Komentarai ir analizė

Ką tokio pastarąją savaitę Britanijos ministras pirmininkas pasakė, kad ant jo taip supyko lietuviai emigrantai? Ir dėl ko taip sujudo Lietuvoje likusieji, piktdžiugiškai teigdami – išspirs jus vieną dieną, galėsit eiti šunims šėko pjauti. Akivaizdu, Cameronas norėtų, kad šalies fabrikuose darbuotųsi daugiau britų ir mažiau lietuvių. Bet nejaugi jis nesupranta, kodėl yra taip, o ne kitaip. Matyt, pats laikas man pirštis Cameronui į patarėjas, išduočiau jam paslaptį.

Romas Sadauskas-Kvietkevičius „Daugiausiai eismo įvykių Vėlinių savaitgalį sukelia 40-45 metų vairuotojai,”– pranešė man viena draudimo kompanija. Kadangi šiuo metu kaip tik patenku į tos amžiaus grupės vidurį, tai saugokitės, mielieji, kai Vėlinių vakarą prisikrausiu savo mažąjį žydrąjį „Twingo” iki langų žvakučių padėklų ir važiuosiu lankyti protėvių kapų.

Albinas Čaplikas VL žurnalistas Jei vyksite į Pietų Prancūziją, pakeliui patariu nors pusę dienos praleisti senajame Kliuni (pranc. Cluny) miestelyje, Burgundijos regione. Paklaidžiokite siaurutėmis šio miestelio gatvelėmis, užsukite į bažnyčias, pastatytas prieš tūkstantį metų, ir pajuskite ten stabtelėjusio laiko svorį. Šiame miestelyje vienuoliai benediktinai 1088–1130 m. pastatė Šv. Petro ir šv. Povilo baziliką, kuri buvo didžiausia bažnyčia pasaulyje iki tol, kol XVI a. buvo perstatyta Šv.

Pastaruoju metu dauguma naujienų, susijusių su Lietuvos politika, svyruoja tarp akivaizdaus absurdo ir sunkiai paaiškinamo partijų ir atskirų politikų noro vienas kitą pažeminti. Ir to nereikėtų sieti tik su prezidento rinkimais. Problemos kur kas gilesnės: kiekviena partija, kiekvienas politikas pirmiausia rūpinasi savo ir tik savo interesais.

Statistikos departamento duomenimis, realus šalies BVP trečiąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, padidėjo 2,2 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką). BVP augimo kreivė nulinko žemyn po tvirtos plėtros laikotarpio – užregistruotas kukliausias ekonomikos ūgtelėjimas per pastaruosius trejus metus. Svarbiausios to priežastys – lėtesnė eksporto ir pramonės plėtra, kurios dar nepajėgia atsverti vidaus rinkos pagyvėjimas.

Šią savaitę investuotojai lauks euro zonos infliacijos duomenų – tikimasi, jog kainų augimo tempas spalį išliko tokiame pačiame lygyje. Atnaujinus valstybinių institucijų darbą, JAV paskelbs nemažai makroekonominių duomenų. Europoje ketvirtadienį bus paskelbtas preliminarus euro zonos infliacijos rodiklis. Prognozuojama, jog kainų kilimo tempas spalį išliko tame pačiame lygyje – 1,1 proc.

Pastaruoju metu bankai sulaukė nemažai kritikos dėl 2012 m. beveik nemokėto pelno mokesčio už 2011 metus, kuomet jau dirbo pelningai. Remiantis šiuo precedentu netgi paruoštos pelno mokesčio įstatymo pataisos, kurioms praėjusią savaitę pritarė Seimas.

 Kuomet beveik visos šalies savivaldybės skundžiasi, kad trūksta pinigų, o sostinė net grasina bankrotu, tiesiog netoleruotina, kad savivaldybės turi nenaudojamo turto, kurio neparduoda. Kalbu apie savivaldybėms priklausančius butus. Kas jau kas, o būstai Vilniuje, ypač centrinėje dalyje, yra tikras finansinis turtas. Jį skaidriai ir viešai pardavus, į biudžetą įplauktų ne vienas milijonas.

