Komentarai ir analizė

Senajame žemyne investuotojų dėmesį šią savaitę patrauks skelbiami išankstiniai vasario mėnesio verslo pasitikėjimo indeksai. Tuo metu didžiausioje pasaulio ekonomikoje JAV laukiama nekilnojamojo turto rodiklių.

 Pernai Lietuvoje nedarbo lygis sumažėjo iki 11,8 proc. ir buvo mažesnis nei euro zonoje, kur net 12,1 proc. darbo jėgos negalėjo susirasti darbo. Progresas akivaizdus – dar prieš trejus metus nedarbas Lietuvoje siekė apie 18 proc. Tačiau tolimesnio proveržio kuriant darbo vietas ir mažinant nedarbą šalyje bus nedaug. Užsienio mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad dėl technologinio proveržio ir kompiuterizacijos, darbo vietų mažės ne tik pramonės, bet ir daugelyje paslaugų sektorių.

Stambieji žemės savininkai pasipiktino. Vyriausybė nusprendė, kad daugiau nei 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės turintis asmuo perviršį turi grąžinti valstybei. Piktintis tikrai yra kuo. Tai – grubus asmens nuosavybės teisės ribojimas. Jis niekuo nesiskiria nuo to, jei būtų nustatytas leidžiamas automobilių skaičius, maksimali buto kvadratūra arba suvalgomų kalorijų kiekis. Tačiau už nuosavybę pasisakantys stambieji žemvaldžiai nesipiktino referendumu dėl žemės pardavimo užsieniečiams.

Įsibėgėja antras mėnuo, kai kaimyninėje Latvijoje cirkuliuoja euras. Techniniu požiūriu valiutos pakeitimas praėjo be trikdžių, tačiau gerokai įdomiau, kaip „braliukams“ sekėsi susidoroti su kainų perskaičiavimu įvedus eurą. Juk kainų didėjimas – bene pagrindinė lietuvių baimė, o gal jau ir įsigalėjęs įsitikinimas, belaukiant euro. Šiandien paskelbtais Latvijos statistikos biuro duomenimis, 2014 m. sausį, palyginti su 2013 m. gruodžiu, kainų lygis padidėjo 0,6 proc.

Didysis Lietuvos laisvės pranašas ir kovotojas dėl jos – V. Landsbergis net taip seniai paaiškino, kad kovojo ne dėl laisvės, o dėl to, jog pats taptų „liaudies vadu“, sprendžiančiu, ką lietuviai privalo mylėti, kur gyventi ir kaip elgtis. Toks šlykštus veidmainiavimas, kurį daugelis buvo permatę dar nepriklausomybės aušroje, primena seną tiesą: visada labiausiai reikia vengti tų, kurie žino, kas yra gėris ir blogis, ir kurie niekuo neabejoja.

Jeigu patikėsime Vyriausiosios rinkimų komisijos skaičiavimais, kad gegužę vyksiantys Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai mokesčių mokėtojams atsieis apie 30 mln. litų, tai mažiausiai pusę šios sumos galėtume panaudoti kitiems reikalams, pavyzdžiui, kuriai nors apleistai ligoninei rekonstruoti. Kai šalies prezidentė paskelbė dalyvausianti artėjančiuose rinkimuose antrai kadencijai, liko tik spėlioti, ar reikės antro rinkimų etapo.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) valstybei yra reikalinga kaip šuniui penkta koja. Tai rodo daugelis aplinkybių. Pirma, komisija jau ilgą laiką dirba be pirmininko ir niekam nerūpi jį paskirti. Pagal kažkokias gerontokratines tradicijas jai formaliai vadovauja vyriausia pagal amžių narė. Viena iš daugelio tokių keistų paravalstybinių organizacijų retsykiais suvaidina kokį nors vaidmenį.

Kadangi Lietuvos politinėje dirvoje priviso tiek kenkėjų, jog kiekvienam atskirai skirti rašinį – per didelė prabanga, pamaniau, jog teisinga tuos, kurie atvirai kenkia Lietuvai ir kuriuos dar atviriau imasi lyg niekur nieko dangstyti Kremlius, sujungti į vieną – atliekų sąrašą.

Emigrantai dėl visko kalti. Kalti, kad išvažiavo, palikę nepilnamečius vaikus ir nusenusius tėvus. Kalti, jei sumanė grįžti – mat užsienyje nepritapo, nes tinginiai ir nevalos. Kalti, kad nori dvigubos pilietybės, reiškia kėsinasi į kažkokias tik Lietuvoje gyvenantiems skirtas gėrybes ir privilegijas. Nemalonu tai girdėti.

