Komentarai ir analizė

Praėjus metams nuo pilno laisvosios elektros rinkos atsivėrimo juridiniams asmenims, dažnai vis dar kyla klausimų, kas ji tokia, kaip ji veikia ir kas jos dalyviai. Informacijos trūkumą patvirtina ir atliktų tyrimų rezultatai, rodantys, kad žinių apie rinką vis dar neužtenka 72 proc. verslininkų. Tad kaipgi iš tikrųjų veikia laisvoji elektros rinka ir kokia jos nauda – skaitykite straipsnyje.

 Dėliojame taškus 2013 metų kalendoriuje. Ekonominis paveikslas visai neblogas, ar bent jau neblogėjantis. Taip, metai prasidėjo gana neramiai – vasarį buvo sustabdyta Ūkio banko veikla. Indėlių draudimas – didelė finansinė našta, juolab, kad ir 2011 teko kompensuoti uždarytojo „Snoro“ indėlius. Na, bet akivaizdu, kad jei našta būtų buvusi per didelė ir nepakeliama – Lietuvos bankas nebūtų priėmęs tokio sprendimo. Toliau metai ėjo gana ramiai, eterį virpino tik diskusijos.

Europoje ketvirtadienį paaiškės gruodžio mėnesio gamintojų pasitikėjimo indeksai (PMI). Bendras euro zonos gamybos PMI indeksas turėtų nesikeisti, tačiau indekso augimo tikimasi Italijoje ir Ispanijoje. JAV investuotojai 2013-2014 m. sandūroje labiausiai lauks gruodžio mėnesio ISM gamybos rodiklio, kuris bus paskelbtas jau kitais kalendoriniais metais – penktadienį.

Ar jau pasiruošėt Kalėdoms? Aš tai ne. Tačiau labai nervinuosi, kad nepasiruošiau. Šiaip esu gana atspari viskam, kas tampa perdėtai madinga, bet Kalėdų karštinė įsuko ir mane. Ir žinot ko pasiilgau? Sovietmečio. Tada Kalėdos buvo be apsimetinėjimo ir falšo. Tik nesakykit, kad prie sovietų Kalėdos nebuvo švenčiamos. Dabar neretai išgirstu samprotavimus, kad sovietmečiu nebuvo ne tik sekso, bet ir Kalėdų. Kad buvo seksas, kiekvienas iš mūsų esam gyvas įrodymas.

Dabar Lietuvoje vyksta keleto skirtingų lygių politiniai žaidimai, bet jie visi turi aiškią „išlikimo“ potekstę. Visai kaip viename iš pirmųjų realybės šou „Išlikimas“, žaidimo dalyviai, Lietuvos politikai, turi galvoti apie savo reitingus žiūrovų akyse ir tuo pačiu – asmeninę naudą, o tai suderinti, pripažinkime, kartais tiesiog neįmanoma.

 Kartais sakoma, jog norint įtikinti estą, reikia sakyti „būsi pirmas, kuris tai turės“, o kalbant su lietuviu tenka griebtis atvirkščio argumento – „kaimynai jau turi“. Kad ir kaip būtų, euro integracijos klausimu ši taisyklė pasitvirtina. Estija prie euro zonos prisijungė 2011 m., o Latvija su nauja valiuta pradės ateinančius metus.

Nekask duobės kitam, nes pats įkrisi, sako lietuvių liaudies patarlė. Tačiau bent jau teisėkūroje galvojama, kad tokios liūdnos lemties vis tik galima išvengti. Kad gyvenimą gadinantys įstatymai, nutarimai bus taikomi kažkam kitam, ne tau. Kad įvedamus didesnius mokesčius mokės tik „buržujai“, o griežtesni reikalavimai palies tik nedorėlius.

