Komentarai ir analizė

Zita Čepaitė Apsilankiusi Lietuvoje visada grįžtu nuliūdusi. Ne dėl to, kad palieku gimtąjį kraštą, o todėl, kad tas kraštas kaip buvo sovietinės dvasios persmelktas, taip ir liko. Kad valdžioms keičiantis nei požiūris į žmogų, nei valdymo principai nekinta. Mano manymu, per pastarąjį dešimtmetį sovietinis raugas Lietuvoje tik sustiprėjo. Ypač to raugo pilni tie, kas sovietmetį labiausiai keikia.

Pagaliau žinome visus, kurie nori užimti Lietuvos Respublikos prezidento postą, kurie nori mesti pirštinę dabartinei šalies vadovei D. Grybauskaitei. Ypatingų staigmenų nėra, neypatingų staigmenų – kaip per pilnatį. Apie rimtus konkurentus D. Grybauskaitei kalbėti neverta, nes jų nėra. Verta kalbėti tik apie tai, ką geriausio galima išpešti iš rinkimų, kuriuose aiškus nugalėtojas, bet jie gali užsitęsti, strigti, tapti kitų valstybių „skaldyk ir valdyk“ taktikos dalimi ir pan.

Įvykiai Ukrainoje galutinai kartą ir visiems laikams mus įtikina: Rusija yra valstybė, kurios paskirtis – paversti bet kurią Žemės vietą pragaru. Taip buvo nuo Ivano Rūsčiojo laikų, taip bus per amžius. Stebint kraujo upes Kijeve, žiūrint, kaip lyg niekur nieko XXI amžiaus Europoje žmonės šaudomi lyg per II pasaulinį karą, nebelieka nieko kito, kaip tik daryti viską, kad to daugiau nebūtų. Ypač, Lietuvoje.

Šią savaitę investuotojai lauks euro zonos infliacijos bei nedarbo lygio duomenų – vasario mėnesio preliminarus infliacijos įvertis bus vienas pagrindinių rodiklių, kuris nulems Europos centrinio banko (ECB) veiksmus, kaip ateityje skatinti euro zonos ūkį. JAV laukiama naujų būsto pardavimų skaičių. Šį pirmadienį buvo paskelbtas galutinis euro zonos sausio mėn. metinis infliacijos įvertis – jis siekė 0,8 proc. Penktadienį paaiškės preliminarus vasario rodiklis (prognozė – 0,7 proc.

Jau žinau didžiausią politiko svajonę. Tai – ištarti „noriu ir galiu“. Esminis žodis čia žinoma yra „galiu“, nes ko jau ko, o norų politikams netrūksta. O kad iš tokios frazės vaikai darželyje nesijuoktų, tai galėti reikia iš tikrųjų. Kitaip sakant, kad norai ir galimybės sutaptų. Štai čia ir prasideda didžioji politiko kančia, jo gyvenimo tragedija. Kai kurie jo norai, net ir paversti gyvenimo taisyklėmis, įstatymais, ima ir nesipildo. Prigimtinis politiko noras, žinoma, yra – pinigų.

Lietuva, atgavusi nepriklausomybę, paneigė Vakarų nuogąstavimus, kad čia atgimė nacionalizmas, kuris yra nepakantus kitoms mūsų šalyje gyvenančioms tautinėms grupėms. Dabar Lietuva susilaukia vis didesnio dėmesio šiuo klausimu. Tai kas gi pasikeitė? Akivaizdu, kad pasikeitė ne tiek pati situacija, bet požiūris į ją. Tiksliau pasakius, net ne pasikeitė, bet tik įgavo viešas formas.

Zita Čepaitė Nors visada optimistiškai tvirtinu, kad neturiu vilties pasenti, visgi kartkartėmis dingteli mintis – o kur dėsiuosi išėjusi į pensiją. Gyvensiu apšepusiame daugiabutyje Vilniuje arba Londone? Tikrai ne. Mano svajonė – įsigyti gabaliuką žemės kur nors Prancūzijos pietuose ir auginti figas. Ir nenustebčiau, jei koks nors anglas svajoja nusipirkti žemės Lietuvoje ir auginti bulves.

Daug sykių jau graudenta ir kalbėta, kad Lietuvos realijose neutralitetas – nepriklausymas nei Europos Sąjungai, nei Rusijos įtakai – kvailystė arba klasta. Ukrainos valdžios suverenios politikos pasiekimai – lavonai, kraujas ir plėšoma šalis – geras pavyzdys. Mūsuose vis dar netrūksta keistuolių (žodis „debilas“ dabar politiškai nekorektiškas, o niekšybe kaltinti nesinori), sapaliojančių apie „antrąją Šveicariją“, kurioje dauguma jų nei buvo, nei žino apie ką kalba.

