Komentarai ir analizė
Politikų, visuomenininkų, verslininkų ir ekspertų įžvalgos, komentarai, analizė ir naudingi patarimai įvairiomis visuomenei aktualiomis temomis.
Kultūrinė dešinė ir socialinė kairė
1. Apibrėžimai, istorija ir perspektyvos Dešinės ir kairės sąvokos politiniame žodyne apibrėžiamos įvairiai. Dažniausiai sutinkamos šios idėjinės ir principinės skirtys: dvasia-materija, kultūrinis normatyvizmas-kultūrinis reliatyvizmas, socialinis individualizmas-socialinis kolektyvizmas, skirtybė-lygybė, tąsa-permainos, patriotizmas-kosmopolitizmas, savarankiška iniciatyva-kolektyvinė globa, laisva rinka-reguliuojama rinka, lygūs mokesčiai-diferencijuoti mokesčiai, privati nuosavybė-valstybinė...
Dainuojanti, Rožių ir Oranžinė. Šiandiena
Kažkada buvome draugiškos broliškos respublikos: Lietuva, Gruzija ir Ukraina. Atrodė, po anos sąjungos griūties ir po Dainuojančios, Rožių bei Oranžinės revoliucijų turėjome dar labiau suartėti. Net supanašėti – pagal ekonominės gerovės lygį. Juk visur – lyg ir rinkos ekonomika, lyg ir – nebe socializmas. O juk nesupanašėjome, Lietuva – akivaizdžiai priekyje, Ukraina – tik kelio pradžioj.
Lietuva ir Iranas: bendradarbiavimo prielaidos
Šiuo straipsniu norėčiau apžvelgti Lietuvos ir Irano Islamo Valstybės bendradarbiavimo prielaidas, labiau akcentuodamas potencialų šalių ekonominį bendradarbiavimą. Pabandyti surasti atsakymą, kokius žingsnius turėtų žengti Lietuvos valstybė, siekdama naudingo ekonominio bendradarbiavimo svarbiausiose ir jautriausiose Lietuvai ūkio šakose. Šių metų rugpjūčio 9-12 dienomis Lietuvos Seimo narių delegacija, vadovaujama Seimo Pirmininko pavaduotojo Algirdo Syso, lankėsi Irano Islamo Respublikoje.
Lietuvos tautybių politika – nusikalstamas aplaidumas
Dar Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vadovo Andriaus Kubiliaus vadovaujamas Kabinetas pasistengė sugriauti tautinių bendrijų politiką Lietuvoje. Dabartinė socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė toliau ramiai stebi penktosios kolonos tapsmą šalyje. Pamenu tuos laikus, kai Lietuvoje galiojo pakankamai pažangus, visoje Europoje gerai įvertintas Tautinių bendrijų įstatymas, kurio dar nebuvo sugadinę idiotiški eksperimentai.
Kova už tikrą Lietuvą: pusiau ES, pusiau SSRS
Neseniai vienos partijos išplatintoje rezoliucijoje siūlomos genialios idėjos, kaip grįžti prie tikrosios Lietuvos. Kovotojais už Lietuvą save vadinantys partiniai pernelyg nesikuklindami siūlo neįvesti euro, „išvesti okupacinę jankių kariuomenę iš Lietuvos teritorijos“, nepirkti karinės technikos, uždrausti pederastijos propagavimą, nekelti kainų, sumažinti atlyginimus valdininkams, o buvusias „permokas“ grąžinti į biudžetą, grąžinti „pavogtas“ pensijas, nesikišti į Ukrainos įvykius, padėti smu...
Minimalizmas komunikacijoje: kur, kaip ir kas?
Kur? Apie tai, kad šiuolaikinės technologijos ir kintantis visuomenės požiūris į daugelį vykstančių dalykų, suvokimas apie juos daro įtaką įvairioms gyvenimo sritims, kalba daugybė tų sričių tyrėjų. Tai rodo, kad tyrėjai mato, jog vienokie ar kitokie pokyčiai vyksta, skirtumas tik tas, kad vertina juos nevienodai.
