Komentarai ir analizė

Kitados, kai dabartinės „man made“ civilizacijos dar nebuvo ir, tikėtina, gyvenome rojuje, buvo dvi lytys, aiškiai atskirtos pagal atliekamas funkcijas ir jų svarbą. Svarbiausioji, todėl ir pagrindinė, kadangi ji nešė (ir tebeneša) gyvybę, vadinosi žmona, o ta, kuri atliko aptarnaujančią funkciją, buvo žmogus. Įžvalgesnį tą ir dabar lengvai atseks, matydami, jog daugiskaitoje kaip apibendrinimą iki šiol vartojame svarbesniąją formą ir sakome „žmonės“, o ne „žmogai“. Juk nesunku suprasti.

Jau pripratau, kad kitur laimės ieškoti sumanę tėvynainiai Lietuvoj arba išdedami į šuns dienas, kaip visuomenės atmatos ir visiški nevykėliai, arba aukštinami, kaip drąsūs, sunkumų ir iššūkių nebijantys žmonės. Bet, žiūriu, ir Anglijoj panašūs dalykai dedasi – vieną dieną kas nors išgiria imigrantinę liaudį kaip gerus darbininkus, o kitą - išpeikia kaip naštą visuomenei ir pašalpų kaulytojus.

Romas Sadauskas-Kvietkevičius Pirmiausia tiesiog privalau pasveikinti jus visus, išgyvenusius dar vieną Pasaulio pabaigą. Ją įvyksiant 2013 m. rugpjūčio 23-ąją buvo išpranašavęs Grigorijus Rasputinas, o pranašystę patvirtinęs Rusijoje šiuo metu besislapstantis Edwardas Snowdenas - abu daugmaž vienodo rimtumo autoritetai. Jei pabaiga neištiko, tai gal galima tikėtis bent jau karo? Ir ne kažkur tolimoje Sirijoje, o čia, pas mus.

Paulius Stonis / propatria.lt Skelbdami šį tekstą toliau siekiame skatinti principingas diskusijas pilietinės visuomenės, tautos ir valstybės santykio klausimais. Esame įsitikinę, kad tokios diskusijos yra būtinos, nes grindžiamas tikru pasitikėjimu bendradarbiavimas galimas tik tarp savo vertybines nuostatas ir veiklos principus bei tikslus gebančių ir pasiryžusių aiškiai formuluoti ir atvirai juos įvardyti pilietinių darinių.

Kai Bilo Klintono rinkimų kampanijos vadovas Džeimsas Karvilis (James Carville) 1992 metais pasakė „Tai juk ekonomika, kvailiai“, nežinojo, kad ši organizatoriams skirta žinutė taps ne tik visos rinkimų kampanijos ašimi, bet ir plačiai naudojama fraze. „Tai juk ne lengvatos, kvailiai“, norisi ištarti ir dabar, kai valdantieji užsimojo vėl keisti mokesčių sistemą ir, kaip jie teigia, naikinti mokesčių lengvatas.

Lietuviai iš dalies vėl jaučia nuskriaustųjų „kaifą“. Britų dienraštis „The Independent“ paskelbė karikatūrą, kurioje pigiai reklamuojama lietuvių darbo jėga, o lenkai nupiešė plakatą. Po kelis lietuvių darbininkus už vieno kainą siūlantis leidinys parodė liūdną realybę. Tikslas anaiptol nebuvo kryptingai pasityčioti, tačiau gausiai emigruojančios tautos sąmonėje užkliudyta jautri kertelė, net šalies ambasada prabilo apie tariamai ksenofobišką karikatūrų pobūdį.

Gėda prisipažinti, bet žiūriu televizorių dažniau nei skaitau knygas. Guodžiuosi tik tuo, kad nesu vienas toks Lietuvoje. Pykstu ant savęs ir viso pasaulio, kiek lietuviški televizijos kanalai (nors juos žiūriu tikrai labai retai) stengiasi užpilti šiukšlių man ant galvos. Save laikau jau suaugusiu, todėl moku atskirti pelus nuo grūdų, tačiau lietuvišką televiziją žiūrintiems vaikams tai padaryti beveik neįmanoma misija.