Įsisiūbuojant prezidento rinkimų kampanijai pasigirsta aimanų, kad vis stipriau puolama mūsų šalies vadovė. Ją, esą, atakuoja tai Rusijos šnipų elitas, tai oligarchų šmėklos. Puola elitas? Viena iš prielaidų – prezidentę, esą, atakuoja korumpuotas plutokratinis elitas, o remia engiama tauta, kuriai ji yra vienintelis šviesos spindulėlis tamsos karalystėje. Nelabai suvoktina, kodėl gi elitas turėtų pulti saviškę ir ką tam elitui tuomet priskiriame.

Yra toks anekdotas: vieno žurnalo redaktorius perskaitė straipsnį ir parašė jo autoriui: ar negali žodžio kapitalizmas pakeisti sinonimu ekonomika? Pasaulio žiniasklaidai tiek daug kalbant apie ekonomiką, šis žodis tapo ne tik kapitalizmo, bet ir BVP, gerovės, gero gyvenimo, o kaip kam – ir laimės sinonimu. Būti ekonomiškam – labai madinga. Angela Merkel įkūnija žodį ekonomika praktikoje: taupi, pasiturinti, neišlaidaujanti „be reikalo“ ir svarbiausia: pati įtakingiausia.

Ką pasėsi, tą ir pjausi, byloja liaudies išmintis. Ir štai koks ES derlius per dešimtmetį Lietuvoje: gausiomis dotacijomis tręšti ūkininkai nusprendė, kad jokios ES pagalbos jiems nereikia – konkurentų į šį paskutinių barbarų kraštą jie neįsileis. Nes privati žemė, anot jų, vis tiek turi tautybę. Čia ne anekdotas, čia realybė. Jie bijo ir drebina kinkomis, kad „lietuviškos“ žemės nusipirkę užsieniečiai čia geriau ūkininkaus ir sunaikins jų nuostolingas versloves.

Prieš naujus EP rinkimus visa Europa skyla į dvi akivaizdžiai priešingas stovyklas: nacionalistus ir vis dar vieningos Europos idėja tikinčius eurobiurokratus. Po šveicarų referendumo, kuriame labiausiai ekonomiškai išsivysčiusi Europos valstybė nutarė apriboti imigraciją, jau niekam nekyla abejonių, kad iškilo rimta grėsmė ES vieningumui, kurio niekas stipriai ir negina, išskyrus pačius Briuselio biurokratus, kuriems ES griūtis reikštų prarastas darbo vietas.

Senajame žemyne investuotojų dėmesį šią savaitę patrauks skelbiami išankstiniai vasario mėnesio verslo pasitikėjimo indeksai. Tuo metu didžiausioje pasaulio ekonomikoje JAV laukiama nekilnojamojo turto rodiklių.

 Pernai Lietuvoje nedarbo lygis sumažėjo iki 11,8 proc. ir buvo mažesnis nei euro zonoje, kur net 12,1 proc. darbo jėgos negalėjo susirasti darbo. Progresas akivaizdus – dar prieš trejus metus nedarbas Lietuvoje siekė apie 18 proc. Tačiau tolimesnio proveržio kuriant darbo vietas ir mažinant nedarbą šalyje bus nedaug. Užsienio mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad dėl technologinio proveržio ir kompiuterizacijos, darbo vietų mažės ne tik pramonės, bet ir daugelyje paslaugų sektorių.

Stambieji žemės savininkai pasipiktino. Vyriausybė nusprendė, kad daugiau nei 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės turintis asmuo perviršį turi grąžinti valstybei. Piktintis tikrai yra kuo. Tai – grubus asmens nuosavybės teisės ribojimas. Jis niekuo nesiskiria nuo to, jei būtų nustatytas leidžiamas automobilių skaičius, maksimali buto kvadratūra arba suvalgomų kalorijų kiekis. Tačiau už nuosavybę pasisakantys stambieji žemvaldžiai nesipiktino referendumu dėl žemės pardavimo užsieniečiams.