Maždaug 300 tūkst. Lietuvos gyventojų išreiškė norą surengti referendumą, kuriame piliečiai turėtų apsispręsti, ar užsieniečiai gali įsigyti žemės Lietuvoje. Šie asmenys pasirašė ne tik už tai, kad vyktų referendumas, jie jau išsakė ir savo nuomonę – Lietuvos geografinėje teritorijoje žemės neturėtų įsigyti ir valdyti Lietuvos pilietybės neturintys asmenys. Akivaizdu, kad nenorintys savo žemės parduoti užsieniečiams tai gali padaryti jau dabar – tam Konstitucijos keisti nereikia.

Kai dar 2012 – ais metais tuometis premjeras Andrius Kubilius buvo paprašytas įvardyti, kaip valstybę patobulino astrofizikinė Saulėlydžio komisija (neišmanantiems kvantinės mechanikos galima įsivaizduoti savaime biurokratų protus apšviečiantį aparatą, kuris stebuklingai priverčia ieškotis darbo, o ne užpakalio trynimo vietos), šis veikėjas, nes politiku jis taip niekada ir netapo, tėškė: svarbiausia ne pinigai, svarbiausia, kad tokia komisija iš viso egzistuoja. Ir tiek.

 Rūta Klišytė VL žurnalistė Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai jau žinomi! Šiemet, kaip paskelbė šio apdovanojimo teikimo komisijos vadovas istorikas Alfredas Bumblauskas, jais tapo aktoriai Donatas Banionis ir Juozas Budraitis, kompozitoriai Giedrius Antanas Kuprevičius ir Faustas Latėnas, rašytojas Vladas Braziūnas ir kino operatorius Jonas Gricius. Pastarasis įvertintas už viso gyvenimo indėlį į kultūrą ir meną.

Ar kam nors gali kilti abejonių, jog didesni dirbančiųjų atlyginimai padidintų jų ir visuomenės gerovę? Bet ar iš tiesų siūlymas didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) iki 1500 litų turėtų tik teigiamas pasekmes ir yra savalaikis ? Ar gali būti, kad jis pagrįstas tik gerais ketinimais, o ne realiomis valstybės ir įmonių galimybėmis? Kaip minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas padėtų jau dabar apie 1500 litų uždirbantiems kvalifikuotiems viešojo sektoriaus specialistams – bibliotekininkams...

Praėjusiais metais sparčiai augusi Rusijos ekonomika mažina apsukas. Vangi tiesioginių užsienio investicijų plėtra lems vos 2 proc. metinį BVP prieaugį. Tačiau tikimasi, kad 2014 m. Rusijos BVP augimas paspartės iki 2,5 proc. Realaus darbo užmokesčio augimas, mažas nedarbo lygis ir atsigaunantis kreditavimas palaikys spartų privataus vartojimo augimą.

 Europoje šią savaitę bus skelbiami pramonės produkcijos rodikliai. Vokietija jau pirmadienį paskelbė, kad pramonės produkcijos spalio mėnesį buvo pagaminta 1,2 proc. mažiau negu rugsėjo mėnesį, nors buvo tikėtasi augimo. Tai parodo, kad stipriausia euro zonos ekonomika sunkiai sugeba augti skatinama vien tik vidaus rinkos. Mat kitos euro zonos šalys, kurios yra pagrindinės Vokietijos eksporto partnerės, vis dar neranda tvaraus atsigavimo kelio.

Kai socialdemokratai savo partijos kandidatu į kitąmet vyksiančius prezidento rinkimus oficialiai patvirtino Zigmanto Balčyčio kandidatūrą, tarsi ir turėtų būti aišku, kad jie atsisakė ambicijų rimtai pakovoti su dabartine šalies vadove Dalia Grybauskaite. Juolab kad iki šiol jokių „netikėtų“ kandidatų nesimato: visi daugiau ar mažiau eina į rinkimus vadovaudamiesi principu „svarbu ne laimėti, o dalyvauti“. Kaip sovietiniais laikais. Tai nulemia didžiąją dalį nelaimių Lietuvoje.