Gerėjantys Baltijos šalių BVP rodikliai turėtų atnešti džiugių nuotaikų, tačiau atsipalaiduoti neleidžia silpstanti Rusijos ekonomika. Estijos ekonominė situacija gerėja lėčiau nei buvo laukta, tuo tarpu Lietuva bei Latvija bent jau kol kas puoselėtus lūkesčius pateisina – pozityviai nuteikia vartojimo bei eksporto tendencijos Lietuvoje, statybų ir paslaugų rodikliai Latvijoje. „Danske Bank“ prognozės Lietuvai ir Latvijai išlieka nepakitusios, o Estijai – sumažintos iki 2,0 – 2,5 proc.

Pastarosiomis savaitėmis, kai internete išplito Lietuvos diplomatijos korifėjų (pagal juos ginančių pajėgų reakciją – net superkorifėjų) pliurpalai apie saulėgrąžas, „kramtoškes“, paramą „krikščionims armėnams prieš maurus azerus“ ir kt., pasigirdo kažkoks isteriškas, stereo ir net „surroundu“ atliekamas falcetas, kuris kai ką iškart priminė. „Tariame Leninas, sakome partija. Tariama partija, sakome Leninas“, – kriuksėdavo sovietų propaganda laikraščiais, televizijos ir radijo triukšmais.

Galit juoktis, bet priklausau tai emigrantų grupei, kuri, nesvarbu kiek ilgai begyventų Anglijoje, atostogauti važiuoja į Lietuvą. Gal dėl naivaus tikėjimo, kad ten pigiau? Gal tikintis vienu šūviu du zuikius nušauti – ir pailsėti, ir saviškius aplankyti? O gal į Lietuvą veda ne vien nostalgija, bet ir giliai paslėptas kaltės jausmas dėl paliktos tėvynės? Jau niekam nebereikia įrodinėti, kad Lietuvoje, ypač pajūryje, atostogauti nė kiek ne pigiau negu Ispanijoje ar Graikijoje.

Ponai lenkų futbolo sirgaliai prieš savaitę Poznanės stadione iškėlė šūkį - „Lietuvių mužikai klaupkitės prieš lenkų ponus“. Tas rungtynes, kaip ir ankstesniąsias, vykusias Vilniuje, „poniškoji“ lenkų komanda pralaimėjo. Pralaimėtojams tiek ir belieka – kandžiotis iš pasalų.

Jei jums nepatiko „The Independent“ laikraštyje išspausdinta karikatūra, kurioje vaizduojami supakuoti migrantai lietuviai (panašiai, kaip vištienos krūtinėlė „Iki“ arba „Maxima“ prekybos centro lentynoje), tai turiu pripažinti, kad Jūs, gerbiamas skaitytojau, visiškai neturite humoro jausmo. O juolab jūs, už minimalų atlyginimą dirbantis Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Norvegijoje. Piktintis, tiesą sakant, nėra kuo.

Mano geras bičiulis savo paskyroje socialiniame tinklapyje pasidžiaugė, kaip Lietuvoje suklestėjo baidarių verslas. Ir svarbiausia, ką jis pastebėjo, kad baidarių nuomotojai išvalo upes nuo įlūžusių medžių, įrengia stovyklavietes ir netgi surenka šiukšles, kurias vis dar palieka nemandagūs poilsiautojai. Teikdami visiškai privačią paslaugą, baidarių nuomotojai sukuria gerbūvį ir aplinkiniams, teikia, kaip parašyta ekonomikos vadovėlyje, viešąsias gėrybes.