Įsibėgėja antras mėnuo, kai kaimyninėje Latvijoje cirkuliuoja euras. Techniniu požiūriu valiutos pakeitimas praėjo be trikdžių, tačiau gerokai įdomiau, kaip „braliukams“ sekėsi susidoroti su kainų perskaičiavimu įvedus eurą. Juk kainų didėjimas – bene pagrindinė lietuvių baimė, o gal jau ir įsigalėjęs įsitikinimas, belaukiant euro. Šiandien paskelbtais Latvijos statistikos biuro duomenimis, 2014 m. sausį, palyginti su 2013 m. gruodžiu, kainų lygis padidėjo 0,6 proc.

Didysis Lietuvos laisvės pranašas ir kovotojas dėl jos – V. Landsbergis net taip seniai paaiškino, kad kovojo ne dėl laisvės, o dėl to, jog pats taptų „liaudies vadu“, sprendžiančiu, ką lietuviai privalo mylėti, kur gyventi ir kaip elgtis. Toks šlykštus veidmainiavimas, kurį daugelis buvo permatę dar nepriklausomybės aušroje, primena seną tiesą: visada labiausiai reikia vengti tų, kurie žino, kas yra gėris ir blogis, ir kurie niekuo neabejoja.

Jeigu patikėsime Vyriausiosios rinkimų komisijos skaičiavimais, kad gegužę vyksiantys Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai mokesčių mokėtojams atsieis apie 30 mln. litų, tai mažiausiai pusę šios sumos galėtume panaudoti kitiems reikalams, pavyzdžiui, kuriai nors apleistai ligoninei rekonstruoti. Kai šalies prezidentė paskelbė dalyvausianti artėjančiuose rinkimuose antrai kadencijai, liko tik spėlioti, ar reikės antro rinkimų etapo.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) valstybei yra reikalinga kaip šuniui penkta koja. Tai rodo daugelis aplinkybių. Pirma, komisija jau ilgą laiką dirba be pirmininko ir niekam nerūpi jį paskirti. Pagal kažkokias gerontokratines tradicijas jai formaliai vadovauja vyriausia pagal amžių narė. Viena iš daugelio tokių keistų paravalstybinių organizacijų retsykiais suvaidina kokį nors vaidmenį.

Kadangi Lietuvos politinėje dirvoje priviso tiek kenkėjų, jog kiekvienam atskirai skirti rašinį – per didelė prabanga, pamaniau, jog teisinga tuos, kurie atvirai kenkia Lietuvai ir kuriuos dar atviriau imasi lyg niekur nieko dangstyti Kremlius, sujungti į vieną – atliekų sąrašą.

Emigrantai dėl visko kalti. Kalti, kad išvažiavo, palikę nepilnamečius vaikus ir nusenusius tėvus. Kalti, jei sumanė grįžti – mat užsienyje nepritapo, nes tinginiai ir nevalos. Kalti, kad nori dvigubos pilietybės, reiškia kėsinasi į kažkokias tik Lietuvoje gyvenantiems skirtas gėrybes ir privilegijas. Nemalonu tai girdėti.

Dažnai pasigirsta kaltinimai, kad politikos apžvalgininkai ir kritikai nesugeba pasiūlyti jokių racionalių būdų, kaip įveikti svarbiausias problemas šalyje. O kai valdantieji didina mokesčius (ir dar – alkoholiui), tikėdamiesi rasti pinigų pensijų gražinimui, belieka tik susiimti už galvos ir rašyti „kažką“, kas padėtų šaliai, kurios skola greitu metu viršys 100 mlrd.

 Europoje šią savaitę finansų rinkų dalyviams svarbiausia diena bus ketvirtadienis, kuomet vyks Europos centrinio banko susirinkimas. Nors infliacija sausį euro zonoje ir toliau mažėjo, rinkoje vyrauja lūkesčiai, jog Mario Draghi dar nesiryš mažinti 0,25 proc. siekiančių bazinių palūkanų. Pirmoje savaitės pusėje išaiškės galutiniai sausio mėnesio euro zonos verslo pasitikėjimo (PMI) rodikliai.

Prisipažinsiu, buvo šiek tiek juokinga viename interneto portale pamatyti nuotrauką iš Kijevo, kurioje kartu su protestuotojais vienoje palapinėje šnekučiuojasi mūsų buvęs premjeras Andrius Kubilius. Toje nuotraukoje jis panašus į partizaną su šineliu.

Numanau, kad emigrantai neskaito Lietuvos vyriausybės nutarimų. Ir galvoju, gerai, kad neskaito. Nes jei perskaitytų tik ką Vyriausybės patvirtintas Lietuvos migracijos politikos gaires, savęs jose nerastų, kad ir kaip ieškotų. Jie neištartų, ei, kolegos emigrantai, imkite ir skaitykite, kraunamės lagaminus ir laukiame permainų. Kokių? Ogi tokių, kad žmogus turėtų darbo ne tik 5 Lietuvos miestuose, bet ir rajonuose.

