenimis, šalies eksportas 2013 m. liepą, palyginti su atitinkamu 2012 m. mėnesiu, padidėjo 8,3 proc. Eksporto lėtėjimo tendencija, kaip ir tikėjomės metų pradžioje, pamažu įsigali – augimo tempas migruoja iš dviženklės į vienženklę teritoriją. 2013 m. sausį–liepą, palyginti su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu, eksportas ūgtelėjo 13,7 proc. Didėjo visų prekių grupių pardavimai užsienyje, iš jų sparčiausiai – žemės ūkio ir maisto produktų (21,7 proc.

Prigimtis (gimtis) – Gimda – Gamta ir yra ta ašis, ant kurios suvertas sukasi gyvųjų pasaulis. Tai – duotybė, būties sąlyga. Jei jos nėra – nėra ir pačios Gyvatos, vadinasi, mums su jumis nėra nieko. Štai kaip tai svarbu.

Vitalijus Balkus Galiu tik spėlioti, kaip spaudžia kai kurių nūdienos Lietuvos vadovų širdis, vos jie prisimena apie laimingus laikus, kuomet buvo viena televizija, dvi radijo programos ir, svarbiausia, nebuvo interneto. Trinkteli per stalą „aukštas kumštis“, aidu trinkteli per stalus redaktorių kumšteliai ir nepageidaujama žinia nepasiekia žiūrovo, klausytojo ar skaitytojo.

Romas Sadauskas-Kvietkevičius Popiežius Pranciškus paskelbė rugsėjo septintąją pasninko ir maldos už taiką Sirijoje, Artimuosiuose Rytuose ir visame pasaulyje diena. Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas paragino vyskupijos tikinčiuosius atsiliepti į popiežiaus Pranciškaus kvietimą kartu melsti taikos dovanos Sirijai. Tačiau ta formuluotė - „už taiką Sirijoje“ - labai jau aptaki, tarsi norima visiems įtikti.

Nuo 2014 m. įvedamas akcizo mokestis energijai yra neteisingas, ekonomiškai nepateisinamas ir žalingas gyventojams ir įmonėms. Jis gresia dujų, šilumos ir elektros energijos kainų didėjimu ir smūgiu Lietuvos ūkio konkurencingumui. Vyriausybė privalo imtis visų priemonių, leisiančių sumažinti akcizo mokesčio neigiamą poveikį verslui ir gyventojams, o ne traktuoti šį mokestį kaip dar vieną pajamų šaltinį.

Gyvenu Londone jau septyneri metai ir stebiuosi-neatsistebiu, kad beveik kiekvienuose namuose, kur lietuviai gyvena, veikia ir lietuviška televizija. Broliai emigrantai nepatingi įsigyti specialias lėkštes ir korteles, ir kėkso vakarais prie lietuviškų muilo operų bei lietuviškų “X faktorių”. Ir ne vien dėl kalbos barjero – vienos angliškai suprantančios poros teiravausi, kam jiems lietuviška televizija. Atsakymas – artimiau širdžiai.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje diskutuojama, ar įvedant eurą kainos gali būti apvalinamos „į viršų“, o atlyginimai „į apačią“, ir dėl to daugumai šalies gyventojų toks istorinis įvykis reikštų sumažėjusią perkamąją galią. Ar tokios prielaidos ir baimės yra pagrįstos? Šių metų vasarą Vyriausybė patvirtino "Nacionalinį euro įvedimo planą", kuris apibrėžia euro įvedimo sąlygas.

Gali būti, kad net šiandien JAV ir jų sąjungininkai britai atakuoja Siriją, o jei dar ir nepradėjo, tai karinę operaciją vis tiek žadėta pradėti „šiomis dienomis“. Tai labai bloga naujiena Žygaičių bendruomenei, mėginančiai išspirti iš Lietuvos skalūnų dujas žvalgančią „Chevron“. Atrodo, kad kaimiečiams nelieka nieko kito, tik eiti tiesiai prie JAV ambasados ir prašyti, kad Amerika nebepultų Sirijos.

Andrius Guginis Vieną vakarą, pirmadienį, Lietuvos rinktinės puolėjas Kšyštofas Lavrinovičius pasirašė ant brolio Darjušo sportinio krepšio net neįtardamas, kiek aistrų sukels jo iš pirmo žvilgsnio nekaltas ir į akis nekrentantis parašas. Kšyštofas ant sportinio krepšio balto ženklo nupiešė kryžiuką ir, kad jo kompozicija būtų išbaigta prie kryžiuko galų pridėjo dar keturis brūkšnelius. Taip ant Darjušo krepšio gimė Brolio nupiešta svastika.