Gal prieš porą ar trejetą mėnesio interneto socialiniuose tinkluose jau esu užsiminęs, kaip įsigijau nebrangią elektroninę cigaretę ir tą pačią dieną ją pardaviau pažįstamam druskininkiečiui, išvykstančiam dirbti į Norvegiją, kur tikri rūkalai kainuoja beprotiškus pinigus. Kažkaip nutiko, kad tie įrašai buvo pastebėti prekiautojų elektroninėmis cigaretėmis. Rugpjūčio 7 d. internetinės parduotuvės www.vape.

Kažkada vienas įžūlokas Rusijos ambasadorius Lietuvoje tiesiai šviesiai išpyškino, kad esame skandalistų šalis, kur visi džiaugiasi vieni kitus apdergę. Tada įsižeidėm, o dabar? Ambasadoriaus Budapešte Renato Juškos pokalbiai (su mistiniu provokatoriumi?) ar jų tariamos, mistinių, radijo teatrą darančių aktorių kuriamos falsifikacijos kursto sąmokslų teorijas. Pirmiausia - iš oficialių lūpų.

Britanijos medikai jau suka galvas, kaip subtiliau pasakyti tėvams apie jų nutukusius vaikus. T. y., ateityje gydytojai turės nesmerktinu ir neįžeidžiančiu tonu, pozityviai gimdytojams pranešti, kad jų atžalas kankina antsvoris. Tėvams bus pasakoma, kad vaikas ne šiaip, o „kliniškai nutukęs“. Dar kažkur skaičiau, kad turintieji proto negalią, pasak kai kurių psichologų, įninka į depresiją, kai sužino, jog šalia jų gyvena, kaip čia subtiliau pasakius, mažesnę proto negalią turintys asmenys.

Nuo vaikystės mėgstu senus (mandagiai kalbant – vyresnio amžiaus) žmones. Mama pasakojo, kad būdama mažiukė negalėdavau atplėšti akių nuo baltos kaip debesis kaimyno barzdos. Senas žmogus man atrodė ir gražus, ir išmintingas. Išmintingi seni burtininkai buvo mano mėgstamiausi pasakų herojai. Tačiau šiandien apie senus žmones kalbama visiškai kitaip, ir įtariu, nespėsiu nė apsidairyti, kaip pati būsiu priskirta kvailų senių kategorijai. Pastabūs Anglija.

Iš pirmo žvilgsnio naujausi užsienio prekybos duomenys atrodo solidžiai – Lietuvos eksportas pirmąjį šių metų pusmetį paaugo 14,7 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Beveik tiek pat padidėjo ir lietuviškos kilmės prekių eksportas (14,6 proc.), ir net atmetus mineralinius produktus, eksportas pademonstravo 12,3 proc. augimą. Tačiau atidžiau sekant paskutinių mėnesių tendencijas, matosi akivaizdus eksporto kitimo tempo lėtėjimas (žr.

Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainų lygis liepą buvo 0,5 proc. didesnis nei prieš metus ir 0,7 proc. mažesnis, palyginti su ankstesniu mėnesiu. Metinė infliacija buvo mažiausia nuo 2010 m. pradžios, tuo tarpu mėnesinis kainų kritimas buvo tradiciškai lemtas sezoninių veiksnių, tačiau smarkiai didesnis nei tikėtasi. Staigų sezoninį vartojimo kainų niurktelėjimą lėmė drabužių ir avalynės atpigimas (7,0 proc.

Liepos mėnesį vartotojų kainos Lietuvoje sumažėjo net 0,7 proc., o vidutinė metinė infliacija nukrito iki 2,2 proc. bei išlieka žemiau Mastrichto kriterijaus. Infliacijos mažėjimo tendencija tęsis iki šių metų pabaigos, o tikimybė, kad 2014 m. pavasarį Lietuva tenkins visus Mastrichto kriterijus, yra labai didelė.