Investuotojų dėmesys šią savaitę bus nukreiptas į JAV Federalinių rezervų sistemos (FED) susirinkimo sprendimus, kurie bus paskelbti trečiadienį. Rinkos dalyviai mano, jog obligacijų mėnesinis supirkimo mastas bus sumažintas dar 10 mlrd. – iki 65 mlrd. JAV dolerių. Euro zonoje reikšmingiausia savaitės naujiena bus penktadienį skelbiamas preliminarus sausio mėnesio infliacijos rodiklis. Rinkoje vyrauja lūkesčiai, jog metinė infliacija euro zonoje ūgtelės iki 0,9 proc. (gruodį užfiksuota 0,8 proc.

Ne taip lengva sugalvoti pavadinimą rašiniui, kuriame neketini pritarti mitui, kad Lietuvos pensininkai – vargšai nuskriaustieji, kuriems reikia grąžinti pensijas iki prieškrizinio lygio ir visaip kaip juos užjausti. Nes jie tokie vargšeliai, kurie neturi ko valgyti ir jiems čia sunkiausia. Be abejo, visada atsiras pensininkų, kuriuos bus galima pasitelkti tokiai demagogiškai populistinių partijų rinkimų kampanijai.

  Opozicijos konservatoriai ir, kas juokingiausia, liberalai piktinasi Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės teikiamomis įstatymo pataisomis, kuriomis naikinamos drakoniškos sankcijos už atskirų kategorijų valdžios žmonių įžeidimą, naikinamos kalėjimo bausmės už paprasčiausius emocijų pliūpsnius.

Praėję metai elektros rinkai atnešė svarbių pokyčių. Vienas jų – Latvijos prisijungimas prie „Nord Pool Spot“ biržos. Nors po šio įvykio buvo tikimasi elektros kainų pokyčių, viltys persikėlė į 2014-uosius. Kodėl šis įvykis nepasiteisino ir kuo pagrįsta bendra laisvoji Baltijos šalių rinka bei kaip ji veikia skirtingose kaimyninėse šalyse – išsamiai straipsnyje. „Laisvės“ pradžia Europos Sąjungoje (ES) elektros rinkos atsivėrimo procesas prasidėjo prieš kelis dešimtmečius.

„Tautinių mažumų padėtis blogesnė nei sovietiniais laikais“, - suvirkavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos čiulbuonėlis Valdemaras Tomaševskis, neseniai nusprendęs pagąsdinti profesorių Vytautą Landsbergį savo išėjimu iš salės, kai anas kalbėjo Sausio 13-osios minėjime. Pats vyriausiojo lenkų politikieriaus teiginys, kaip tikro demagogo, negali būti nei patvirtintas, nei paneigtas, nes jis neturi jokios prasmės.

Europoje investuotojams aktualiausi bus preliminarūs sausio mėn. verslo pasitikėjimo rodikliai (PMI). Ketvirtadienį bus paskelbtas euro zonos sausio mėn. vartotojų pasitikėjimo indeksas. Net ir esant aukštam nedarbo lygiui, šis indikatorius visus praėjusius metus kilo. Tikėtina, kad ir sausio mėn. ši tendencija turėtų išlikti.

Lietuvoje šiuo metu rengiami keli įstatymai, kurie kirs visiems piliečiams per kišenes: bus padidintas PSD, „pagalvės“ įvedimas ne tik kurortiniuose miestuose, papildomas automobilių apmokestinimas, šie ir panašūs „papildomai“ iš gyventojų surenkami pinigai dažnai visus gąsdina. Didintis mokesčius – labai nepopuliaru.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis P. Andriukaitis nuo pat darbo pradžios rodė iniciatyvą kaip įmanoma labiau susargdinti sveikatos apsaugos sistemą: pradžioje siūlė grąžinti sovietmetį ir dar pagausinti „pakišų“ dalybas, kažkodėl ribojant alternatyvią privataus verslo praktiką, kurias pats naudojuosi ir esu labai patenkintas. Priešingai nei valstybiniu sektoriumi, kur be „kyšio“ net nėra ko eiti.