Dažnai pasigirsta kaltinimai, kad politikos apžvalgininkai ir kritikai nesugeba pasiūlyti jokių racionalių būdų, kaip įveikti svarbiausias problemas šalyje. O kai valdantieji didina mokesčius (ir dar – alkoholiui), tikėdamiesi rasti pinigų pensijų gražinimui, belieka tik susiimti už galvos ir rašyti „kažką“, kas padėtų šaliai, kurios skola greitu metu viršys 100 mlrd.

 Europoje šią savaitę finansų rinkų dalyviams svarbiausia diena bus ketvirtadienis, kuomet vyks Europos centrinio banko susirinkimas. Nors infliacija sausį euro zonoje ir toliau mažėjo, rinkoje vyrauja lūkesčiai, jog Mario Draghi dar nesiryš mažinti 0,25 proc. siekiančių bazinių palūkanų. Pirmoje savaitės pusėje išaiškės galutiniai sausio mėnesio euro zonos verslo pasitikėjimo (PMI) rodikliai.

Prisipažinsiu, buvo šiek tiek juokinga viename interneto portale pamatyti nuotrauką iš Kijevo, kurioje kartu su protestuotojais vienoje palapinėje šnekučiuojasi mūsų buvęs premjeras Andrius Kubilius. Toje nuotraukoje jis panašus į partizaną su šineliu.

Numanau, kad emigrantai neskaito Lietuvos vyriausybės nutarimų. Ir galvoju, gerai, kad neskaito. Nes jei perskaitytų tik ką Vyriausybės patvirtintas Lietuvos migracijos politikos gaires, savęs jose nerastų, kad ir kaip ieškotų. Jie neištartų, ei, kolegos emigrantai, imkite ir skaitykite, kraunamės lagaminus ir laukiame permainų. Kokių? Ogi tokių, kad žmogus turėtų darbo ne tik 5 Lietuvos miestuose, bet ir rajonuose.

Investuotojų dėmesys šią savaitę bus nukreiptas į JAV Federalinių rezervų sistemos (FED) susirinkimo sprendimus, kurie bus paskelbti trečiadienį. Rinkos dalyviai mano, jog obligacijų mėnesinis supirkimo mastas bus sumažintas dar 10 mlrd. – iki 65 mlrd. JAV dolerių. Euro zonoje reikšmingiausia savaitės naujiena bus penktadienį skelbiamas preliminarus sausio mėnesio infliacijos rodiklis. Rinkoje vyrauja lūkesčiai, jog metinė infliacija euro zonoje ūgtelės iki 0,9 proc. (gruodį užfiksuota 0,8 proc.

Ne taip lengva sugalvoti pavadinimą rašiniui, kuriame neketini pritarti mitui, kad Lietuvos pensininkai – vargšai nuskriaustieji, kuriems reikia grąžinti pensijas iki prieškrizinio lygio ir visaip kaip juos užjausti. Nes jie tokie vargšeliai, kurie neturi ko valgyti ir jiems čia sunkiausia. Be abejo, visada atsiras pensininkų, kuriuos bus galima pasitelkti tokiai demagogiškai populistinių partijų rinkimų kampanijai.

  Opozicijos konservatoriai ir, kas juokingiausia, liberalai piktinasi Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės teikiamomis įstatymo pataisomis, kuriomis naikinamos drakoniškos sankcijos už atskirų kategorijų valdžios žmonių įžeidimą, naikinamos kalėjimo bausmės už paprasčiausius emocijų pliūpsnius.

Praėję metai elektros rinkai atnešė svarbių pokyčių. Vienas jų – Latvijos prisijungimas prie „Nord Pool Spot“ biržos. Nors po šio įvykio buvo tikimasi elektros kainų pokyčių, viltys persikėlė į 2014-uosius. Kodėl šis įvykis nepasiteisino ir kuo pagrįsta bendra laisvoji Baltijos šalių rinka bei kaip ji veikia skirtingose kaimyninėse šalyse – išsamiai straipsnyje. „Laisvės“ pradžia Europos Sąjungoje (ES) elektros rinkos atsivėrimo procesas prasidėjo prieš kelis dešimtmečius.