 Neseniai britai išplatino pranešimą, kad Britanijoje pagausėjo prekybos žmonėmis aukų. Tiesą sakant, nieko naujo; prekybos žmonėmis, tarp jų ir vaikais, tema kartais “papuošia” laikraščių puslapius, ir greit dingsta. Tačiau tai, kad aukų iš Lietuvos praeitais metais pagausėjo beveik dvigubai, įdomus faktas. Kaip pagrindinė priežastis, kodėl žmonės tampa prekybos aukomis, paprastai nurodomas skurdas.

Seimo nario Broniaus Bradausko pareiškimas, kad Lietuva turėtų mokytis iš Baltarusijos kiekvienam sveiko proto žmogui turėjo pasirodyti kaip marsietiško diskurso pavyzdys. Atrodo, kad turėtume mokytis vėl būti totalitarinio rėžimo aukos. Su „sutvarkytais laukais“, su blizgančiais ūkiais, visiškai bukais žmonėmis, baimės būsena, prievarta, vergija ir deficitu.

Po 3 ar 4 lietingų dienų trečiadienį pagaliau išsigiedrijo ir pamačiau, kad visi mano kiemo uosiai stovi plikomis šakomis, o uždarą erdvę kieme sukurdavęs senų obelų sodas perregimas kiaurai. Prasidėjo nykiausia rudens dalis, kai nuotaiką susigadinti galima net nežiūrėjus žinių, vien pažvelgus pro langą, o apmirštančios gamtos spalvos ir kvapai neišvengiamai primena, kad ir mes patys ne amžinai čia užtruksime.

Investicijų plėtra Rusijoje vis dar vangi – 2013 m. rugpjūtį ji praktiškai sustojo, o toks investavimo pasyvumas kenkia šalies BVP augimui. Tuo tarpu vartojimo augimas išlieka stiprus, o mažėjanti infliacija artimiausiu metu jį turėtų padaryti dar intensyvesniu. Lūkesčiai, kad Rusijos centrinis bankas aktyviau paskatins ekonomiką kol kas nepasiteisino, nors vis dar tikimės palūkanų sumažinimo šiais metais.

Kova dėl prezidento posto jau prasidėjo. Lietuvos politikoje nevyksta nieko daugiau – tik aršus ir dažnai jokių padorumo normų nepaisantis turnyras, pavadinimu „Kas taps prezidentu“. Kaip ir tikrose kovose be taisyklių – čia niekam neįdomūs nei garbės kodeksai, nei dar kokie nors moraliniai „sumetimai“. Akmenys mėtomi bet kur, bet kaip, į visas puses, tikslas pateisina bet kokias priemones.

 Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai jau persirito į antrąją pusę. Renginių dalyviai giria Lietuvos pareigūnus už puikų organizavimą. Tai, žinoma, džiugina. Tačiau pakėlus galvą nuo gėrybių stalo, neapleidžia vienas klausimas. Ar mes, su didžiausiu svetingumu priėmę kolegas iš ES, šioje puotoje esame lygiaverčiai dalyviai - valgytojai, ar tik maisto padavėjai.

Investuotojai šią savaitę lauks euro zonos naujausių verslo pasitikėjimo duomenų – tikimasi gerėjančių verslo lūkesčių. JAV Kongresui patvirtinus sprendimą dėl valstybinio sektoriaus finansavimo ir valstybės skolos limito, įprastai bus skelbiami didžiausio pasaulio ūkio makroekonominiai duomenys. Europoje investuotojai lauks preliminarių spalio mėnesio verslo pasitikėjimo indeksų.

Prokurorai ėmėsi tirti, kodėl ir kaip kelių diplomatų telefoninė niektauza buvo paviešinta internete. Spėju, kad tyrimo vertė yra saulėgrąžų pakelio kainos „Maximoje“ lygio. Papliurpė ir pasiskundė Reaguodami į buvusio ambasadoriaus Vengrijoje Renato Juškos skundą, prokurorai aiškinsis, koks šėtonas ar jo įgaliotinis žemėje pasiklausė neva labai privataus jo pokalbio su kitu diplomatu.

 Būtiną 32 tūkstančių litų kartelę pensijai iš privačių fondų gauti kol kas pasiekė tik 120 žmonių iš daugiau nei vieno milijono. Valdžios pastangos sugrąžinti gyventojus į „Sodrą“ rugsėjo pabaigoje baigėsi triuškinančia nesėkme, todėl būsimiems pensininkams ji pratęsė apsisprendimo terminą iki lapkričio pabaigos. Privačių pensijų fondų šalininkai kritikuoja valdžią, bet irgi nepasiūlo recepto, kaip reikėtų apsaugoti milijardus litų nuo fondų bankrotų.