Nesu didelė komentarų internete mėgėja, tačiau kai užkliudo emigrantus, visada paskaitau. Tiesiog įdomu, ar dar neatsibodo Lietuvoje likusiems - emigrantus, o emigrantams – Lietuvoje likusius plūsti. Pranešu džiugią naujieną – neatsibodo! Pliekia vieni kitus net skiedros lekia. Paskutinį kartą buvo susikauta dėl Landsbergio Sausio 13-osios minėjime pasakytos frazės, kad emigrantai išvažiavo užsidirbti prabangesnio karsto.

R. Sadauskas-Kvietkevičius. Tokiomis temomis negalima juokauti. Tai šventa, kaip dirvonuojanti tėviškės žemė ir gandralizdis ant elektros stulpo. Kalbu apie dūmu kvepiančius lašinius, dešras ir kumpius. Dienraštis, trečiadienį neatsakingai paskleidęs žinią, neva Europos Komisija uždraus medienos dūmuose natūraliai rūkytus maisto produktus, turėtų suprasti, kad sukėlė didesnę paniką, negu galėjo atsirasti dėl abejonių kurio nors banko ar paties lito patikimumu.

Gediminas Stanišauskas Norite įsivaikinti Lietuvos vaiką iš „prekių“ katalogo? Prašom! Švedai jau siūlo pasirinkti lietuvių vaikus, tarsi gražuoles, siūlančias intymias paslaugas kokioje nors pornografijos svetainėje. Bet apie tai vėliau. O kol gerbiamas skaitytojas išsirinks tai, kokio vaiko jam reikia apsilankęs minėtame kataloge, pradėsiu iš kito galo. Taigi, išties gyvename labai įdomiu laiku. Po 23 nepriklausomybės metų politinėje arenoje atsirado tam tikras stabilumas.

Kai Seimas nusprendė 2014-uosius paskelbti vaikų sveikatos metais, pagalvojau – tikrai prioritetas. Nes sirgti nemalonu niekam, o ypač liūdna, kai serga vaikai. Vaikų sveikatos ir sveikos gyvensenos problemos įvairiai buvo sprendžiamos ir anksčiau. Deja, tikrai abejotinais būdais. Štai mokyklai skirtoje sveikatos pažymoje nuo pernai būtinas ir odontologo įrašas, kad vaikučio dantys patikrinti, gal sveiki, gal pagydyti. O gal ir ne. Nes toks apsilankymas pas odontologą iš esmės nieko nekeičia.

Laisvoji elektros rinka nuo pilno atsivėrimo per metus patyrė nemažai pokyčių – elektros kainos pasiekė rekordines aukštumas, tiekėjų gretos retėjo, radosi naujų, verslui skirtų energetinių paslaugų. Ko buvo tikimasi iš rinkos jos atsivėrimo pradžioje ir kaip iš tikrųjų viskas klostėsi? Skaičiai nemeluoja Praėjus keliems mėnesiams nuo pilno rinkos atsivėrimo, beveik pusė įmonių dar nebuvo pasirinkusios nepriklausomo tiekėjo ir pirko elektrą iš garantinio tiekėjo LESTO.

 Vokietija trečiadienį paskelbs 2013 m. BVP rezultatą – prognozuojama, jog stambiausias euro zonos ūkis per metus paaugo 0,5 proc. Didžiausioje pasaulio ekonomikoje laukiama gruodžio mėnesio mažmeninės prekybos rodiklių. Didžioji Britanija skelbs gruodžio mėnesio infliacijos rodiklius. Prognozuojama, jog kainos per mėnesį kilo 0,5 proc., o, palyginus su tuo pačiu 2012 m. mėnesiu, augimas siekė 2,1 proc. ir buvo mažiausias per paskutinius ketverius metus.

Ar gali būti patenkinta tigrė, iš kurios letenų paspruko skanus laimikis? Dabartiniam Kremliaus režimui artimas rusų politologas ir imperialistinių idėjų šalininkas Aleksandras Duginas neslepia apmaudo, kad Rusija jau nebegali Lietuvos sugrąžinti į savo įtakos zoną: „Mes suprantame, kad pavėlavome ir nei dabar, nei ateityje jūs mums nepriklausysite. Tačiau sakau atvirai: jeigu kas nors nutiktų Jungtinėms Amerikos Valstijoms, tai mes dar kartą jus okupuotume.