Europoje rinkų dalyvių dėmesio sulauks ketvirtadienį vyksiantis Europos centrinio banko (ECB) susirinkimas – investuotojai nesitiki, kad bazinių palūkanų normos bus mažinamos. Tačiau ECB atstovų pasisakymai bus svarbūs rinkos dalyviams vertinant šiuo metu esamas pinigų rinkos palūkanas, kurios paskutiniu metu pakilo nuo istorinių žemumų. Be to, savaitės pirmoje pusėje paaiškės galutiniai euro zonos rugpjūčio mėnesio PMI indeksai.

Bet koks Lietuvoje priimtas įstatymas gali būti Konstitucinio Teismo (KT) vertinimo objektas. Pastaruoju metu KT pateikė išvadą dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo teisėtumo – neproporcingai mažinant valstybės tarnautojų atlyginimus buvo pažeista konstitucinė teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Šią problemą Vyriausybė žada išspręsti jau kitais metais, tačiau įdomių ir sudėtingų klausimų KT sulaukia vis daugiau.

Prisipažinsiu, kad, būdamas vilnietis, įsigudrinau iki šiol nežinoti adreso, kuriuo atsidarė IKEA krautuvė. Rėkavo apie tai per visas žinias, visur rašė, bet nelabai skaičiau. Girdėjau, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė važiavo atidaryti privačios krautuvės, pirko kažkokią uogienę ir kažką ten sapaliojo apie ateinančią „skandinavišką verslo kultūrą“, kuri mus išganys.

Kitados, kai dabartinės „man made“ civilizacijos dar nebuvo ir, tikėtina, gyvenome rojuje, buvo dvi lytys, aiškiai atskirtos pagal atliekamas funkcijas ir jų svarbą. Svarbiausioji, todėl ir pagrindinė, kadangi ji nešė (ir tebeneša) gyvybę, vadinosi žmona, o ta, kuri atliko aptarnaujančią funkciją, buvo žmogus. Įžvalgesnį tą ir dabar lengvai atseks, matydami, jog daugiskaitoje kaip apibendrinimą iki šiol vartojame svarbesniąją formą ir sakome „žmonės“, o ne „žmogai“. Juk nesunku suprasti.

Jau pripratau, kad kitur laimės ieškoti sumanę tėvynainiai Lietuvoj arba išdedami į šuns dienas, kaip visuomenės atmatos ir visiški nevykėliai, arba aukštinami, kaip drąsūs, sunkumų ir iššūkių nebijantys žmonės. Bet, žiūriu, ir Anglijoj panašūs dalykai dedasi – vieną dieną kas nors išgiria imigrantinę liaudį kaip gerus darbininkus, o kitą - išpeikia kaip naštą visuomenei ir pašalpų kaulytojus.

Romas Sadauskas-Kvietkevičius Pirmiausia tiesiog privalau pasveikinti jus visus, išgyvenusius dar vieną Pasaulio pabaigą. Ją įvyksiant 2013 m. rugpjūčio 23-ąją buvo išpranašavęs Grigorijus Rasputinas, o pranašystę patvirtinęs Rusijoje šiuo metu besislapstantis Edwardas Snowdenas - abu daugmaž vienodo rimtumo autoritetai. Jei pabaiga neištiko, tai gal galima tikėtis bent jau karo? Ir ne kažkur tolimoje Sirijoje, o čia, pas mus.

Paulius Stonis / propatria.lt Skelbdami šį tekstą toliau siekiame skatinti principingas diskusijas pilietinės visuomenės, tautos ir valstybės santykio klausimais. Esame įsitikinę, kad tokios diskusijos yra būtinos, nes grindžiamas tikru pasitikėjimu bendradarbiavimas galimas tik tarp savo vertybines nuostatas ir veiklos principus bei tikslus gebančių ir pasiryžusių aiškiai formuluoti ir atvirai juos įvardyti pilietinių darinių.

Kai Bilo Klintono rinkimų kampanijos vadovas Džeimsas Karvilis (James Carville) 1992 metais pasakė „Tai juk ekonomika, kvailiai“, nežinojo, kad ši organizatoriams skirta žinutė taps ne tik visos rinkimų kampanijos ašimi, bet ir plačiai naudojama fraze. „Tai juk ne lengvatos, kvailiai“, norisi ištarti ir dabar, kai valdantieji užsimojo vėl keisti mokesčių sistemą ir, kaip jie teigia, naikinti mokesčių lengvatas.