Kiekviena bloga žinia apie Rusiją man, kaip tikram lietuviui patriotui, yra tarsi gurkšnis šalto nealkoholinio alaus (jokios alkoholio reklamos čia nebus) tvankią rugpjūčio popietę - dantis gelia, bet vis tiek malonu. Juolab, kad nesunku apskaičiuoti, jog Rusijos ekonomikai perėjus iš stagnacijos į recesiją, galiu tikėtis, jog pakils mano sodybos vertė. Paklausite, iš kokio krištolinio rutulio tokią pranašystę nuskaičiau? Tai pabandykime nuosekliai viską išsiaiškinti.

Kai kas nors ima dejuoti dėl lietuvių netolerancijos, aš prisimenu ne tik kunigaikštį Gediminą, kvietusį Vilniun visus, nepaisant nei tautybės nei religijos. Prisimenu ir kitą, liaudies išsiugdytą toleranciją, sudėtą į paprastą, rupų posakį – duok durniui kelią. Ginčai dėl to, kas kiek tolerantiškas, prasideda tada, kai bandoma pasirodyti teisesniais ir protingesniais už savo mažiau prakutusius brolius ir seseris.

Nė kiek nenustebau, kai birželio pradžioje Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas skyrė valstybės įstaigai „Rossotrudničestvo“ („Россотрудничество“), besirūpinančiai įvairiais propagandiniais projektais užsienyje, papildomai 9,5 mlrd. rublių (apie 750 mln. Lt). Pats V.Putinas pripažino, kad didžioji lėšų dalis nuguls posovietinėse šalyse, tai yra ten, kur per pastaruosius 20 metų itin sumažėjo žmonių simpatija Kremliui.

Sveikatos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis siekia uždrausti prekiauti alkoholiu aplink Sveikatos ministeriją. Jis jus pagydys, jei tikėsite ir kalbėsite teisingus poterius. Idėja paskelbti teritoriją aplink žinybą „šventa“ ir „laisva nuo šėtono“ – nei gera, nei bloga. Ne nauja. Planuojantieji verslą turėtų tiesiog į omenį sau įsriegti prisiminimą, jog kai kurie ministrai planavo savo ministerijas iškelti į kitus miestus. Tad maža ką.

Vasara – atostogų metas todėl daugiau žmonių naudojasi oro uosto paslaugomis. O Vilniaus oro uostas nemyli keleivių. Štai atvykimo salėje kabo didelė reklama: „Greitas ir patogus susisiekimas su miestu Vilniaus oro uosto rekomenduojamu taksi.“ Nurodomos ir šio taksi kainos. Kelionė iš oro uosto į Senamiestį kainuos apie 35 litus, o į Konstitucijos prospektą apie 42 litus. Žemiau vardijami maksimalūs vežimo tarifai. Įlaipinimas – ne daugiau nei 5 litai, kai kituose taksi jis kainuoja 2 litus.

Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu, šalies BVP padidėjo 4,1 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką). Pasak statistikų, didėjo daugumos sektorių pridėtinė vertė, taigi Lietuvos ekonomikos augimas balandį–birželį buvo neblogai subalansuotas, t.y. eksporto dominavimas vidaus paklausos atžvilgiu kiek sumenko. Tai liudija ir atskirų mėnesių produkcijos ar pardavimų duomenys.

Naujausi Lietuvos ekonomikos plėtros rodikliai nuteikia optimistiškai – pirmąjį pusmetį metinis ūkio augimas siekė įspūdingus 4,2 proc. Atrodytų, galima atsipalaiduoti – Lietuvos ekonomika jau tvirtai stovi ant kojų, tačiau džiaugtis kol kas dar anksti, nes gali paaiškėti, kad šios kojos yra molinės ir gali netrukus sutrupėti. Visų pirma, antrąjį pusmetį ekonominis augimas Lietuvoje bus gerokai lėtesnis. Tą lems nepalanki užsienio rinkų aplinka ir palyginti aukšta praėjusių metų bazė.