Dar vienas „balvonas“, apie kurį visi kalba
Tie, kas atidžiai seka lietuvišką „Facebook“ ir viešosios nuomonės erdvę, turėjo atkreipti dėmesį, kad vėl iškilo Žaliojo tilto skulptūrų – „balvonų“ – klausimas. Prieš tai buvo„daugelį jaudinantys“ geležinio vamzdžio, „sužvėrėjusių“ rusakalbių, net Baltijos kelio minėjimo klausimai. Lenktynės, kuris iš mūsų didesnis patriotas: iniciatyvus, mažiau rusas ir labiau europietiškas, tik parodo, kaip lengvai mes tikimės pateisinti demokratiškos šalies įvaizdį.
Trečiojo pasaulinio karo belaukiant... Ar viskam esame pasiruošę?
Praėjusią savaitę visą informacinę padangę nušvietė nelaukta naujiena – sužinojome, kad Lietuvos valdžia susirūpino mūsų šalies gynybiniais pajėgumais. Krašto apsaugos ministras nusprendė išleisti apie miljardą litų tanketėms pirkti. Suma tikrai stulbinanti, ypač keistą apie ją išgirsti po daugybę metų vykdytos mūsų kariuomenės naikinimo operacijos.
Rugsėjo 1-oji – vis labiau šventė!
Čia kurią dieną, važiuodamas autobusu, išgirdau tokią seną sovietinę pasakėčią: į mokyklą Rugsėjo 1 – ąją eisiančio vaikučio klausia senolis: ar nori eiti į mokyklą? Ir kaip būdinga bendravimo problemų turintiems žmonėms, pats į tą klausimą ir atsakė, išpasakojęs visas baisybes, kurios laukia būsimo pirmoko. Tai ir namų darbai, ir piktos mokytojos, ir sunkūs mokslai, ir visokie kitokie baubai.
Neverovičius – Casus belli koalicijai?
Pasitraukus iš valdančiosios koalicijos lenkų rinkiminei akcijai sekantys eilėje galėtų būti tvarkiečiai ir darbiečiai, nes tiek vienų, tiek kitų partiečių deleguotų į aukštus postus gretose yra patekusių į juoduosius sąrašus, todėl tapusių nepageidautinais valstybės valdyme.
Varguolių rėmimas pražudys mus visus
Sodros skola šiuo metu yra daugiau nei 11 milijardų litų. Ir ji stabiliai didėja, tarsi tai būtų visiškai normalu (2,6 mlrd. skolinosi vien tik šiemet). Kaip dažnai nutinka per finansines krizes Lietuvoje – „nėra alternatyvų“. Šią buvusios finansų ministrės, I. Šimonytės, frazę reikėtų iškalti aukso raidėmis virš kiekvienos pinigus skirstančios valstybinės įmonės. Nes tie, kas yra atsakingi už finansus, neturi ko pasiūlyti. Jų darbas – konstatuoti, kad jie nieko negali padaryti.
Keli akmenėliai į mokytojų daržą rugsėjo 1-ajai artėjant
At jaučiate, kad artėja rugsėjo 1-oji? Sakote, anądien parduotuvėje matėte besiblaškantį būrį tėvų su vaikais? Kuprinių, dar kažko ieškojo? Taip, ir aš mačiau... Ir dar girdėjau, kaip dejavo, kad ir vėl viskas pabrango – reikėjo anksčiau eiti, kol Lietuvoje dar eurais nekvepėjo... Bet aš ne apie tai.
Azerbaidžanas, Armėnija, plakatai ir apversta tiesa
Lietuvos Seimo narius ir net didelių žiniasklaidos priemonių vedamųjų rašytojus ištinka haliucinacijos ir jie ima šauktis cenzūros bei bauginti nebūtais dalykais. Sunku patikėti, bet to įrodymas – 2014 m. rugpjūčio 8 dienos straipsnis portale 15min.lt., kurio pavadinimas „Prokurorai atvėrė kelią Vilniaus gatvėse skleisti ir Rusijos propagandą“. Ką gi tokio baisaus padarė Vilniaus apygardos prokuratūra? O gi nutraukė ikiteisminį tyrimą „dėl reklamų, kuriose Armėnija buvo įvardinta okupante.
Uždrausta istorija
Mielieji, kad būtų aiški istorijos dėstymo mokyklose kryptis - mirtina grėsmė Lietuvos valstybei buvo ir yra iš Rytų, iš Rusijos imperijos, čia pateikiau istorinį vaizdelį, kaip fantastinio grožio sostinė Vilnius "TVANO" metu,1655 m., buvo paverstas pelenų (ačiū Dievui ne radioaktyvių) krūva. Šiandien Kremlius, Ukrainos okupacijos fone, grasina pasaulį paversti radioaktyvių pelenų krūva. Tokia Kremliaus – valstybinio teroristo, tautų žudiko retorika.