„Tautinių mažumų padėtis blogesnė nei sovietiniais laikais“, - suvirkavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos čiulbuonėlis Valdemaras Tomaševskis, neseniai nusprendęs pagąsdinti profesorių Vytautą Landsbergį savo išėjimu iš salės, kai anas kalbėjo Sausio 13-osios minėjime. Pats vyriausiojo lenkų politikieriaus teiginys, kaip tikro demagogo, negali būti nei patvirtintas, nei paneigtas, nes jis neturi jokios prasmės.

Europoje investuotojams aktualiausi bus preliminarūs sausio mėn. verslo pasitikėjimo rodikliai (PMI). Ketvirtadienį bus paskelbtas euro zonos sausio mėn. vartotojų pasitikėjimo indeksas. Net ir esant aukštam nedarbo lygiui, šis indikatorius visus praėjusius metus kilo. Tikėtina, kad ir sausio mėn. ši tendencija turėtų išlikti.

Lietuvoje šiuo metu rengiami keli įstatymai, kurie kirs visiems piliečiams per kišenes: bus padidintas PSD, „pagalvės“ įvedimas ne tik kurortiniuose miestuose, papildomas automobilių apmokestinimas, šie ir panašūs „papildomai“ iš gyventojų surenkami pinigai dažnai visus gąsdina. Didintis mokesčius – labai nepopuliaru.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis P. Andriukaitis nuo pat darbo pradžios rodė iniciatyvą kaip įmanoma labiau susargdinti sveikatos apsaugos sistemą: pradžioje siūlė grąžinti sovietmetį ir dar pagausinti „pakišų“ dalybas, kažkodėl ribojant alternatyvią privataus verslo praktiką, kurias pats naudojuosi ir esu labai patenkintas. Priešingai nei valstybiniu sektoriumi, kur be „kyšio“ net nėra ko eiti.

Nesu didelė komentarų internete mėgėja, tačiau kai užkliudo emigrantus, visada paskaitau. Tiesiog įdomu, ar dar neatsibodo Lietuvoje likusiems - emigrantus, o emigrantams – Lietuvoje likusius plūsti. Pranešu džiugią naujieną – neatsibodo! Pliekia vieni kitus net skiedros lekia. Paskutinį kartą buvo susikauta dėl Landsbergio Sausio 13-osios minėjime pasakytos frazės, kad emigrantai išvažiavo užsidirbti prabangesnio karsto.

R. Sadauskas-Kvietkevičius. Tokiomis temomis negalima juokauti. Tai šventa, kaip dirvonuojanti tėviškės žemė ir gandralizdis ant elektros stulpo. Kalbu apie dūmu kvepiančius lašinius, dešras ir kumpius. Dienraštis, trečiadienį neatsakingai paskleidęs žinią, neva Europos Komisija uždraus medienos dūmuose natūraliai rūkytus maisto produktus, turėtų suprasti, kad sukėlė didesnę paniką, negu galėjo atsirasti dėl abejonių kurio nors banko ar paties lito patikimumu.

Gediminas Stanišauskas Norite įsivaikinti Lietuvos vaiką iš „prekių“ katalogo? Prašom! Švedai jau siūlo pasirinkti lietuvių vaikus, tarsi gražuoles, siūlančias intymias paslaugas kokioje nors pornografijos svetainėje. Bet apie tai vėliau. O kol gerbiamas skaitytojas išsirinks tai, kokio vaiko jam reikia apsilankęs minėtame kataloge, pradėsiu iš kito galo. Taigi, išties gyvename labai įdomiu laiku. Po 23 nepriklausomybės metų politinėje arenoje atsirado tam tikras stabilumas.

Kai Seimas nusprendė 2014-uosius paskelbti vaikų sveikatos metais, pagalvojau – tikrai prioritetas. Nes sirgti nemalonu niekam, o ypač liūdna, kai serga vaikai. Vaikų sveikatos ir sveikos gyvensenos problemos įvairiai buvo sprendžiamos ir anksčiau. Deja, tikrai abejotinais būdais. Štai mokyklai skirtoje sveikatos pažymoje nuo pernai būtinas ir odontologo įrašas, kad vaikučio dantys patikrinti, gal sveiki, gal pagydyti. O gal ir ne. Nes toks apsilankymas pas odontologą iš esmės nieko nekeičia.