Šarūnas Navickis Nuodijimas yra daug kilnesnis žudymo būdas nei koks plebėjams taikomas korimas. Tokia mintis, kur buvus, kur nebuvus, tik šast ir įsismelkia į galvą, istorijos puslapiuose aptikus kokią nors karališkąją liniją. Žinoma, parodomaisiais atvejais būdavo kertamos galvos, tačiau kai atvirai veikti nebuvo paranku – taigi gerokai dažniau, – naudotasi pirmuoju čia įvardytu būdu. Tai neabejotinai žinojo jau Willamas Shakespeare‘as.

Visi pasaulio lyderiai, neseniai vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikime pritarė nuomonei, kad dabartinis globalus politinis prioritetas yra ekonomikos skatinimas. Tarsi ir nieko naujo – krizė ne tik nesitraukia, bet stabiliai laikosi, ekonomika buksuoja, niekaip nepajudėdama iš nulinio taško. Tai supranta visi. Nuo JAV iki Rusijos. Net atrodo, kad karo kirviai ir žodinis kapojimasis bus laikinai nutrauktas, nes nė vienai pasaulio valstybei nenaudinga griauti diplomatinius santykius.

Istorijos baimė, menkas išmanymas, fantazijos ir talento stoka, blogai surašyti konkurso reikalavimai, abejotina komisija? Kur slypi priežastis, kad paminklas Lietuvos laisvės kovotojams Lukiškių aikštėje bus, švelniai tariant, nelabai tinkamas? Jei kas nežinote, tai Kultūros ministerija neseniai paskelbė: Lukiškių aikštėje bus statoma „Tautos dvasia“. Visiškai abstraktus kūrinys: lyg paukštis, lyg palaužtas diegas, lyg šiaip kreivė.

Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys Jorg Asmussen skyrė daug dėmesio Lietuvos vykdytai ir vykdomai ekonominei politikai. Tačiau įžvalgų apie galimą ECB politikos kryptį pašykštėjo – paklaustas apie ECB vaidmenį užtikrinant ekonomikos augimą ir užimtumą atsakė, kad jau dabar vykdoma pinigų politika yra labai ekspansyvi ir kažin ar galima padaryti daug daugiau.

Kitais metais vyksiantys Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai parodys, ar Lietuvoje atsirado dar bent vienas asmuo, galintis lygiaverčiai kovoti su dabartine šalies prezidente, Dalia Grybauskaite. Paskutinieji rinkimai akivaizdžiai parodė, kad Lietuvoje Jos Ekselencija yra vienintelis žmogus, galintis tapti prezidentu. Visi kiti konkurentai buvo tik „dėl skaičiaus“, jie ne tik nebuvo lygiaverčiai konkurentai, jie iš viso nebuvo konkurentai.

„Tiesioginiai mero rinkimai – instrumentas manipuliuoti rinkėjų nuomone“, – teigia jaunieji socdemai, išsiuntinėję tokį pranešimą spaudai: „Jau ne vieneri metai netyla diskusijos dėl tiesioginių merų rinkimų, tačiau įteisinti šias konstitucines pataisas Seimo nariai nesiryžta. Tam pritaria daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų.

Akylesni tinklapio Anglija.lt skaitytojai turbūt pastebėjo, kad kartkartėmis, ypač pristatant valstybės programas, kaip pavyzdžiui „Globali Lietuva” iš tėvynės išvykusieji nebevadinami emigrantais. Surastas kitas pavadinimas - pasaulio lietuviai. Ausiai skamba gražiau ir maloniau. Tik nežinau, kas nuo to keičiasi. Kiekvieną vasarą į Lietuvą suvažiuoja daugybė po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių.

Pastarosiomis dienomis politikos apžvalgininkai pagaliau turi ką pasakyti: Viktoras Uspaskichas bus įkištas už grotų, lietuviai pradės gerbti Įstatymą, vėl karialiaus visagalė demokratija, šviesus rytojus tyko už vartų, tereikia rauti demokratiją graužiančius kirminus ir mūsų Edeno sodai vėl žaliuos, ateis išsvajota Nepriklausomybės diena.