Amerikos diktatūra – naujas Kremliaus „baubas“
Ar žinote, kuo visas Rusijos vykdomas niekšybes pateisina rusai ir prorusiški lietuviai - actininkai? Taigi jiems atrodo, kad tai geriau nei Amerikos diktatūra. Niekada nemokėjau rimtai reaguoti į nesąmones, bet ši nesąmonė tokia išskirtinė, kad verta pasvarstyti, kas gi čia per naujas Kremliaus propagandistų sukurtas baubas, įtikinantis actininkus, kad geriau būti Rusijos pusėje.
Aš tikiu!
Buvau, mačiau ir girdėjau. Kaip Stambulo „Sinan Erdem“ arenoje griaudėjo muzika, ošė sirgaliai, o pranešėjo balsas skelbė, kad netrukus prasidės 2010 metų FIBA pasaulio krepšinio čempionato apdovanojimų ceremonija. Ir per visą tą triukšmą iš užkulisių prasiskverbė dainos „Viens, du, trys, graži Lietuva“ fragmentai. Vos išgirdęs nedvejojau – griebiau vaizdo kamerą ir moviau kiek įkabindamas į tą pusę. Nepasigailėjau.
„Baltijos kelio“ kritikams – bėkit aplenkdami net pažangą - patys žinot kur
Pasibaigę „Baltijos kelio“ 25-ečio minėjimo renginiai ir reakcija į juos tik patvirtina – nereikia šito įvykio užmiršti – dar ne laikas. Vien tam, kad minėjimo faktą ir pobūdį isteriškai aprėkiantys kritikai nepritrūktų kūrybinių geizerių savo aistrai semti ir nuleistų garą, užuot ką nors primušę.
Lietuviai emigrantų nemėgsta, bet vis dėlto jais tampa?
Vasara – laikas poilsiui, kelionėms, iššūkiams. Kai kas būtent šiuo šiltuoju metų laiku nusprendžia išbandyti ir gyvenimą svetur – emigruoti. O priėmę sprendimą iškart užsiklijuoja ant kaktos etiketę… Emigrantas.
Kas ir kodėl Lietuvoje dirba Rusijai?
Šiandien karas tarp Rytų ir Vakarų vyksta ne šnipų ir slaptųjų tarnybų pasaulyje, o internete. Net ekonominės sankcijos tarnauja ne kaip tiesioginė karo priemonė, o kaip įtikinėjimo, pakeistinio mąstymo formavimo elementas. Jos turi padėti įtikinti rusus, kad vakarietiška maisto produkcija – nenatūrali ir kenksminga žmogaus sveikatai, genetiškai modifikuota.
Šiuolaikinė Lietuvos misija
„Lietuvos viešajame diskurse tauta šiuo metu yra tapusi smegenis apkaustančia sąvoka, kuri deklaruojama ar kritikuojama, bet ne analizuojama“ – prieš 19 metų rašė Vytautas Kavolis. Norėtųsi tam pritarti ar ne, bet mąstant garbingai – sunku paneigti šiuose žodžiuose glūdint bent dalį tiesos.
Kodėl Rusiją palaiko tik nevykėliai
Rusija gali ką nori daryti pasaulyje – remti terorizmą, okupuoti kitų šalių teritorijas, numušinėti keleivinius lėktuvus, žlugdyti pasaulio (ir Lietuvos) ekonomiką, atvirai meluoti, grasinti atomine bomba – dėl to jos gerbėjų armija Lietuvoje nesumažės. Net priešingai – padidės.
Vietiniai putinai
Komentaras LRT radijui Ko norėti iš tikrojo Putino, kai savų putinų – nors vežimu vežk. Jų nematai tik tada, kai nieko nedarai. Bet vos tik pirštą krust – būtinai susidursi su kokiu vietiniu Putinu ir jo blokadomis. Kai vis siūlau palaisvinti „ko nors darymo“ sąlygas, manęs prašo konkrečių pavyzdžių ir pasiūlymų. Tai štai – vienas mažas epizodas. Vasara – intensyvus remontų, statybų metas. Ir ne apie dangoraižius kalba.