Laisvoji elektros rinka nuo pilno atsivėrimo per metus patyrė nemažai pokyčių – elektros kainos pasiekė rekordines aukštumas, tiekėjų gretos retėjo, radosi naujų, verslui skirtų energetinių paslaugų. Ko buvo tikimasi iš rinkos jos atsivėrimo pradžioje ir kaip iš tikrųjų viskas klostėsi? Skaičiai nemeluoja Praėjus keliems mėnesiams nuo pilno rinkos atsivėrimo, beveik pusė įmonių dar nebuvo pasirinkusios nepriklausomo tiekėjo ir pirko elektrą iš garantinio tiekėjo LESTO.

 Vokietija trečiadienį paskelbs 2013 m. BVP rezultatą – prognozuojama, jog stambiausias euro zonos ūkis per metus paaugo 0,5 proc. Didžiausioje pasaulio ekonomikoje laukiama gruodžio mėnesio mažmeninės prekybos rodiklių. Didžioji Britanija skelbs gruodžio mėnesio infliacijos rodiklius. Prognozuojama, jog kainos per mėnesį kilo 0,5 proc., o, palyginus su tuo pačiu 2012 m. mėnesiu, augimas siekė 2,1 proc. ir buvo mažiausias per paskutinius ketverius metus.

Ar gali būti patenkinta tigrė, iš kurios letenų paspruko skanus laimikis? Dabartiniam Kremliaus režimui artimas rusų politologas ir imperialistinių idėjų šalininkas Aleksandras Duginas neslepia apmaudo, kad Rusija jau nebegali Lietuvos sugrąžinti į savo įtakos zoną: „Mes suprantame, kad pavėlavome ir nei dabar, nei ateityje jūs mums nepriklausysite. Tačiau sakau atvirai: jeigu kas nors nutiktų Jungtinėms Amerikos Valstijoms, tai mes dar kartą jus okupuotume.

Tai bent Sausio 13 – osios dovaną įteikė Lietuvai buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, o dabar tik Briuselio dykaduonis V. Landsbergis. Kai tėškė, tai tėškė: emigrantai – išsibastė tik dėl pinigų, bet laimės neras, tik geresnį karstą. Senatvinė silpnaprotystė leido visus sunkiai vergaujančius emigrantus išvadinti tėvynės išdavikais. Kai iš Lietuvos tyčiojasi B. Bradauskas – tai suprantama, tai jo pašaukimas. Bet juk čia didysis tėvynės patriarchas.

Lietuva 23-ąjį kartą mini tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Įprastai ji suvokiama kaip gedulo dėl žuvusiųjų, praradimų diena, tačiau tai buvo ir pergalės diena.

Pastarąjį dešimtmetį Ukraina nuolat mirga tarptautinių politinių aktualijų antraštėse, tačiau panašiai sužibėti ekonominėje arenoje šiai šaliai nepavyko. Fundamentalus Ukrainos ekonomikos potencialas yra nemenkas. Tokie veiksniai, kaip gamtinių iškasenų gausa, pavydėtini dirbamos žemės ištekliai, palanki geografinė padėtis, plati vidaus rinka teikia įvairias galimybes plėtoti tiek pramonės, tiek paslaugų sektorius.

Pernai atlikto Eurobarometro tyrimo duomenimis, tik 35 proc. Lietuvos gyventojų pritarė, kad euro įvedimas turėtų teigiamų pasekmių jų valstybei, o 55 proc. gyventojų manė, kad pasekmės būtų neigiamos. Apskritai, dar neturinčiose euro Vidurio ir Rytų Europos valstybėse pernai nebuvo nė vienos šalies, kurioje didesnė gyventojų dalis galvotų, kad euro įvedimas turės teigiamų pasekmių.

Ar žinote, kas buvo Karlas Marxas? Nemanau. Esate girdėję, kad Sovietų Sąjungos laikais jis buvo kažkuo svarbus, kuo – vargu ar galėtumėte paaiškinti. Jo raštai buvo išmesti iš bibliotekų, dabar perleidžiami už kosmines sumas. Tik Lietuvoje taip ir gali būti – užuot pasimokius ekonomikos, geriau pečių prakurti ir užtvindyti bibliotekas Aleksandros Marininos raštais. Kuriuos yra tik viena marksistinė mintis – kvailiai moka už savo kvailumą. Kažkada ieškojau tų raštų – sulaukiau pajuokos.