Tiek daug pamokymų emigrantams, kaip per spalio 12 d. vykusį prezidento V. Adamkaus susitikimą su Anglijos lietuviais, seniai bebuvau girdėjusi. Pasijutau kaip kokia pionierė sovietmečio mokykloje, kai į sueigą pakviestas garbaus amžiaus veteranas ragindavo mylėti tarybinę tėvynę. Kažką panašaus išgirdau ir aną penktadienį iš buvusio prezidento lūpų; tiesa, kvietė ne mylėti savo šalį, bet nepykti ant jos.

Romas Sadauskas-Kvietkevičius Aną savaitę paskambinęs privataus antrosios pakopos pensijų fondo vadybininkas skubino apsispręsti, kurį iš trijų numatytų pensijos kaupimo būdų ketinu pasirinkti: grįžti į „Sodrą“, kaupti papildomą pensiją kaip anksčiau ar primokėti iš savo algos ir gauti valstybės numatytą priedą. Pagrasinęs, kad per didelis įkyrumas gali baigtis tuo, jog pereisiu į kitą fondą, pažadėjau jam artimiausiu metu pranešti savo sprendimą.

Sveikatos reforma – Konstitucinio Teismo rankose tiesiogine to žodžio prasme. Už tokį keistoką reformos įgyvendinimo modelį iš esmės turėtumėme būti dėkingi keliems politikams, kurie pastarąjį teismą tiesiog yra pavertę savo politinių ambicijų įgyvendinimo mechanizmu. Ir šiandien pasirodo, kad tik teisininkai gali pasakyti, kaip pertvarkyti gydymo įstaigų tinklą Lietuvoje.

 Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje yra maždaug dešimtadaliu mažesnis nei Latvijoje ir apie 50 proc. mažesnis nei Estijoje. Tiesa, latviai labai džiaugtis negali, nes dėl dar didesnės nei Lietuvoje darbo mokesčių naštos jų darbo užmokestis sumokėjus mokesčius tampa beveik toks pats, kaip ir lietuvių. Tačiau estai, net ir sumokėję mokesčius, gauna 50 proc. didesnį darbo užmokestį. Kyla klausimas, ar toks atotrūkis pagrįstas? Akivaizdu, kad ne.

Kol komisijos ir teismai sprendžia, ką daryti su dezinformacija ir kurstymu, kurių kartais išspjaunama į eterį, kai Kremliaus finansuojama žiniasklaida prabyla apie 1991 metų sausį, belieka pažvelgti į tai kaip į prastai nupieštus komiksus. Būtent taip atrodo „Pirmojo Baltijos Kanalo“ (PBK) laidoje „Žmogus ir įstatymas“ parodytas „šedevras“, dėl kurio dabar verda aistros. Tiesą sakant, po Algirdo Paleckio ir kitų raudonųjų bukapročių tauškalų nieko čia naujo beveik nepasakyta.

Jei Rusijos pagrindinės problemos – keliai ir kvailiai, tai Lietuva turi vieną esminę problemą – reformas. Nesvarbu, ar tai būtų mokesčių, ar valstybinių įmonių valdymo, ar pensijų, ar energetikos. Pas mus neretai geros idėjos, laikui bėgant, transformuojamos taip, kad galiausiai visuomenei pateikiamas neaiškus „hibridas“, diskredituojantis pačią reformos esmę.

Liko mažiau nei mėnuo, kad apsispręstume, kokioje valstybės pasiūlytoje pensijų sistemoje dalyvausime. Kaip žinia, yra trys alternatyvos. Viena - nekaupti lėšų senatvei, grįžti į „Sodrą“ ir senatvėje gauti jos mokamą pensiją. Antroji alternatyva – nuosaikiai kaupti senatvei privačiuose pensijų fonduose įstatymo nustatyta apimtimi, tai yra, kaupimui nuo kitų metų skiriant 2 procentus „Sodros“ įmokos, o nuo 2020 metų – 3,5 procento.

Generalinis prokuroras Darius Valys yra tipiškas žmogus, atsidūręs ne laiku ir ne vietoje. Jo nemyli ir nevertina niekas (nekalbu apie šeimą ir artimuosius), netgi jį siundanti ir ujanti prezidentūra. Nelaimės kūdikis Generalinio prokuroro D. Valio veide, kai jis kalba viešai, atsispindi kančia. Dėl jo (ne)laimės kalta pirmiausia šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, kuri minėtą poną aprengė nepatogiais juokdario drabužiais.