Kaip pagauti krentančią žvaigždę?
Pažintys ir vakarėliai su pramogų pasaulio žvaigždėmis, šampano purslai ir nuo omarų lūžtantys stalai. Neabejotinai egzistuoja visuomenės dalis, kuri nuoširdžiai tiki, kad gyvenimo stiliaus skilties žurnalistų dienotvarkė sudaryta iš tokių užsiėmimų. Ką gi, teks Jus nuvilti, brangieji. Per pastarąsias kelias savaites, siekdama pagauti įdomius pašnekovus, nakvojau ne penkių žvaigždučių viešbutyje, o... palapinėje.
Rusija – blogis kiekviename iš mūsų
Rusija iš paskutiniųjų bando parodyti, kad yra stipri ir nepriklausoma valstybė. Kaip per savo absurdiškas kalbas mėgsta pabrėžti V. Putinas – „visada laiminti“. Tik jis pamiršta paminėti, ką Rusija yra laimėjusi. Be atsilikimo, deficito ir skurdo. Visi statistiniai duomenys Rusijai tokie nepalankūs, kad ne veltui buvo sukurta milžiniška sąmokslo teorija apie Ameriką, bandančią sužlugdyti Rusiją. Lyg yra ką žlugdyti: dujotiekio ir vandentiekio ten vis dar neturi trečdalis gyventojų.
Pirkėjai privalo konkuruoti
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pastaruoju metu vienoje iš savo nagrinėtų bylų sprendė svarbų Lietuvos viešųjų pirkimų praktikai klausimą dėl tarpusavyje susijusių asmenų (bendrovių, tiekėjų) dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose ir galėjimo teikti pasiūlymus juose. Žinia, viena pagrindinių priemonių viešųjų pirkimų tikslams (lygiateisiškumui, skaidrumui, ES mastu – laisvam prekių ir paslaugų judėjimui) pasiekti yra konkurencija viešuosiuose pirkimuose.
Kas piktina Lietuvoje atostogaujančius emigrantus?
Vasarą Lietuvoje karšta kaip Ispanijoje. Žolė taip pat nurudusi ir saulė plieskia danguje it užsakyta. Gali skrusti Palangos paplūdimy ar ieškoti atgaivos moderniu kurortu tapusiuose Druskininkuose. Ir net eurui artėjant kainos nėra triuškinančios, nors tokių vietų, kur už kavos puodelį prašoma 10 litų, jau gausėja. Ypatingo brangumo užeigas vis dar įmanoma aplenkti, tačiau beveik neįmanoma išvengti „kontrolinių“, teisiančių ir smerkiančių, tautiečių žvilgsnių.
Kaip sukonstruoti įtikinamą sąmokslo teoriją?
Paslaptys, sąmokslai, slaptos draugijos, šnipai, sekliai ir slaptosios tarnybos – tai temos, senos kaip pasaulis. Kai tokie dalykai aptariami romanuose, rodomi filmuose ar serialuose – viskas puiku ir gražu. Tačiau kai jie pasitelkiami socialinės inžinerijos tikslais – tai tampa pavojingu ginklu. Dabar neverta nuodugniai gilintis, kas ir kaip sukonstravo nacistinę sąmokslo teoriją apie visą pasaulį valdančius žydus.
Ar šį kartą pasiruošėme krizei?
Paprastai krizės būna netikėtos. Netikėtai Lietuvoje sugriuvo bankai, ištiko Rusijos ir pastaroji pasaulinė finansų krizės. Tokia jau krizių prigimtis. Visi žino, kad krizė bus, tik niekas tiksliai nežino kada, kas šį kartą taps pagrindine krizės priežastimi ir kokį dugną ji pasieks. Visos ylos iš maišų išlenda kai krizė jau būna įsibėgėjusi, ir žymiai sunkiau sausam išbristi iš balos. Reakcija į krizę visada panaši. Pradžioje ją mėginama paneigti. Dažniausiai tai daro valdžios žmonės.
Rusijos kelias į niekur – ar tikrai?
