Patarimai

Rugpjūčio mėnuo yra puikus laikas grybavimui Lietuvoje. Šiltos vasaros dienos ir dažni lietūs sukuria idealias sąlygas grybų augimui miškuose. Rugpjūčio pradžia dažnai pasižymi įvairių rūšių grybų gausa, todėl tai yra puikus metas tiek patyrusiems grybautojams, tiek pradedantiesiems leistis į miško gilumą. Keletas grybautojų pasidalino savo laimikiais bei papasakojo, kaip dažnai bei kur randa grybų.

Šylantis klimatas sudaro tinkamas sąlygas pavojingoms bakterijoms Baltijos jūros pakrantėse plisti. Viena tokių – Vibrio bakterija. Europoje atliekamo monitoringo duomenimis, užsikrėtimo rizika yra Baltijos regione karštais vasaros mėnesiais, kai jūros vandens temperatūra yra apie 20 °C. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kokia tai liga, kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis atostogaujantiems prie Baltijos jūros poilsiautojams, rašoma pranešime spaudai...

Sodų karalienėmis tituluojamos hortenzijos užkariavo lietuvių sodus, tačiau kartais tenka padirbėti, norint sulaukti įspūdingų žiedų. Ypač lepiomis laikomos didžialapės hortenzijos, vis tik, žinant jų priežiūros subtilybes, jos kasmet nudžiugins žiedais. Trynukių mama, „Mamos blogas“ autorė Daina Miceikaitė pasidalijo savo asmenine patirtimi, kas padeda norint sulaukti įspūdingų didžialapių hortenzijų žiedų.

Vos savaitei prabėgus nuo stiprios stichijos buvo gauta žinių apie vėl pasirodžiusį gausų intensyvų lietų vienoje iš Lietuvos dalių. Šįkart liūtis truko neilgai, tačiau kritulių negailėjo. Vyrui pavyko užfiksuoti vaizdo įrašą, kuris parodė, kiek kritulių iškrito Zarasuose. Parodė filmuotą medžiagą Šiuo vaizdo įrašu savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo puslapis „Orai ir klimatas Lietuvoje“. Jie pridėjo, kad liūtis prasidėjo po išraiškingų kamuolinių debesų pasirodymo.

Jei norite auginti ekologišką sodą be nereikalingų chemikalų, išbandykite šį purškalą. Jis puikiai tinka rožėms, pomidorams, agurkams, ir t.t. Kaip jį pasigaminti ir naudoti? Tai – lengviau nei manote, o rezultatai bus tikrai puikūs. Soduose auginami augalai yra jautrūs įvairioms ligoms. Jei nenorite naudoti stiprių chemikalų, kurių galima įsigyti parduotuvėse, išbandykite laiko patikrintus naminius receptus. Vienas  jų – mielių purškalas.

Miškuose vis daugėjant smalsuolių, kurie ieško rudeninių gėrybių, tuo pat metu pasipylė ir žinutės apie erelių jauniklius, kuriems reikalinga pagalba. Dėl to gamtininkai kreipėsi į grybautojus ir kitus miško lankytojus. Gamtininkai pasidalijo žiniomis su gamtos mylėtojais.

Atėjus šiltesnėms dienoms, mūsų sodai vėl prisipildo gyvybės. Deja, ne mes vieni džiaugiamės sugrįžimu į gamtą – erkės taip pat nekantriai laukia savo aukų. Norėdami apsisaugoti nuo pavojingų ligų, kurias gali pernešti šie maži voragyviai, apsvarstykite galimybę sodinti augalus, kurie natūraliai juos atbaido. Štai –3 augalai, kurie ne tik apsaugos jūsų sveikatą, bet ir suteiks jūsų sodui grožio. Prieš kalbant apie augalus, kurie padės kovoti su erkėmis, verta suprasti, kodėl tai taip svarbu.

UAB „Rimi Lietuva“ informuoja, kad skubiai nuo 2024 08 02 iki 2024 08 09 vykdomas galimai nesaugaus maisto pašalinimas iš rinkos ir susigrąžinimas iš vartotojų. Prekybos centras ragina pirkėjus, įsigijusius Viščiukų broilerių sparneliai, blauzdelės ir šlaunelių mėsa, jų nebenaudoti ir kreiptis į „Rimi“ dėl pinigų grąžinimo. Minėtas prekybos centras tvirtina, jog viščiukų mėsoje yra galimai nesaugūs vartoti.