Vardindami Lietuvos privalumus Anglijoj gyvenantys mano tautiečiai dažniausiai mini du dalykus – geresni gydytojai ir rūpestingesni mokytojai. Su Anglijos mokyklų reikalais tiesiogiai susidurti neteko, o kalbant apie gydytojus – man asmeniškai blogų gydytojų nepasitaikė nei Lietuvoj, nei Anglijoj. Ir mokytojų, kai lankiau mokyklą, blogų nepasitaikė. Viskas priklauso nuo noro (ir pastangų) gydytis arba nuo noro (ir pastangų) mokytis.

R. Sadauskas-Kvietkevičius. Kas sieja E. Graužinį, neišmokėtas algas ir depresiją Mane visuomet žavėdavo sėkmės istorijos, kai žmogus iš paprastos liaudies vien savo pastangomis arba palankiai susiklosčius aplinkybėms pasiekia aukštumų. Na, ne būtinai įkuria „Facebook” arba išrenkamas galingiausios pasaulio valstybės prezidentu. Pakanka ir kažko paprastesnio – kaimynams pavydą keliančio darbo ar dešrainių kioskelio judrioje vietoje.

Ko norėjot, tą ir turit – valdžią, kuri iš jūsų tyčiojasi. Žmones Seime, kurie dirba užsienio šalims. Vadinat tai „kova prieš sistemą“, nors tai yra kova su Lietuvos laisve. Ir čia, kaip toje reklamoje, - nes jūs to verti.

Kone trejus metus brandintas sumanymas apriboti atsiskaitymus grynaisiais įgavo kūną. Vyriausybė pritarė ir teikia Seimui teisės aktų pataisas, kuriomis atsiskaitymai grynaisiais pinigais nuo 2014 metų liepos 1 dienos apribojami 10-čia tūkstančių litų. Jei pagal sutartį atsiskaitoma dalimis, ribojimas galiotų bendrai sutarties sumai. Nesilaikantiems ribojimo bus taikomos baudos. Gyventojams – nuo 1000 iki 3000 litų, įmonių vadovams – nuo 2000 iki 5000 litų. Finansų ministras kupinas entuziazmo.

Patikslintais duomenimis, Lietuvos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį augo tik šiek tiek sparčiau nei skelbė pirmasis įvertis (2,3 proc.), tačiau detali BVP duomenų analizė rodo, kad didžioji dalis šio nelaukto sulėtėjimo buvo nulemta bazės efekto bei vienkartinio pobūdžio veiksnių. BVP išlaidų metodų komponentės patvirtina – vidaus paklausos augimas išlieka spartus. Bendrasis pagrindinio kapitalo formavimas arba, trumpai tariant, investicijos išaugo 17,7 proc.

Britanijos premjerui šiomis dienomis paskelbus apie pašalpų imigrantams iš Rytų Europos šalių apribojimą, pasipylė lietuvaičių komentarai – ir gerai, seniai taip reikėjo, privažiuos čia rumunų ir bulgarų pašalpų kaulyti. O mes pašalpų neprašom, duokit darbo. Mano tautiečiai, matyt, beveik šventieji, tik aš viena to nepastebiu. Daugelis tvirtina, kad seniai laikas nedalinti išmokų į kairę ir į dešinę, nes visokie valkatos ir pašalpų turistai plūsta į JK. O lietuviui pašalpų net nesiūlyk - neima.

Pagaliau išvydome atvirą kovą Europos ir Rusijos santykių aiškinimosi kontekste. Rusija iš visų jėgų nori išlaikyti Ukrainą, kad jos imituojama galia nesumenktų, Ukrainos žmonės trokšta geriau gyventi, būti Europos piliečiais, laisvai keliauti, kitaip sakant, jie nori būti šiuolaikiškais žmonėmis. Štai kodėl Ukrainos opozicija mūšius Kijevo gatvėse vadina SSRS mirtimi. Taip ir yra – ukrainiečiai kaunasi už teisę būti moderniais, pasiturinčiais, laimingais.