Sovietmečiu egzistavo įsitikinimas, kad nesvarbu, kaip yra šiandien, vis tiek laukia šviesi ateitis. Šiandien galėjo nebūti ko valgyti, šiandien greičiausiai reikėjo kelias valandas stovėti eilėje prie duonos. Tokių prabangos prekių kaip ledai ar kramtomoji guma nebuvo. Šiandien ir vėl konservai arba silkė. Geriausiu atveju. Tačiau rytoj, poryt ar po penkerių metų viskas turėjo pasikeisti. Staiga. Iš niekur. Rojus turėjo kažkokiu būdu ateiti ir tiek.
Lietuvoje gerai, bet Anglijoje geriausia
Zita Čepaitė Lietuvoje esu vos savaitė, bet frazę „aš labai myliu Lietuvą“ per televiziją girdėjau perdėčiau sakydama, kad tris milijonus kartų, tačiau tikrai daug – tiek, kad spėjo įkyrėti. Įsivaizduokit per BBC ar kitą kokį kanalą reklaminių pauzių metu transliuojamus skirtukus su frazėmis „Aš labai myliu Angliją.
Žalieji vargdienių imbecilų ežerai
„Koks nuostabus gamtos kampelis – Žalieji ežerai, Verkių regioniniame parke“, – sako tūlas vilnietis ir būriais traukia apšnerkšti ežero. Perskaičius šį sakinį komentatorius ištiks mažų mažiausiai nervinis tikas ir jie puls karštligiškai skrebenti klaviatūra, kad, suprask, žurnaliste, ne visi taip daro. Suprantu, bet mes šiandien kalbame ne apie tą mažą protingų žmonių procentą.
Kas skambina pragaro varpais?
Belaukiant grįžtančio į Kempinskio viešbutį S.Tylerio (dar vis prisimenant tas smagias akimirkas), teko būti vienos situacijos liudininku: pro šalį žingsniavo būrys užsienio (anglakalbių) paauglių. Trumpam nutilo kalbos, susižvalgėm: invalidai? Ne.
Kritikuojam Vakarų partnerius iš supuvusios varpinės
Populiarus nūnai teiginys – Vakarai parsidavė, išdavė Ukrainą ir... mus. O mes juk tokie vertybiški. Tebūnie tikrai – rodykime pavyzdį. Aplink – išdavystė Susidomėjęs perskaičiau kolegos Vladimiro Laučiaus ir kitų rašinius apie supuvusius ir korumpuotus Vakarus, kurie nebepajėgūs apginti Ukrainos, o reikalui esant – ir Lietuvos nuo Rusijos. „Įdomu tai, kad išglebusi ES laikysena teisinama net ir Lietuvos viešojoje erdvėje.
Didžioji Britanija ir Lietuva – kur prasideda ir kur baigiasi migracijos panašumai?
Šių metų kovo pabaigoje Lietuvoje viešėjęs Didžiosios Britanijos Europos reikalų ministras, kalbėdamas apie Didžiosios Britanijos Vyriausybės veiksmus, ribojančius imigraciją, pareiškė: „Jei dirbate, mokate mokesčius, paklūstate įstatymams ir prisidedate prie visuomenės gerovės, esate laukiami ir ateityje būsite laukiami.“ Taigi, panikai, kurią čia taip kėlė mūsų spauda apie britų priemones, priežasčių nėra. Didžioji Britanija visuomet buvo atvira tiems, kas norėjo dirbti ir uždirbti.
Didžiosios Britanijos ekonomika auga. Ar papilnės lietuvių kišenės?
Teigiama, kad Didžiosios Britanijos ekonomika tapo stipresnė negu prieš 2008 metų nuosmukį. Sumažėjo bedarbių, daugiau reikia statybininkų iš Lietuvos. Bet uždarbiai augti neskuba. O kas bus, jei Londone brangius būstus pirkti nustos turtingi rusai, arabai ir kinai? Ir kodėl turtingi turtėja net tada, kai kiti skursta? Tik nepavydėkim, pasidžiaukim, kad yra žmonių, kuriems visada gerai. Šį ekonomikos atsigavimą lydi daugybė baimių.
Taupome. Ar gerai?
Vyrai vaikšto į parduotuves, moterys vaikšto po parduotuves. Apsipirkimas, matyt, jau seniai tapo kasdienišku ritualu, kuris formuoja mūsų ekonominius įgūdžius. „Ten duona brangesnė, aš geriau nueisiu toliau, bet sutaupysiu pinigų“, – kalbasi kieme ant suoliuko sėdinčios močiutės. „Ale kruopos tikrai pigesnės praeitą savaitę buvo kitoje gatvės pusėje. Ar turi nuolaidų kortelę? Ten daug nuolaidų būna.“ Ir lietuviai dar sako, kad nemoka skaičiuoti.