Šią savaitę investuotojai toliau stebės, kaip JAV politikams pavyks susitarti dėl 2014 m. valstybės biudžeto, tuo tarpu euro zonoje bus skelbiami pramonės augimo duomenys. Euro zonoje dauguma šalių šią savaitę skelbs rugpjūčio mėnesio pramonės gamybos statistiką. Antradienį Vokietijos pramonės bei naujų užsakymų gamintojams statistika bus ypatingai stebima investuotojų dėl rodiklių smukimo liepos mėnesį. „Danske Bank“ analitikai mano, kad Vokietijos pramonė per mėnesį augo apie 1 proc.

Anuomet Graikijoje, kurioje dar tik buvo kuriami mitai, Damoklas apsilankė Sirakūzų valdovo Dionisijo rūmuose ir paprašė jo leisti jam pabūti didžiulėse iškilmėse. Žmogus norėjo pasijusti karaliumi. Tad Dionisijas aprėdė Damoklą taip, kad iškilmių svečiai lankstėsi Damoklui iki pat žemės, rodydami jam neįtikėtiną pagarbą. Tiesa, Damoklas pastebėjo, kad nuo lubų ašmenimis žemyn buvo pakabintas kardas.

Kaip kasmet, taip ir šiemet, mokslo metų pradžia buvo palydėta gausybe virkavimų apie vietų stygių mokyklose, perkimštas klases ir nevaldomus mokinius. Angliška švietimo sistema skundžiasi ir nemažai čia gyvenančių lietuvių. Žinau vieną šeimą, kurią taip papiktino Londono mokyklos, kad dėl vaikų atgal į Lietuvą susiruošė. Tačiau nuo čionykštės švietimo sistemos nebūtina bėgti į Lietuvą, galima mokyti vaikus namuose.

 JAV Kongresui nesugebėjus priimti potvarkio dėl biudžeto, stabdomas JAV valstybinių institucijų darbas. Neracionalių sprendimų netrūksta ir „super“ valstybėse – JAV politikai ir vėl „šovė sau į kojas“, o respublikonai nenori numatyti papildomo finansavimo prezidento Baracko Obamos inicijuotam „Prieinamos sveikatos apsaugos“ (angl. Affordable Care Act’s) įstatymui.

Pirmadienį buvo paskelbti išankstiniai rugsėjo mėnesio euro zonos infliacijos rodikliai. Užfiksuota 1,1 proc. infliacija yra kur kas mažesnė, nei Europos centrinio banko toleruojama 2 proc. riba, tad žemos bazinės palūkanos neturi didelės įtakos kainų augimui. Taigi šį trečiadienį vyksiančiame spalio mėnesio ECB susirinkime infliacija neturėtų būti rodiklis, kuris galėtų turėti lemiamos įtakos keisti bazinę palūkanų normą – ji turėtų išlikti 0,5 proc. lygyje.

Romas Sadauskas-Kvietkevičius Lietuvą sukrėtęs merginos nužudymas Panevėžio rajone ir skandalingas Bendrojo pagalbos centro nesugebėjimas nustatyti besišaukiančiųjų pagalbos buvimo vietos, krepšininkų parvežtas iš Slovėnijos sidabras bei Seimo daugumos pasistumdymai su Prezidentūra dėl valstybės tarnautojų algų didinimo šią savaitę nustelbė Rusijos tebetęsiamą ekonominį karą prieš Lietuvą. Nebebūdamas naujiena jis nustumtas į vidinius dienraščių puslapius ir portalų gilumą.

Krepšinis lietuviams iš antrosios religijos neabejotinai tapo pirmąja - įtraukė net mane, gerokai atsainią kultiniams ritualams ir masinėms ekstazėms. Kai lietuviai laimėjo sidabrą, kartu su beveik tūkstantine minia ūkčiojau ir kilnojau rankas. Nors neturiu nieko bendra – ir turėti nenoriu – su lietuvių krepšinio sirgaliais. Su krepšiniu mane nuo seno sieja komplikuoti ir iki galo nesuprasti santykiai.