Lietuviai iš dalies vėl jaučia nuskriaustųjų „kaifą“. Britų dienraštis „The Independent“ paskelbė karikatūrą, kurioje pigiai reklamuojama lietuvių darbo jėga, o lenkai nupiešė plakatą. Po kelis lietuvių darbininkus už vieno kainą siūlantis leidinys parodė liūdną realybę. Tikslas anaiptol nebuvo kryptingai pasityčioti, tačiau gausiai emigruojančios tautos sąmonėje užkliudyta jautri kertelė, net šalies ambasada prabilo apie tariamai ksenofobišką karikatūrų pobūdį.

Gėda prisipažinti, bet žiūriu televizorių dažniau nei skaitau knygas. Guodžiuosi tik tuo, kad nesu vienas toks Lietuvoje. Pykstu ant savęs ir viso pasaulio, kiek lietuviški televizijos kanalai (nors juos žiūriu tikrai labai retai) stengiasi užpilti šiukšlių man ant galvos. Save laikau jau suaugusiu, todėl moku atskirti pelus nuo grūdų, tačiau lietuvišką televiziją žiūrintiems vaikams tai padaryti beveik neįmanoma misija.

Gerėjantys Baltijos šalių BVP rodikliai turėtų atnešti džiugių nuotaikų, tačiau atsipalaiduoti neleidžia silpstanti Rusijos ekonomika. Estijos ekonominė situacija gerėja lėčiau nei buvo laukta, tuo tarpu Lietuva bei Latvija bent jau kol kas puoselėtus lūkesčius pateisina – pozityviai nuteikia vartojimo bei eksporto tendencijos Lietuvoje, statybų ir paslaugų rodikliai Latvijoje. „Danske Bank“ prognozės Lietuvai ir Latvijai išlieka nepakitusios, o Estijai – sumažintos iki 2,0 – 2,5 proc.

Pastarosiomis savaitėmis, kai internete išplito Lietuvos diplomatijos korifėjų (pagal juos ginančių pajėgų reakciją – net superkorifėjų) pliurpalai apie saulėgrąžas, „kramtoškes“, paramą „krikščionims armėnams prieš maurus azerus“ ir kt., pasigirdo kažkoks isteriškas, stereo ir net „surroundu“ atliekamas falcetas, kuris kai ką iškart priminė. „Tariame Leninas, sakome partija. Tariama partija, sakome Leninas“, – kriuksėdavo sovietų propaganda laikraščiais, televizijos ir radijo triukšmais.

Galit juoktis, bet priklausau tai emigrantų grupei, kuri, nesvarbu kiek ilgai begyventų Anglijoje, atostogauti važiuoja į Lietuvą. Gal dėl naivaus tikėjimo, kad ten pigiau? Gal tikintis vienu šūviu du zuikius nušauti – ir pailsėti, ir saviškius aplankyti? O gal į Lietuvą veda ne vien nostalgija, bet ir giliai paslėptas kaltės jausmas dėl paliktos tėvynės? Jau niekam nebereikia įrodinėti, kad Lietuvoje, ypač pajūryje, atostogauti nė kiek ne pigiau negu Ispanijoje ar Graikijoje.

Ponai lenkų futbolo sirgaliai prieš savaitę Poznanės stadione iškėlė šūkį - „Lietuvių mužikai klaupkitės prieš lenkų ponus“. Tas rungtynes, kaip ir ankstesniąsias, vykusias Vilniuje, „poniškoji“ lenkų komanda pralaimėjo. Pralaimėtojams tiek ir belieka – kandžiotis iš pasalų.

Jei jums nepatiko „The Independent“ laikraštyje išspausdinta karikatūra, kurioje vaizduojami supakuoti migrantai lietuviai (panašiai, kaip vištienos krūtinėlė „Iki“ arba „Maxima“ prekybos centro lentynoje), tai turiu pripažinti, kad Jūs, gerbiamas skaitytojau, visiškai neturite humoro jausmo. O juolab jūs, už minimalų atlyginimą dirbantis Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Norvegijoje. Piktintis, tiesą sakant, nėra kuo.