Privalomasis sveikatos draudimas sujauktas kaip reikiant. Tiems, kurie dirba pagal darbo sutartį, arba yra apdrausti valstybės lėšomis, šiek tiek aiškiau. Darbdavio atskaitomos arba valstybės sumokamos draudimo įmokos suteikia teisę nemokamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Tačiau gyvenimas yra margesnis, ir yra dešimtys tūkstančių lietuvių, kurie nereguliariai gauna autorinį atlyginimą, užsiima individualia veikla arba nedirba ir nėra užsiregistravę darbo biržoje.

Nutinka taip, kad dėmesio norintys politikai su juo nesusidoroja, kai jo sulaukia. Nevykęs užsienio reikalų viceministro Vytauto Leškevičiaus pasirodymas europarlamentarams ne tik tapo visuotinių pašaipų objektu, bet ir paryškino jau ne kartą minėtą problemą – Lietuvos politikai viešojoje erdvėje neretai sutrinka arba įsiunta gavę klausimus, į kuriuos atsakymų nėra pasirašę didelėmis raidėmis arba mintinai iškalę priešais veidrodį. Problema susijusi ne vien su kalbų mokėjimu.

Visuomenės nuomonių apklausų viršūnėse besilaikantis premjeras Algirdas Butkevičius, mano galva, tėra eilinis pažadukas. Kiek jis blaškėsi, kiek peikė Andrių Kubilių už 2009-ųjų pabaigoje nurėžtas pensijas, tais pačiais metais sumažintą bazinį algos dydį valstybės tarnautojams (nuo 490 iki 450 litų), bet šiandien nėra niekuo geresnis už savo pirmtaką. Kalba, kaip nori Visai neseniai premjeras pareiškė, kad kalbos apie pensijų sugrąžinimą nuo 2014 metų yra populistinės.

Baisu ir pagalvoti, bet panašu, kad lietuvius persekioja prakeiksmas. Panaršius po lietuvišką internetinę erdvę plaukai pasišiaušia. Lietuviai – vagių tauta, savižudžių tauta, emociškai traumuota tauta - užteko pusvalandžio, kad užsimanyčiau būti bet kuo - žyde, lenke ar ukrainiete, tik ne lietuve. Suprasčiau, jei lietuvius peiktų ir ūdytų priešai, bet ne, pliekia patys mūsų tautiečiai. Lyg jiems už tai būtų mokama. Suprantu, labai svarbu išsiaiškinti, kas per padaras tas lietuvis.

Ar buvo smagu žiūrėti, kaip Vytautas Leškevičius pristato Lietuvą Europai? Drąsiai ir vykusiai. Pavartojo savo žydono terminą „toxic“, pridūrė, kad juokauja, visi pasijuokė. Bet ne iš žodyno – iš V. Leškevičiaus, kuris nei nemokėjo angliškai, nei nusišnekėjo. Nebūkite naivūs. Jis paprasčiausiai neturėjo, ką pasakyti. Jis iš tiesų nežinojo, ką atsakyti arogantiškam britui, kuris kaip mažą vaiką išmaudė Užsienio reikalų viceministrą srutose.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinėje spaudos konferencijoje paaiškėjo, kad jos sprendimą – siekti ar nesiekti kitąmet būti perrinktai antrai kadencijai – sužinosime dar negreit. „Nulems Lietuvos žmonės ir Lietuvos žmonių nuomonė“, – į kelis kartus užduotą klausimą atsakė D. Grybauskaitė. Šalies vadovė užsiminė, kad jai apsispręsti – kandidatuoti ar nekandidatuoti prezidento rinkimuose – padės visuomenės apklausos ir žiniasklaida, kuri apie tai praneš.