Dabar jau galima dėlioti paskutinius taškus ant i: Ukraina ir vėl nepanoro eiti Vakarų link, taip pasmerkdama save ir toliau būti visiškai priklausoma nuo Rusijos, kitaip sakant, Kremliaus. V. Janukovyčius, anot D. Grybauskaitės, nelabai suprato ES pasiūlytą Asociacijos sutartį. Tikriausiai. Jei sugalvojo ES siūlyti bendrą sutartį su Ukraina ir Rusija – jis apsijuokė panašiai kaip L. Graužinienė, siūlanti išimtinai nelogiškus dalykus.

Kai kiekvieną ketvirtadienio vakarą atvežu laikraščius į vieną mažo miestelio mažą parduotuvę, prie kurios dar yra alubaris su lauke sustatytais stalais, jo klientai jau būna pasiekę tą stadiją, kai atbunda pirmykštė nuotykių trauka. Jei man einant pro šalį su laikraščių šūsnimi rankose kuris ką nors paveblena, apsimetu, kad negirdžiu, net jeigu sakinyje būna penki ar šeši būtent man skirti slaviškai-tiurkiškos kilmės kreipiniai.

Dabar jau net didžiausi skeptikai sutinka – to, ką daro Seimo pirmininkė L. Graužinienė, neįmanoma traktuoti remiantis įprastais politikos vertinimo standartais. Kitaip sakant, tai, ką daro ši moteris, net nėra politika. Jos elgesys, pradžioje kėlęs tik šypseną, darosi per daug patologiškas, kad iš jo būtų galima ir toliau smagiai juoktis. Liaudies išmintis byloja: viskam yra ribos. Bet dabar liaudis mato – yra žmonių, kurie peržengia bet kokias ribas. Kurie įsivaizduoja, kad įkūnija tautą.

Lietuvos valstybės saugumo departamentas ir Generalinė prokuratūra apsikvailino, o klaipėdietė Eglė Kusaitė, kurią saugumiečiai ir prokurorai lyg apsėsti kaltino kaltino kūrus tarptautinę teroristinę organizaciją, pastatė į vietą visą šią provokatorių bei veltėdžių gvardiją. Pirmąją moralinę pergalę laimėjusi mergina šiandien švenčia iš esmės galutinę. „Terorizmu kaltinamai Eglei Kusaitei jau nebeprašoma skirti 10 metų kalėjimo.

Neseniai ekonomistė Aušra Maldeikienė atviru tekstu pripažino: jei ne ES, Lietuva jau seniai būtų bankrutavusi ir negrįžtamai žlugusi. Galima pridėti: jei ne ES, Lietuva seniai priklausytų Rusijai ir visi patriotai dabar sėdėtų kalėjimuose, užuot kliedėję apie ES žalą ir jų intelekto nesužalotuose veiduose matytume ne pasipiktinimą, o pyktį. Ukraina šiomis dienomis laiko paskutinį savo, kaip laisvos nacijos, egzaminą.

Europoje svarbiausio savaitės pranešimo laukiama penktadienį, kai paaiškės pirminis lapkričio mėnesio euro zonos infliacijos rodiklis. Prognozuojama, jog vartotojų kainų indeksas per metus galėjo išaugti 0,8 proc. (spalio mėnesį infliacija siekė 0,7 proc.). Šis savaitgalis didžiausiai pasaulio ekonomikai taip pat svarbus – JAV „Juodąjį penktadienį“ prasideda didžiausi apsipirkimai šiais metais.

 Lietuvoje jaunimo nedarbas nuo recesijos metu pasiektų 35 proc. gerokai sumažėjo, tačiau vis dar išlieka nemaloniai aukštas – siekia 23,1 proc. Tačiau susirūpinimas šiuo rodikliu nukreipia dėmesį nuo esminės problemos, kuri slypi visai ne šiame skaičiuje. Analizuojant tokio amžiaus gyventojus būtina atsižvelgti, kokia jų dalis mokosi arba studijuoja.