Mano geras bičiulis savo paskyroje socialiniame tinklapyje pasidžiaugė, kaip Lietuvoje suklestėjo baidarių verslas. Ir svarbiausia, ką jis pastebėjo, kad baidarių nuomotojai išvalo upes nuo įlūžusių medžių, įrengia stovyklavietes ir netgi surenka šiukšles, kurias vis dar palieka nemandagūs poilsiautojai. Teikdami visiškai privačią paslaugą, baidarių nuomotojai sukuria gerbūvį ir aplinkiniams, teikia, kaip parašyta ekonomikos vadovėlyje, viešąsias gėrybes.

Gal prieš porą ar trejetą mėnesio interneto socialiniuose tinkluose jau esu užsiminęs, kaip įsigijau nebrangią elektroninę cigaretę ir tą pačią dieną ją pardaviau pažįstamam druskininkiečiui, išvykstančiam dirbti į Norvegiją, kur tikri rūkalai kainuoja beprotiškus pinigus. Kažkaip nutiko, kad tie įrašai buvo pastebėti prekiautojų elektroninėmis cigaretėmis. Rugpjūčio 7 d. internetinės parduotuvės www.vape.

Kažkada vienas įžūlokas Rusijos ambasadorius Lietuvoje tiesiai šviesiai išpyškino, kad esame skandalistų šalis, kur visi džiaugiasi vieni kitus apdergę. Tada įsižeidėm, o dabar? Ambasadoriaus Budapešte Renato Juškos pokalbiai (su mistiniu provokatoriumi?) ar jų tariamos, mistinių, radijo teatrą darančių aktorių kuriamos falsifikacijos kursto sąmokslų teorijas. Pirmiausia - iš oficialių lūpų.

Britanijos medikai jau suka galvas, kaip subtiliau pasakyti tėvams apie jų nutukusius vaikus. T. y., ateityje gydytojai turės nesmerktinu ir neįžeidžiančiu tonu, pozityviai gimdytojams pranešti, kad jų atžalas kankina antsvoris. Tėvams bus pasakoma, kad vaikas ne šiaip, o „kliniškai nutukęs“. Dar kažkur skaičiau, kad turintieji proto negalią, pasak kai kurių psichologų, įninka į depresiją, kai sužino, jog šalia jų gyvena, kaip čia subtiliau pasakius, mažesnę proto negalią turintys asmenys.

Nuo vaikystės mėgstu senus (mandagiai kalbant – vyresnio amžiaus) žmones. Mama pasakojo, kad būdama mažiukė negalėdavau atplėšti akių nuo baltos kaip debesis kaimyno barzdos. Senas žmogus man atrodė ir gražus, ir išmintingas. Išmintingi seni burtininkai buvo mano mėgstamiausi pasakų herojai. Tačiau šiandien apie senus žmones kalbama visiškai kitaip, ir įtariu, nespėsiu nė apsidairyti, kaip pati būsiu priskirta kvailų senių kategorijai. Pastabūs Anglija.

Iš pirmo žvilgsnio naujausi užsienio prekybos duomenys atrodo solidžiai – Lietuvos eksportas pirmąjį šių metų pusmetį paaugo 14,7 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Beveik tiek pat padidėjo ir lietuviškos kilmės prekių eksportas (14,6 proc.), ir net atmetus mineralinius produktus, eksportas pademonstravo 12,3 proc. augimą. Tačiau atidžiau sekant paskutinių mėnesių tendencijas, matosi akivaizdus eksporto kitimo tempo lėtėjimas (žr.

Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainų lygis liepą buvo 0,5 proc. didesnis nei prieš metus ir 0,7 proc. mažesnis, palyginti su ankstesniu mėnesiu. Metinė infliacija buvo mažiausia nuo 2010 m. pradžios, tuo tarpu mėnesinis kainų kritimas buvo tradiciškai lemtas sezoninių veiksnių, tačiau smarkiai didesnis nei tikėtasi. Staigų sezoninį vartojimo kainų niurktelėjimą lėmė drabužių ir avalynės atpigimas (7,0 proc.

Liepos mėnesį vartotojų kainos Lietuvoje sumažėjo net 0,7 proc., o vidutinė metinė infliacija nukrito iki 2,2 proc. bei išlieka žemiau Mastrichto kriterijaus. Infliacijos mažėjimo tendencija tęsis iki šių metų pabaigos, o tikimybė, kad 2014 m. pavasarį Lietuva tenkins visus Mastrichto kriterijus, yra labai didelė.