Euro zonos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje vieningų tendencijų nematyti. Tai yra nulemta didelės NT priklausomybės nuo fundamentalių ekonomikos veiksnių. Kadangi euro zona pastaruoju metu atrodo kaip daugybė nepriklausomų ekonomikų, o ne kaip viena vieninga rinka, tokios pat tendencijos yra būdingos ir NT rinkai. Nuosmukis pietų rinkose tęsiasi Ispanijos NT rinkoje žiema dar nesibaigė. Nors 2013 m. I ketvirtį metinis būsto kainų smukimas ir sulėtėjo, tačiau siekė beveik 8 proc.

Lietuvoje stebima išskirtinai žema infliacija, o siekiamus Mastrichto rodiklius galėtų sugadinti tik valdžios planai kelti akcizus, sako didžiausio Lietuvos komercinio SEB banko analitikė Vilija Tauraitė. "Apskritai, pirmąjį šių metų pusmetį infliacija buvo labai maža - jei išimtume to baisaus nuosmukio periodą 2009 metais (per finansų krizę - BNS), reikėtų žiūrėti dar kokį dešimtmetį atgal, kad rastume tokią mažą infliaciją.

Diskusija, pribrendo ar ne Lietuva pensijų kaupimui, nerimsta. Antros pakopos pensijų dalyviams pasirinkti, kaip toliau kaupti pensiją, liko nedaug laiko. Todėl įvairios nuomonės dėl pensijų ateities kursto aistras ir toliau. Skirtingos pozicijos yra gerai – jos sukuria erdvę diskusijai, kas yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės požymių. Vienas iš būdų pagrįsti savo nuomonės tvirtumą – apeliuoti į tarptautinio garso ekonomistus.

Šiandien istorinė diena. Vilniaus apygardos administracinis teismas iš esmės oficialiai įpareigojo visus vilniečius ir sostinės svečius, kurie 2013 metų liepos 27 dieną sąmoningai ar netyčia eis sostinės Gedimino prospektu, žinoti apie seksualines vienos visuomenės grupės praktikas. Tik tokia yra sprendimo tenkinti Lietuvos gėjų lygos skundą ir įpareigoti Vilniaus savivaldybę suderinti gėjų ir lesbiečių eitynių vietą Gedimino prospektu prasmė.

Ketvirtadienį Mokslų akademijoje organizuotoje konferencijoje apie energetinį saugumą buvo aptarinėjamas energetinis saugumas. Vėl artėjama prie seno gero apibrėžimo, kad energetinis saugumas, paprastai tariant, yra tikimybė, kad energija bus patiekta ir nebus per brangi.

Vadovauja? Pirmininkauja? Angliškai tai vadinama presidency, bet lietuviškai “prezidentauja” skambėtų keistokai. Kaip bebūtų, smagu žinoti, kad Lietuva užima svarbią vietą Europos Sąjungoje. Ypač mums, gyvenantiems užsienyje. Juk tai gera proga pasigirti! Iš tikrųjų, gal pats laikas susimąstyti, kas Lietuvoj gera. Juk peikti visada paprasta – ir tėvynę, ir giminaičius, ir kaimynus, t.y. tuos, kurie arčiausiai ir kuriuos geriausiai pažįsti.

Pastarųjų dienų politinės vasaros įvykiai susiję su keliais raktiniais žodžiais: Europa, mėsa, gėjai, energetika, prokuratūra. Pirmininkaujame Europos Sąjungos (ES) Tarybai, turime motociklų, galinčių lydėti vilkstines ta proga sulopytais sostinės prospektais.

Rūta Vainienė Komentaras Lietuvos radijui   Lietuva pradėjo pusmetį truksiantį pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Beje, Lietuva diriguos jau nebe 27, o 28 valstybių sąjungai, nes nuo liepos 1 dienos prie jos prisijungė Kroatija. Pirmininkavimui ruoštasi ilgai, ši užduotis buvo tarp dabartinės Vyriausybės veiklos prioritetų. Pirmininkavimui bus išleista 214 milijonų litų, už kuriuos bus surengta apie 300 darbinių renginių, o Lietuvą aplankys apie 30 tūkstančių svečių.