Kaip mes atrodysime po 100 metų?
Jei dabar visus verkšlenančius, kad Lietuvoje gyventi blogai, maži atlyginimai, darbo nėra, vagys valdžioje, didelės kainos, gėjai rengia paradus, jaunimas praradęs vertybes, žemes grasina išpirkti užsieniečiai, o dar bus įvestas euras, – susodinčiau į laiko mašiną ir nusikeltume į praeitį, jūs, besiskundžiantys dabartine Lietuva, garantuoju – gerokai pridėtumėte į kelnes.
Informacija kaip masinio naikinimo ginklas
Didžiausia problema, su kuria susiduria putinistai, o paskui juos ir ukrainiečiai, – kaip sugebėti žmogų paversti daiktu, kurio jau nebūtų gaila žudyti. Nes šiaip jau žmogus pjauti ir šaudyti ar su napalmu deginti kito žmogaus neturi jokio noro. O Ukrainoje pažiūrėkit – vienas kitą kepa, tik čirška. Palinguoja galvą – negerai, neestetiška, dar vakar broliais buvom, ir toliau eina kariauti. Kodėl? XXI amžius gi – planšetės lizingu, atostogos Turkijoje ir „Eurovizija“ su Conchita, o čia – žudosi.
Teisėkūros cirkas: kaip gavome eurą
Praėjusią savaitę, liepos 23 dieną paskutinė Europos instancija, Bendrųjų reikalų taryba, priėmė sprendimą, kad Lietuva gali įsivesti eurą. Iki 2015 metų sausio 1 dienos tada buvo likusi 161 diena. Sutikite, mažokai, jei eurui pradėtume ruoštis tik dabar, kai jau priimtas galutinis sprendimas ir paskelbtas oficialus keitimo kursas. Kad Lietuvoje kitais metais euras tikrai bus, žinota juk gerokai anksčiau.
Rusija laimi, nes britų meilė rusų pinigams neįveikiama
Kadais, kadais senais laikais, kai Sąjūdžio dvasios apimti skandavom „Lietuva-Lietuva“, kai šaukėm „rusai – namo“, troškom paramos ir palaikymo iš Vakarų, tyra širdimi tikėdami, kad Vakarų Europos šalių politika yra sąžininga ir teisinga. Ukrainos įvykiai atvėrė akis. Rusija laimi ne vien dėl to, kad Europai reikia rusiškų dujų, o Britanijai – rusiškų pinigų, bet labiausiai dėl to, kad rusiškam kapitalui pavyko korumpuoti Vakarų politikus.
Euras – iššūkis su patikimu užnugariu
ES politinės institucijos jau priėmė visus įmanomus formalius sprendimus, atveriančius duris eurui Lietuvoje. Kad ir ką bekalbėtų skeptikai, tikiu, kad tai yra pozityvus variklis šalies ekonomikai. Turime didžiuotis, nes Lietuva nuėjo ilgą kelią ir atliko visus namų darbus, euro įsivedimui taikomus kriterijus atitikome su kaupu. Taip pat turime didžiuotis, kad pirmą kartą 2006 m. pritrūkus 0,1 proc., šalis nesufalsifikavo duomenų tam, kad taptų euro zonos nare.
L. Donskis: ar mes patys norime susigrąžinti emigravusius jaunus talentus?
Norėčiau pasidalinti samprotavimais apie Lietuvos jaunimą. Ir ne bet kokį, o labai talentingą, studijuojantį garsiuose Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos universitetuose. Jaunimą, su kuriuo man yra tekę bendrauti ir kuris, mano įsitikinimu, gali labai paveikti Lietuvos kultūros ir politikos ateitį.
Skyrybų daugėja – ir labai gerai
Dabar skiriasi kas antra pora, skyrybų mastas pasiekė aukštumas, skyrybų skaičius vejasi santuokų skaičių – taip gąsdinama viešojoje erdvėje. Žmonės sunerimę, ypač vyresnio amžiaus, kad jaunimas praranda vertybes, šeima netenka savo svarbos, žmonės vengia atsakomybės ir apkskritai jų laikais taip nebuvo. Galima jiems nuoširdžiai pritarti – nebuvo taip jų laikais, tiksliau, buvo, bet buvo mažiau, nes jie taip gerai kaip mes negyveno.