Bene svarbiausias kiekvienos įmonės ar organizacijos darbas rudenį – ateinančių metų biudžetų sudarymas. Valstybės biudžetas – jokia išimtis, tik dėmesys ir pačiam procesui, ir rezultatams šiuo atveju yra didesnis. Vertins, kritikuos, girs daugelis viešoje erdvėje pasisakančių ekspertų, politikų ar pareigūnų.

„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad mūsų šalyje per daug abiturientų pasirenka socialinių ir humanitarinių, o ne technologinių mokslų studijas.

Panašu, kad Lietuvos buhalterius greitai lydės dar vienas „dviejų“ reikalavimas. Jau dabar taikomas dvejybinis įrašas ir vedama dviguba buhalterija. Ne, ne toji, apie kurią galbūt pagalvojote. O visiškai legali – finansų apskaita ir antroji – mokesčių apskaita. O štai dabar buhalterius nuspręsta dar ir tikrinti dvigubai. Vieną kartą, kai jie įvairiose profesinėse ar aukštosiose mokyklose mokosi apskaitos, antrą kartą, kai laikys kvalifikacinius egzaminus.

Kokie tik politiniai veideliai ir snukučiai vėl neišlindo į dienos šviesą, kas tik nepareiškė pasipiktinimo, kai paaiškėjo, jog milijonus prarijusio pagalbos telefono sistema neveikia. Apie kai kuriuos iš pareigų juos atleidę rinkėjai jau buvo spėję net primiršti. Pavardžių neminėsiu, nes ir taip daugeliui jų per daug garbės.

Medikai kartoja, kad laiku nustatyta diagnozė yra pirmas laiptelis į viltį, ropojant sveikimo kopėčiomis. Kitokios nuomonės yra Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir jo apologetai. Nesergam, ir baigta Ligonines ir kitas gydymo įstaigas prižiūri Valstybinės ligonių kasos. Čia viskas lyg ir paprasta: paciento diagnozė, gydymas, sveikimas arba lavoninė ir kapinės. Tačiau valstybės ir specialiųjų jos tarnybų politika kitokia.

Į Londono centrą naktimis nevaikštau – neturiu ten ką veikti. Tačiau kartą šeštadienį susivėlinau grįžti iš draugės gimtadienio ir Piccadilly Circus prieigose iš vieno naktinio autobuso išlipus kito laukti teko gerą pusvalandį. Kokie įspūdžiai? Anglija.lt skaitytojai manau nesunkiai patys įsivaizduoja, kas dedasi, kai apsvaigusi publika pasipila i gatves. Pusnuogės, girtos kaip kiaulės panos voliojasi tarpuvartėse, o iš ryto lekia į policiją su skundais, kad buvo išprievartautos.

Pirmąjį šių metų pusmetį Rusijos ekonomika atsidūrė recesijoje, todėl buvo priversta ieškoti būdų paskatinti šalies ekonomiką. Ar vienas iš tokių būdų galėjo būti bandymas apriboti prekių importą iš Lietuvos ir taip padėti vietos gamintojams? Abejotina. Maisto prekių importas iš Lietuvos sudaro labai mažą dalelę viso Rusijoje suvartojamo maisto - tik 0,14 procento. Tiesa, Iš Lietuvos atvežti pieno produktai sudaro labiau apčiuopiamą šių produktų rinkos dalį - 1,4 proc.

Teismams galutinai išaiškinus, kad buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Vytautas Giržadas turi grįžti į darbą, o jo buvusiam viršininkui Vitalijui Gailiui, pirmojoje instancijoje prisiteisusiam piniginę kompensaciją, pridūrus, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė esą jį neteisėtai spaudė atleisti pavaldinį, vėl aiškėja, kad šalyje svarbiausia valdyti... poligrafą.

Europoje investuotojai laukia didžiausios euro zonos ekonomikos Vokietijos ūkio plėtros duomenų, kurie turėtų atspindėti verslininkų lūkesčius. JAV savaitė prasidėjo JAV dolerio kritimu prieš pagrindines pasaulio valiutas, Lawrence Summers pasitraukus iš kovos kitais metais užimti Federalinių rezervų sistemos (FED) vadovo postą. Europoje savaitė prasidėjo paskelbtais rugpjūčio mėnesio infliacijos rodikliais. Paskelbta, jog kainos per metus kilo 1,3 proc., tiek pat, kiek ir liepos mėnesį.