 Dar neseniai atrodė, kad Seimo pirmininke tapusi L. Graužinienė nori dėmesio ir stengiasi padėti Darbo partijai teisinėje byloje. Bet jau seniai taip neatrodo. Moteris pati susižavėjo tuo, ką daro, ir neketina sustoti. Labiausiai ji žavisi tuo, kad pranoko B. Vėsaitę ir P. Gražulį. Jos pasisakymai „mužikiški“, neturintys nieko bendro nei su politika, nei su diplomatija. Tai gatvės lygio pareiškimai, kurie Vakaruose amžiams palaidotų politiką dėl atviro tyčiojimosi iš demokratijos.

Demografinė ir socialinė situacija kaimiškose vietovėse atspindi gana niūrų Lietuvos vaizdą, kurio neįmanoma nei ignoruoti, nei nepastebėti. Deja, bet ir vėl galima drąsiai tvirtinti, kad Lietuvos kaimo ir didžiųjų miestų socialinė bei ekonominė atskirtis pernelyg didelė. Ta praraja tarp miesto ir kaimo, tikėtina, išliks dar labai ilgai. Kiek? Gal 20 metų, o gal 50, o gal niekada tarp miesto ir kaimo nenutiesime lygiavos tilto.

Tokio atlyginimų augimo Lietuvos darbuotojai nematė jau penkerius metus. Trečiąjį šių metų ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje buvo 6,2 proc. didesnis nei prieš metus, o vien privataus sektoriaus darbuotojų atlyginimai išaugo 7,4 procento. Realią perkamąją galią kėlė ir itin maža infliacija – realus darbo užmokestis padidėjo net 5,4 procento. Atlyginimų šuolį lėmė dvi pagrindinės priežastys.

Iki referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams parašų rinkimo termino pabaigos likus vos vienai savaitei, tikrai nesutikčiau lažintis, ar Pranciškaus Šliužo vadovaujamai iniciatorių grupei tuos parašus pavyks surinkti.

„Šiam pasauly visko būna, šiam pasauly bus dar visko, daug labai keistų dalykų atsimerkęs pamatai“, - kažkada romantiškai traukė G. Paškevičius. Nors jis dainavo ne apie dabartinę Lietuvos politiką, bet žodžiai puikiai atspindi tą chaosą, į kurį patekome: šalis pirmininkauja ES, čia vyks Europos viršūnių susitikimas, kuriame spręsis Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos ateitis, artėja prezidento rinkimai, STT atvirai terorizuoja žurnalistus, Konstitucijos pataisas inicijuoja net tokie veikėjai kaip P....

  Lietuva – stebuklų kraštas. Jei valstybės tarnautojai pažeidžia įstatymą ir nutekina slaptą informaciją, užpuolami žurnalistai. Iššniukštinėjami net jų sandėliukai. Kaip tikrame kafkiškame pasaulyje, kur visagalė biurokratija sutraiško kiekvieną jai nepaklūstantį subjektą. Tačiau po painiavos, kuri niekam neatnešė naudos. Arba bent jau kol kas jos neatnešė, turime tai, ko nusipelnėme – eilinį chaosą.

Pasiūlydama net tris pasirinkimus dalyvaujantiems antrosios pakopos pensijų kaupime, valdžia užminė nemažą mįslę. „Ką pasirinkti“ skaičiuoja ekspertai, svarsto bendradarbiai prie pietų stalo, nepraleidžia progos paklausti giminės ir draugai. Kadangi skaičiai gana aiškiai sudėlioti kaupimo su subsidija ir asmeniniu prisidėjimu naudai, lieka tik keli klausimai, kuriuos privalo sau atsakyti pasirinkimo kryžkelėje atsidūręs pilietis.