M. Monkevičius: ar lietuvių vienybei reikalingas priešas?
Šį savaitgalį Pasaulio lietuvių jaunimo suvažiavime moderuojant diskusiją „Lietuviai pasaulyje – kaip susitelkti bendrai misijai“ išryškėjo pamatinis lietuvių vienybės supratimo skirtumas: „vienybės už“ ir „vienybės prieš“. Dalis diskusijos dalyvių lietuvių susitelkimą bendrai misijai suprato kaip vienybę prieš ir pasirengimą pasipriešinimui prieš galimą agresorių iš Rytų.
Gebėjimas susitarti – tai ir demokratijos laimėjimas
Sveikinu naujai išrinktą Europos Komisijos vadovą Jeane’ą Claude’ą Junckerį. Be jokios abejonės, yra išlygų, bet palaikiau, nes įsipareigojo dirbti dėl vieningos energetikos rinkos, operatyviai spręsti skaitmeninės rinkos problemas. Be to, manau, toks skirtingų Europos partijų gebėjimas susitarti – tai ir demokratijos laimėjimas, ir pagarba rinkėjų pasirinkimui visoje Europoje. Žinoma, kompromisai visada palieka probleminių klausimų, kuriuos reikės kelti ir spręsti.
Mažinti mokesčius – neįmanoma misija
Mokesčiai – neišsemiama tema, aktyvi net vasarą. Štai du Seimo nariai užregistravo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas, kad šį mokestį mokėtų tie, kurių turto vertė viršija 750 tūkst. litų. Ir pasiūlė sumažinti mokesčio tarifą – nuo 1 iki 0,5 proc. Iš tikro, dabartinis 1 proc. tarifas prasilenkia su šio mokesčio logika – yra akivaizdžiai per didelis. Paprastai gyventojų nekilnojamasis turtas apmokestinamas itin mažu tarifu.
Ar jūs tikrai esate tokie įdomūs?
Dažnai atkreipiu dėmesį į žmones, pavyzdžiui, kaip jie naudojasi telekomunikacijos priemonėmis. Kaip bendrauja tarpusavyje, kokie yra bendravimo įgūdžiai, kūno kalba.
Aš nenoriu, kad Olandija laimėtų
Paulius Ambrazevičius 1994-ieji buvo įdomūs metai: nusišovė grupės „Nirvana“ lyderis Kurtas Cobainas, iš parodos Osle piktadariai pavogė Edvardo Muncho šedevrą „Klyksmas“, žuvo legendinis Ayrtonas Senna, bet visi šitie įvykiai mano galvoje nusileidžia kitam – pasaulio futbolo čempionatui JAV. Augau ne visai sportu besidominčioje šeimoje – tėtis kažkada žaidė šaškėmis, bandė regbį, o mamai tokie nerimti dalykai kaip sportas nerūpėjo.
Išlaidos gynybai – populizmo varžybos
Papildomi 130 mln. litų krašto apsaugai – gerai, jie padės ir įvaizdžiui, bet atmintis yra bjaurus dalykas. Du procentai ir planai Stodama į NATO Lietuva žadėjo 2 proc. bendrojo vidaus produkto skirti gynybai, bet neskyrė. Buvo laikomasi nuostatos, kad „kaip nors apsieisime“. Kadencijos slinko, valdžia, koalicijos, prezidentai keitėsi, o vis buvo neva svarbesnių reikalų. Galiausiai su savo 0,9 proc. ėmėme vaizduoti Liuksemburgą.
P. Gylys: kaip Varšuva klupdo Vilnių
Lietuva neturi tikro elito, beveik neturi galingų dvasios aristokratų. Ją valdo naujoji nomenklatūra. Egoistiška, savo interesų rate užsidariusi, nepatriotiška, baili, vasališka, instinktyviai ieškanti pono, kuriam galėtų paklusti. Neturėdama gilaus ir autentiško nacionalinių interesų suvokimo ji neturi aiškios valstybės reikalų tvarkymo strategijos nei šalies viduje, nei tarptautinėje arenoje. Štai naujausias pavyzdys.