Brokuotieji vyrai, kurių tinkamumą giminei tęsti „išbrokijo“ Bobos – Jėgos, taip išmesdamos juos už Prigimties (gimties) Gimdos – Gamtos nustatytų gyvenimo ribų, vėliau patys, jau susigalvoję savąją sistemą (kol kas – iš mažosios raidės), pasiskelbė, kad tai ne juos išmetė, o jie patys atsisakė pasaulio ir, esą, dėl to tapo kažkokie šventesni.

Kišenėje ar rankinėje nešiojamas telefonas, kartais net du, kiekvieno mūsų kasdienybė. Be mobiliuko kaip be rankų. Aš irgi porelę jų kasdien tampau su savim ir jeigu išeidama iš namų bent vieną jų pamirštu, iškart susinervinu ir grįžtu pasiimti, net rizikuodama vėluoti į susitikimą. Savo gyvenimo nebegaliu įsivaizduoti be mobiliukų, nors neretai jie ir įkyri, ir erzina. Lygiai kaip vyrai. Pirmąjį mobiliuką, kaip ir pirmąją meilę, puikiai prisimenu.

Kol dar nesibaigė rugsėjis, mano uosiai neskuba pamesti lapų, o namai neatvėso tiek, kad reikėtų užkurti krosnį, neturėčiau savęs kankinti įtarimais, kad drauge su vasaros palaima prarandu ir viltį, jog sparčiai besikeičiančiame pasaulyje galima išsiversti nedarant kompromisų su sąžine.

Komentarą parengė Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Pagrindinės pasaulio ekonomikos po dvejų su puse metų pertraukos pagaliau rodo realius atsigavimo ženklus. Stagnuojanti vidaus paklausa ir ypač silpnas vartojimas – pagrindinis inkaras, stabdęs visos ekonomikos augimą. Vis dėlto šiandien jau galima teigti, kad šviesa tunelio gale artėja.

Vilis Normanas Žiniasklaida informuoja, kad politinis ruduo bus įtemptas. Politikai linkčiodami pritaria ir priduria, kad tikrai laukia daug sunkių sprendimų. Iš kurių pats svarbiausias – vėl kalbėti tą patį per tą patį, be argumentų, logikos, bet menkiausios nuovokos, kas vyksta Lietuvoje.  Klausimas – ar statyti VAE yra absurdiškas. Kur skaičiai, kada ji atsipirks, kur kokia nors analizė? Jei tai būtų privatus verslas, viskas seniai būtų aišku.

Niekada nebus per daug gerų žodžių apie lietuvių lakstumą. Tautiečiai greitai reaguodami į pasikeitusias aplinkybes patvirtina evoliucijos teorijos pradininko prancūzų biologo Žano Batisto de Lamarko įžvalgą, kad išlieka toli gražu ne stipriausi, kaip vėliau teigė Čarlzas Darvinas, o tie, kurie geriausiai prisitaiko ir bendradarbiauja. Nelankstus darbo kodeksas? Darbdavys ir darbuotojas tyliai jį apeis. Nėra darbo Lietuvoje? Rasime Airijoje ar Norvegijoje.

Viskas. Iki rugsėjo vidurio išjungiu televizoriaus garsą. Vaizdas tegu lieka, bet garso, ypač per sporto varžybas, taip taip, per Europos vyrų krepšinio čempionatą, man nieku gyvu neprireiks. Kam tas kamuolio bumbsėjimas, kai už lango ankstyvas kalendorinis ruduo su savo gėrybėmis. Kam tas nereikalingas nervų tampymas, pramestų baudų, klaidų, nerealizuotų šimtaprocentinių progų skaičiavimas, kai lauke gęsta saulė ar pamažu gelsta medžiai.

Kai BNS žinių tarnyba informuoja, kad Lietuva tapo ES lydere pagal depresija sergančių žmonių ir antidepresantų suvartojimo skaičių, pykti verčia du dalykai: visiškas šio reiškinio politinis ignoravimas ir visuomenės nejautra, su kuria pasitinkamas kiekvienas „palūžęs“ pilietis. Depresija neįtraukiama į „garbingų“ ligų sąrašą (kaip pavzydžiui, vėžys), tarsi žmonės tiesiog „šiaip sau“ išderina neuromediatorių veiklą smegenyse. Tarsi sirgti depresija – malonumas.