Prezidento rinkimų kova įgauna dar nematytą pagreitį: Seimo pirmininkė ir Darbo partijos įkūrėjas V. Uspaskichas visiškai rimtai kelia klausimą dėl apkaltos dabartinei šalies vadovei D. Grybauskaitei, kuri yra realiausia pretendentė laimėti ir būsimus rinkimus. Prezidentė ramiai atremia kritiką, jog tokie veiksmai – desperatiškas bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau vis tiek tai, ką darė ir daro STT, reikia sutikti su R. Valatka, – tiesiog debilizmas.

Kartais pati savęs klausiu, ko lietuviai labiausiai nekenčia. Žmogžudžių ir prievartautojų? Gėjų? Žydų? Ar tam tikrą amžiaus ribą peržengusių, liaudiškai „klimaksinėmis“ vadinamų moterų? Panašu, kad lietuvių sąmonėje - ne tik vyrų, bet ir pačių moterų - labai aiškiai nubrėžta riba, nuo kada moteriai privalu nustoti egzistavus. Ir ne tik kaip moteriai. Ji neturi maišytis darbo rinkoje - po penkiasdešimties, jei esi bedarbė, darbo nebegausi, o jei dirbi – karjeros laiptais nebekilsi.

Pirmą kartą nuo L. Graužinienės tapimo Seimo pirmininke ir jos aršios kritikos prezidentės D. Grybauskaitės atžvilgiu, šalies vadovė smogė atgal – leido suprasti, jog nuolatos tvyrančios įtampos tarp Seimo vadovės ir šalies vadovės pretekstas – Darbo partijos byla. Bet ar tikrai? Ir kaip galima suprasti, kad L. Graužinienė kovoja tik už šią bylą? Neseniai pareiškusi, kad yra svarbiausias žmogus šioje šalyje, L. Graužinienė dar kartą įrodė, jog gali pasakyti bet ką. Tai nebuvo adekvati mintis.

R. Sadauskas-Kvietkevičius Ne taip seniai išteisintas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, kad nepažeidžiau Žurnalistų etikos kodekso straipsnyje „Didžiagrybiška Druskininkų šeimininko garbė”, publikuotame 2013 m. birželio 27 d. „Druskininkų naujienose” ir naujienų portale DELFI, šią savaitę išgirdau, jog komisija vėl užversta skundais apie mūsų ir kolegų iš „Druskonio” publikacijas.

Su siaubu seku, kaip prezidentė Dalia Grybauskaitė šaltai stebi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) veiksmus, šiomis dienomis nukreiptus į BNS („Baltic News Service“) žurnalistus, kurie neva paviešino valstybės paslaptį. Sumautą popierių, pažymą, dokumentą – vadinkite, kaip norite. Nuo jo nei šilta, nei šalta 99,9 proc. Lietuvos piliečių, o svarbus jis tik mažai grupelei žmonių.

Po kratų, tardymų, nebaudžiami STT darbuotojai gali didžiuotis savimi – jie diskreditavo Lietuvą taip, kad juokiasi net latviai. Ir už pilvų susiėmę Kremliaus valdovai. Jie miršta iš juoko: apsijuokė kvaileliai labiau nei buvo galima tikėtis: patys parodė, kad iki Vakarų nenori artėti. Mes, rusai, jiems labiau tinkami į kompaniją. Gėda didesnė nei galima buvo sapnuoti košmaruose. Užpulti žiniasklaidą dėl to, ką visi žino, – daugiau nei išniekinti demokratiją, tai išniekinti pačią Lietuvą.

Gražu net žalia. Turiu galvoje tai, kaip santykius aiškinasi mūsų elito moterys. Kaip tai atrodo? LRT žiūrovai galėjo tiesiogiai stebėti praėjusio pirmadienio TV laidoje „Teisė žinoti“. Ten laidos vedėja Rita Miliūtė antrą kartą mėgino priremti prie sienos Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę. Priminsiu, kad pirmasis raundas įvyko prieš mėnesį, tai yra spalio 3 dieną, kai laidoje dalyvavo ne tik L. Graužinienė, bet ir kiti politikai, o R. Miliūtei talkino kolega Edmundas Jakilaitis.