Pastaraisiais mėnesiais laisvoji elektros rinka Lietuvoje patyrė rekordinį kainų šuolį. Tai pajuto ir nepriklausomi elektros tiekėjai, ir verslo įmonės, perkančios elektrą iš tiekėjų. Natūralu, jog kilo nemažai klausimų, kodėl taip nutiko. Tad šį kartą – apie tai, kaip nustatoma elektros kaina laisvojoje rinkoje ir kokie procesai lemia jos pokyčius.

Ketvirtadienį vyks pirmasis šių metų Europos centrinio banko (ECB) susirinkimas. ECB pinigų politikos tonas turėtų išlikti švelnus, tačiau rinkos dalyviai nesitiki, kad bus paskelbtas papildomas ekonomikos skatinimo priemonių planas. Be to, laukiama svarbaus euro zonos infliacijos rodiklio. Šią savaitę didžiausioje pasaulio ekonomikoje JAV pagrindiniai skelbiami duomenys – darbo rinkos rodikliai. Antradienį paaiškės ECB susirinkimui aktualus euro zonos infliacijos rodiklis.

Neseniai rengtas kvailiausias Lietuvos istorijoje parašų rinkimas už „lietuviškos“ žemės išsaugojimą dar kartą patvirtino Vakaruose puikiai žinomą mintį – labiausiai reikia saugotis ne kokių nors mistinių užsieniečių, o tų, kurie save dažniausiai vadina patriotais, didvyriais, nacionalistais ir laiko savo vertybes „amžinomis“. Kuo tai baigiasi, visi žino – koncentracijos stovyklomis.

Gediminas Stanišauskas Kol Lietuva ruošėsi sutikti Naujuosius metus, didžiojoje kaimynėje Rusijoje, Volgograde, driokstelėjo sprogimai. Du paeiliui teroro aktai, surengti geležinkelio stotyje ir troleibuse, nusinešė 34 žmonių gyvybes ir dar per 60 sužeidė. Teroro aktai siejami ne tik su islamistų siekiais Rusijos Šiaurės Kaukaze įkurti nepriklausomą islamo respubliką, bet ir įbauginti sportininkus, kitų valstybių vadovus ignoruoti vasarį įvyksiančias Sočio žiemos olimpines žaidynes.

Kaip danguje, taip ir žemėje: nieko naujo. Praėjo liūdnos šventės, televizijos eteryje karaliavo raganos, būrėjai, visokio plauko apsišaukėliai ir šarlatanai, N. Bunkės ašaros, iki koktumo nuvalkiotos frazės ir kiti vimdantys šventiniai „fejerverkai“. Atrodo, kad čia esminė taisyklė tokia: kai jau manai, kad žemiau kristi neįmanoma – stebuklas įvyksta. Vietoje šventės išvysti graudulį keliantį norą iš paskutiniųjų užsidirbti. Bet kokia kaina.

Praėjus metams nuo pilno laisvosios elektros rinkos atsivėrimo juridiniams asmenims, dažnai vis dar kyla klausimų, kas ji tokia, kaip ji veikia ir kas jos dalyviai. Informacijos trūkumą patvirtina ir atliktų tyrimų rezultatai, rodantys, kad žinių apie rinką vis dar neužtenka 72 proc. verslininkų. Tad kaipgi iš tikrųjų veikia laisvoji elektros rinka ir kokia jos nauda – skaitykite straipsnyje.

 Dėliojame taškus 2013 metų kalendoriuje. Ekonominis paveikslas visai neblogas, ar bent jau neblogėjantis. Taip, metai prasidėjo gana neramiai – vasarį buvo sustabdyta Ūkio banko veikla. Indėlių draudimas – didelė finansinė našta, juolab, kad ir 2011 teko kompensuoti uždarytojo „Snoro“ indėlius. Na, bet akivaizdu, kad jei našta būtų buvusi per didelė ir nepakeliama – Lietuvos bankas nebūtų priėmęs tokio sprendimo. Toliau metai ėjo gana ramiai, eterį virpino tik diskusijos.

Europoje ketvirtadienį paaiškės gruodžio mėnesio gamintojų pasitikėjimo indeksai (PMI). Bendras euro zonos gamybos PMI indeksas turėtų nesikeisti, tačiau indekso augimo tikimasi Italijoje ir Ispanijoje. JAV investuotojai 2013-2014 m. sandūroje labiausiai lauks gruodžio mėnesio ISM gamybos rodiklio, kuris bus paskelbtas jau kitais kalendoriniais metais – penktadienį.