Tai bent Sausio 13 – osios dovaną įteikė Lietuvai buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, o dabar tik Briuselio dykaduonis V. Landsbergis. Kai tėškė, tai tėškė: emigrantai – išsibastė tik dėl pinigų, bet laimės neras, tik geresnį karstą. Senatvinė silpnaprotystė leido visus sunkiai vergaujančius emigrantus išvadinti tėvynės išdavikais. Kai iš Lietuvos tyčiojasi B. Bradauskas – tai suprantama, tai jo pašaukimas. Bet juk čia didysis tėvynės patriarchas.

Lietuva 23-ąjį kartą mini tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Įprastai ji suvokiama kaip gedulo dėl žuvusiųjų, praradimų diena, tačiau tai buvo ir pergalės diena.

Pastarąjį dešimtmetį Ukraina nuolat mirga tarptautinių politinių aktualijų antraštėse, tačiau panašiai sužibėti ekonominėje arenoje šiai šaliai nepavyko. Fundamentalus Ukrainos ekonomikos potencialas yra nemenkas. Tokie veiksniai, kaip gamtinių iškasenų gausa, pavydėtini dirbamos žemės ištekliai, palanki geografinė padėtis, plati vidaus rinka teikia įvairias galimybes plėtoti tiek pramonės, tiek paslaugų sektorius.

Pernai atlikto Eurobarometro tyrimo duomenimis, tik 35 proc. Lietuvos gyventojų pritarė, kad euro įvedimas turėtų teigiamų pasekmių jų valstybei, o 55 proc. gyventojų manė, kad pasekmės būtų neigiamos. Apskritai, dar neturinčiose euro Vidurio ir Rytų Europos valstybėse pernai nebuvo nė vienos šalies, kurioje didesnė gyventojų dalis galvotų, kad euro įvedimas turės teigiamų pasekmių.

Ar žinote, kas buvo Karlas Marxas? Nemanau. Esate girdėję, kad Sovietų Sąjungos laikais jis buvo kažkuo svarbus, kuo – vargu ar galėtumėte paaiškinti. Jo raštai buvo išmesti iš bibliotekų, dabar perleidžiami už kosmines sumas. Tik Lietuvoje taip ir gali būti – užuot pasimokius ekonomikos, geriau pečių prakurti ir užtvindyti bibliotekas Aleksandros Marininos raštais. Kuriuos yra tik viena marksistinė mintis – kvailiai moka už savo kvailumą. Kažkada ieškojau tų raštų – sulaukiau pajuokos.

Pastaraisiais mėnesiais laisvoji elektros rinka Lietuvoje patyrė rekordinį kainų šuolį. Tai pajuto ir nepriklausomi elektros tiekėjai, ir verslo įmonės, perkančios elektrą iš tiekėjų. Natūralu, jog kilo nemažai klausimų, kodėl taip nutiko. Tad šį kartą – apie tai, kaip nustatoma elektros kaina laisvojoje rinkoje ir kokie procesai lemia jos pokyčius.

Ketvirtadienį vyks pirmasis šių metų Europos centrinio banko (ECB) susirinkimas. ECB pinigų politikos tonas turėtų išlikti švelnus, tačiau rinkos dalyviai nesitiki, kad bus paskelbtas papildomas ekonomikos skatinimo priemonių planas. Be to, laukiama svarbaus euro zonos infliacijos rodiklio. Šią savaitę didžiausioje pasaulio ekonomikoje JAV pagrindiniai skelbiami duomenys – darbo rinkos rodikliai. Antradienį paaiškės ECB susirinkimui aktualus euro zonos infliacijos rodiklis.

Neseniai rengtas kvailiausias Lietuvos istorijoje parašų rinkimas už „lietuviškos“ žemės išsaugojimą dar kartą patvirtino Vakaruose puikiai žinomą mintį – labiausiai reikia saugotis ne kokių nors mistinių užsieniečių, o tų, kurie save dažniausiai vadina patriotais, didvyriais, nacionalistais ir laiko savo vertybes „amžinomis“. Kuo tai baigiasi, visi žino – koncentracijos stovyklomis.

Gediminas Stanišauskas Kol Lietuva ruošėsi sutikti Naujuosius metus, didžiojoje kaimynėje Rusijoje, Volgograde, driokstelėjo sprogimai. Du paeiliui teroro aktai, surengti geležinkelio stotyje ir troleibuse, nusinešė 34 žmonių gyvybes ir dar per 60 sužeidė. Teroro aktai siejami ne tik su islamistų siekiais Rusijos Šiaurės Kaukaze įkurti nepriklausomą islamo respubliką, bet ir įbauginti sportininkus, kitų valstybių vadovus ignoruoti vasarį įvyksiančias Sočio žiemos olimpines žaidynes.