Akcijų ir nekilnojamo turto kainos retai pasiekia pusiausvyrą – tikrąją savo vertę, kurią nusako ateities pinigų srautai – ir retai joje užsibūna. Finansų ir nekilnojamojo turto rinkose dažniausiai stebime besipučiančius burbulus, kuomet akcijų ar NT kainos pakyla gerokai virš jų vertės, ir juos sekančius nuosmukius, kuomet tie patys aktyvai kainuoja daug mažiau nei yra verti.

Kai lietuviškoj žiniasklaidoj pamatau pranešimus, kad emigrantai masiškai grįžta į Lietuvą, pamanau, kad ir man jau laikas atgalios traukti. Ką aš Anglijoj pasiekiau? Namų neuždirbau, turtingo vyro neradau, į tarptautiniu mastu garsios žurnalistės ar rašytojos aukštumas neužkopiau. O Lietuvoj? Lietuvoj net prezidente galėčiau būti! Būkim biedni bet teisingi, kaip sakydavo mano amžiną atilsį tėtis, ir pripažinkim sau, kad nepalyginamai geriau negu Lietuvoj dauguma emigrantų čia negyvena.

R. Sadauskas-Kvietkevičius Jei nereikėtų į darbą, tokiu metų laiku, kai nespėjus dorai išaušti jau temsta, tikriausiai visą dieną tik miegočiau, valgyčiau ir retkarčiais pakurstyčiau krosnį, kad namai visai neišvėstų. Dėkui Dievui, valgymui ir kurui pirmiausiai reikia užsidirbti, todėl keliuosi dar tamsiai, o namo grįžtu jau sutemus. Ir dar namo darbinį kompiuterį parsivežu, kad namiškiams sumigus galėčiau užbaigti dieną įpusėtus, bet taip ir neužbaigtus straipsnius.

Klausimas, kuo tikrai galima didžiuotis Lietuvoje, sudėtingas ir į jį nelengva atsakyti. Ne tik dabar, kai valdžioje yra Marso gyventojų, jų visada atsiranda, bet apskritai. Kuo ypatinga Lietuva? Ar pasaulio mastu tokia maža šalis iš viso gali būti kuo nors ypatinga? Nacionalistai, norėdami įrodyti, kaip myli Lietuvą, dažnai naudoja praeityje garsių asmenų portretus, tarsi juose slypėtų užkoduota galybė.

Opapa! Super! Čia tai bent! Taip sureagavau į vienos televizijos reportažą, kai grįžęs iš darbo atsainiai įjungiau televizorių, ir žmogus iš žydrojo ekrano pranešė, kad valdžia jau planuoja panaikinti bet kokias lengvatas mažosioms bendrijoms. Tai naujos teisinės formos įmonė, Lietuvoje įteisinta tik pernai.

Valdantieji dar kartą renkasi į koalicijos tarybą aptarti kitų metų biudžeto reikalų. Pagrindinis klausimas – jau kitais metais pradėti vykdyti Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą kompensuoti per krizę sumažintas senatvės pensijas. Partneriai siūlo didinti kitų metų deficitą ir daugiau skolintis. Vyriausybė tuo tarpu yra pavedusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) pasiūlymus dėl kompensavimo pateikti iki kitų metų gegužės, tikintis kompensavimą pradėti 2015 metais.

Naujausiame Pasaulio banko „Doing Business“ reitinge Lietuva pakilo aštuoniomis pozicijomis ir atsidūrė 17 vietoje pasaulyje. Tokį šuolį padaryti padėjo kelios pastaraisiais metais įgyvendintos reformos – paprastesnės ūkinės veiklos registravimo procedūros bei hipotekos reforma, leidžianti paprasčiau įkeisti turtą ir gauti kreditą. Kitais metais dar kelis taškus galbūt gausime dėl paprastesnio teritorijų planavimo.