Kiekviena bloga žinia apie Rusiją man, kaip tikram lietuviui patriotui, yra tarsi gurkšnis šalto nealkoholinio alaus (jokios alkoholio reklamos čia nebus) tvankią rugpjūčio popietę - dantis gelia, bet vis tiek malonu. Juolab, kad nesunku apskaičiuoti, jog Rusijos ekonomikai perėjus iš stagnacijos į recesiją, galiu tikėtis, jog pakils mano sodybos vertė. Paklausite, iš kokio krištolinio rutulio tokią pranašystę nuskaičiau? Tai pabandykime nuosekliai viską išsiaiškinti.

Kai kas nors ima dejuoti dėl lietuvių netolerancijos, aš prisimenu ne tik kunigaikštį Gediminą, kvietusį Vilniun visus, nepaisant nei tautybės nei religijos. Prisimenu ir kitą, liaudies išsiugdytą toleranciją, sudėtą į paprastą, rupų posakį – duok durniui kelią. Ginčai dėl to, kas kiek tolerantiškas, prasideda tada, kai bandoma pasirodyti teisesniais ir protingesniais už savo mažiau prakutusius brolius ir seseris.

Nė kiek nenustebau, kai birželio pradžioje Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas skyrė valstybės įstaigai „Rossotrudničestvo“ („Россотрудничество“), besirūpinančiai įvairiais propagandiniais projektais užsienyje, papildomai 9,5 mlrd. rublių (apie 750 mln. Lt). Pats V.Putinas pripažino, kad didžioji lėšų dalis nuguls posovietinėse šalyse, tai yra ten, kur per pastaruosius 20 metų itin sumažėjo žmonių simpatija Kremliui.

Sveikatos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis siekia uždrausti prekiauti alkoholiu aplink Sveikatos ministeriją. Jis jus pagydys, jei tikėsite ir kalbėsite teisingus poterius. Idėja paskelbti teritoriją aplink žinybą „šventa“ ir „laisva nuo šėtono“ – nei gera, nei bloga. Ne nauja. Planuojantieji verslą turėtų tiesiog į omenį sau įsriegti prisiminimą, jog kai kurie ministrai planavo savo ministerijas iškelti į kitus miestus. Tad maža ką.

Vasara – atostogų metas todėl daugiau žmonių naudojasi oro uosto paslaugomis. O Vilniaus oro uostas nemyli keleivių. Štai atvykimo salėje kabo didelė reklama: „Greitas ir patogus susisiekimas su miestu Vilniaus oro uosto rekomenduojamu taksi.“ Nurodomos ir šio taksi kainos. Kelionė iš oro uosto į Senamiestį kainuos apie 35 litus, o į Konstitucijos prospektą apie 42 litus. Žemiau vardijami maksimalūs vežimo tarifai. Įlaipinimas – ne daugiau nei 5 litai, kai kituose taksi jis kainuoja 2 litus.

Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu, šalies BVP padidėjo 4,1 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką). Pasak statistikų, didėjo daugumos sektorių pridėtinė vertė, taigi Lietuvos ekonomikos augimas balandį–birželį buvo neblogai subalansuotas, t.y. eksporto dominavimas vidaus paklausos atžvilgiu kiek sumenko. Tai liudija ir atskirų mėnesių produkcijos ar pardavimų duomenys.

Naujausi Lietuvos ekonomikos plėtros rodikliai nuteikia optimistiškai – pirmąjį pusmetį metinis ūkio augimas siekė įspūdingus 4,2 proc. Atrodytų, galima atsipalaiduoti – Lietuvos ekonomika jau tvirtai stovi ant kojų, tačiau džiaugtis kol kas dar anksti, nes gali paaiškėti, kad šios kojos yra molinės ir gali netrukus sutrupėti. Visų pirma, antrąjį pusmetį ekonominis augimas Lietuvoje bus gerokai lėtesnis. Tą lems nepalanki užsienio rinkų aplinka ir palyginti aukšta praėjusių metų bazė.

Šarūnas Navickis Nuodijimas yra daug kilnesnis žudymo būdas nei koks plebėjams taikomas korimas. Tokia mintis, kur buvus, kur nebuvus, tik šast ir įsismelkia į galvą, istorijos puslapiuose aptikus kokią nors karališkąją liniją. Žinoma, parodomaisiais atvejais būdavo kertamos galvos, tačiau kai atvirai veikti nebuvo paranku – taigi gerokai dažniau, – naudotasi pirmuoju čia įvardytu būdu. Tai neabejotinai žinojo jau Willamas Shakespeare‘as.