Ar jau pasiruošėt Kalėdoms? Aš tai ne. Tačiau labai nervinuosi, kad nepasiruošiau. Šiaip esu gana atspari viskam, kas tampa perdėtai madinga, bet Kalėdų karštinė įsuko ir mane. Ir žinot ko pasiilgau? Sovietmečio. Tada Kalėdos buvo be apsimetinėjimo ir falšo. Tik nesakykit, kad prie sovietų Kalėdos nebuvo švenčiamos. Dabar neretai išgirstu samprotavimus, kad sovietmečiu nebuvo ne tik sekso, bet ir Kalėdų. Kad buvo seksas, kiekvienas iš mūsų esam gyvas įrodymas.

Dabar Lietuvoje vyksta keleto skirtingų lygių politiniai žaidimai, bet jie visi turi aiškią „išlikimo“ potekstę. Visai kaip viename iš pirmųjų realybės šou „Išlikimas“, žaidimo dalyviai, Lietuvos politikai, turi galvoti apie savo reitingus žiūrovų akyse ir tuo pačiu – asmeninę naudą, o tai suderinti, pripažinkime, kartais tiesiog neįmanoma.

 Kartais sakoma, jog norint įtikinti estą, reikia sakyti „būsi pirmas, kuris tai turės“, o kalbant su lietuviu tenka griebtis atvirkščio argumento – „kaimynai jau turi“. Kad ir kaip būtų, euro integracijos klausimu ši taisyklė pasitvirtina. Estija prie euro zonos prisijungė 2011 m., o Latvija su nauja valiuta pradės ateinančius metus.

Nekask duobės kitam, nes pats įkrisi, sako lietuvių liaudies patarlė. Tačiau bent jau teisėkūroje galvojama, kad tokios liūdnos lemties vis tik galima išvengti. Kad gyvenimą gadinantys įstatymai, nutarimai bus taikomi kažkam kitam, ne tau. Kad įvedamus didesnius mokesčius mokės tik „buržujai“, o griežtesni reikalavimai palies tik nedorėlius.

Maždaug 300 tūkst. Lietuvos gyventojų išreiškė norą surengti referendumą, kuriame piliečiai turėtų apsispręsti, ar užsieniečiai gali įsigyti žemės Lietuvoje. Šie asmenys pasirašė ne tik už tai, kad vyktų referendumas, jie jau išsakė ir savo nuomonę – Lietuvos geografinėje teritorijoje žemės neturėtų įsigyti ir valdyti Lietuvos pilietybės neturintys asmenys. Akivaizdu, kad nenorintys savo žemės parduoti užsieniečiams tai gali padaryti jau dabar – tam Konstitucijos keisti nereikia.

Kai dar 2012 – ais metais tuometis premjeras Andrius Kubilius buvo paprašytas įvardyti, kaip valstybę patobulino astrofizikinė Saulėlydžio komisija (neišmanantiems kvantinės mechanikos galima įsivaizduoti savaime biurokratų protus apšviečiantį aparatą, kuris stebuklingai priverčia ieškotis darbo, o ne užpakalio trynimo vietos), šis veikėjas, nes politiku jis taip niekada ir netapo, tėškė: svarbiausia ne pinigai, svarbiausia, kad tokia komisija iš viso egzistuoja. Ir tiek.

 Rūta Klišytė VL žurnalistė Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai jau žinomi! Šiemet, kaip paskelbė šio apdovanojimo teikimo komisijos vadovas istorikas Alfredas Bumblauskas, jais tapo aktoriai Donatas Banionis ir Juozas Budraitis, kompozitoriai Giedrius Antanas Kuprevičius ir Faustas Latėnas, rašytojas Vladas Braziūnas ir kino operatorius Jonas Gricius. Pastarasis įvertintas už viso gyvenimo indėlį į kultūrą ir meną.

Ar kam nors gali kilti abejonių, jog didesni dirbančiųjų atlyginimai padidintų jų ir visuomenės gerovę? Bet ar iš tiesų siūlymas didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) iki 1500 litų turėtų tik teigiamas pasekmes ir yra savalaikis ? Ar gali būti, kad jis pagrįstas tik gerais ketinimais, o ne realiomis valstybės ir įmonių galimybėmis? Kaip minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas padėtų jau dabar apie 1500 litų uždirbantiems kvalifikuotiems viešojo sektoriaus specialistams – bibliotekininkams...