Visi pasaulio lyderiai, neseniai vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikime pritarė nuomonei, kad dabartinis globalus politinis prioritetas yra ekonomikos skatinimas. Tarsi ir nieko naujo – krizė ne tik nesitraukia, bet stabiliai laikosi, ekonomika buksuoja, niekaip nepajudėdama iš nulinio taško. Tai supranta visi. Nuo JAV iki Rusijos. Net atrodo, kad karo kirviai ir žodinis kapojimasis bus laikinai nutrauktas, nes nė vienai pasaulio valstybei nenaudinga griauti diplomatinius santykius.

Istorijos baimė, menkas išmanymas, fantazijos ir talento stoka, blogai surašyti konkurso reikalavimai, abejotina komisija? Kur slypi priežastis, kad paminklas Lietuvos laisvės kovotojams Lukiškių aikštėje bus, švelniai tariant, nelabai tinkamas? Jei kas nežinote, tai Kultūros ministerija neseniai paskelbė: Lukiškių aikštėje bus statoma „Tautos dvasia“. Visiškai abstraktus kūrinys: lyg paukštis, lyg palaužtas diegas, lyg šiaip kreivė.

Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys Jorg Asmussen skyrė daug dėmesio Lietuvos vykdytai ir vykdomai ekonominei politikai. Tačiau įžvalgų apie galimą ECB politikos kryptį pašykštėjo – paklaustas apie ECB vaidmenį užtikrinant ekonomikos augimą ir užimtumą atsakė, kad jau dabar vykdoma pinigų politika yra labai ekspansyvi ir kažin ar galima padaryti daug daugiau.

Kitais metais vyksiantys Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai parodys, ar Lietuvoje atsirado dar bent vienas asmuo, galintis lygiaverčiai kovoti su dabartine šalies prezidente, Dalia Grybauskaite. Paskutinieji rinkimai akivaizdžiai parodė, kad Lietuvoje Jos Ekselencija yra vienintelis žmogus, galintis tapti prezidentu. Visi kiti konkurentai buvo tik „dėl skaičiaus“, jie ne tik nebuvo lygiaverčiai konkurentai, jie iš viso nebuvo konkurentai.

„Tiesioginiai mero rinkimai – instrumentas manipuliuoti rinkėjų nuomone“, – teigia jaunieji socdemai, išsiuntinėję tokį pranešimą spaudai: „Jau ne vieneri metai netyla diskusijos dėl tiesioginių merų rinkimų, tačiau įteisinti šias konstitucines pataisas Seimo nariai nesiryžta. Tam pritaria daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų.

Akylesni tinklapio Anglija.lt skaitytojai turbūt pastebėjo, kad kartkartėmis, ypač pristatant valstybės programas, kaip pavyzdžiui „Globali Lietuva” iš tėvynės išvykusieji nebevadinami emigrantais. Surastas kitas pavadinimas - pasaulio lietuviai. Ausiai skamba gražiau ir maloniau. Tik nežinau, kas nuo to keičiasi. Kiekvieną vasarą į Lietuvą suvažiuoja daugybė po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių.

Pastarosiomis dienomis politikos apžvalgininkai pagaliau turi ką pasakyti: Viktoras Uspaskichas bus įkištas už grotų, lietuviai pradės gerbti Įstatymą, vėl karialiaus visagalė demokratija, šviesus rytojus tyko už vartų, tereikia rauti demokratiją graužiančius kirminus ir mūsų Edeno sodai vėl žaliuos, ateis išsvajota Nepriklausomybės diena.

Privalomasis sveikatos draudimas sujauktas kaip reikiant. Tiems, kurie dirba pagal darbo sutartį, arba yra apdrausti valstybės lėšomis, šiek tiek aiškiau. Darbdavio atskaitomos arba valstybės sumokamos draudimo įmokos suteikia teisę nemokamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Tačiau gyvenimas yra margesnis, ir yra dešimtys tūkstančių lietuvių, kurie nereguliariai gauna autorinį atlyginimą, užsiima individualia veikla arba nedirba ir nėra užsiregistravę darbo biržoje.

Nutinka taip, kad dėmesio norintys politikai su juo nesusidoroja, kai jo sulaukia. Nevykęs užsienio reikalų viceministro Vytauto Leškevičiaus pasirodymas europarlamentarams ne tik tapo visuotinių pašaipų objektu, bet ir paryškino jau ne kartą minėtą problemą – Lietuvos politikai viešojoje erdvėje neretai sutrinka arba įsiunta gavę klausimus, į kuriuos atsakymų nėra pasirašę didelėmis raidėmis arba mintinai iškalę priešais veidrodį. Problema susijusi ne vien su kalbų mokėjimu.