Per vieną naktį jie gali suvalgyti daug augalų ir sunaikinti jūsų pasėlius. Laimei, yra paprastų būdų, kaip išspręsti šią problemą. Žemiau pateiksime veiksmingą būdą, kaip per naktį juos  pašalinti iš savo sodo. Sraigės sode Žinoma, sraigės yra labai svarbios, nes jos užtikrina efektyvią organinių medžiagų cirkuliaciją gamtoje. Deja, ne visi nori jas matyti savo sode. Kai sode yra drėgna, sraigės gali padaryti tikrai nemenką žalą.

Lietuvos pievos ir laukai pradeda nusidažyti ryškiai geltona spalva: pradeda žydėti invaziniai augalai – rykštenės. Nors jos mėgstamos dėl ryškios spalvos, tačiau šie invaziniai augalai užima didelius sąžalynus ir blogina ne tik biologinės įvairovės būklę, bet kenkia ekonomikai, sveikatai, turizmui. Mokslininkai užfiksavo daugiau nei 3 tūkst. jų radimviečių gamtoje, kurios gali sudaryti ir po keliolikos hektarų plotus.

Prasidėjęs rugpjūtis vis daugiau lietuvių sutraukia į miškus grybauti, tačiau grybaudami galite ne tik prisirinkti grybų – specialistai kviečia prisidėti prie reto vabalo apsaugos ir pamačius tai miške būtinai pranešti. Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniuose tinkluose pasidalijo itin reto Lietuvos gyventojo – Manerheimo grybinuko – nuotrauka.

Higienos institutas (HI) informuoja, kad Pasvalio Lėvens upėje, Šiaulių Prūdelio tvenkinyje, Platelių bei Širvintų tvenkiniuose vandens užterštumas bakterijomis viršijo leistiną normą. Šiuose vandens telkiniuose bakterijų rasta daugiau negu numatoma normose. Pasidalijo duomenimis Instituto duomenimis, Pasvalyje, Lėvens upės maudykloje ties mokykla aptikta 1,4 karto didesnis nei leidžiama žarninių lazdelių skaičius.

Vardas Jonas – ko gero, amžina lietuviško berniukiško vardo klasika. Jau ne vienerius metus Jonas patenka į populiariausių vardų sąrašus ir yra vienas iš nedaugelio senųjų vardų, kurie iki pat šių dienų išlieka populiarūs. Ir nors Kėdainiuose kasmet Jonais pavadinami vos keli berniukai, šis vardas ir pas mus vis tiek yra vienas populiariausių.

Šliužai ir sraigės gali greitai tapti tikru galvos skausmu darže, naikindami jūsų kruopščiai auginamus augalus. Čia pateikiami keli efektyvūs metodai, kurie padės apsaugoti jūsų derlių: Natūralūs barjerai Sukurkite fizines kliūtis iš medžiagų, kurios stabdo šliužus ir sraiges.

Šiomis dienomis sukčiai siaučia pasitelkdami į pagalbą vis labiau kūrybingus būdus. Vienas iš jų – naujoji Kauno viešojo transporto sukurta paskyra „Facebook“ platformoje, kuri imituoja tikrąjį viešojo transporto puslapį. Svarbu žinoti, neapsigauti ir pasikliauti tik patvirtintais puslapiais. Perspėjo apie sukčius Šia žinia savo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Kauno miesto savivaldybė.

Iškylos, šašlykai ir žinoma dešrelės ant laužo ar kepsninėse – neatsiejama vasaros tradicija. Tačiau svarbu žinoti ir atkreipti dėmesį – ne visos dešrelės yra tinkamos kepimui.  Renkantis kepimui tinkančias dešreles, svarbiausia atidžiai skaityti, kokią informaciją jų etiketėse pateikia gamintojai. Dešrelės pagal apdorojimo būdą gali būti „virtos“ ir „virtos kepamosios“ arba „dešrelės kepimui“. Todėl atkreipkite dėmesį, kokia yra gaminio paskirtis ir apdorojimo būdas.

„Orai ir klimatas Lietuvoje“ savo „Facebook“ paskyroje pasidalino „Sky Chasers LT“ nario Ričardo Andriuškos užfiksuotu unikaliu reiškiniu. Fotografui Kernavėje pavyko užfiksuoti Brokeno šmėklą. Užfiksuotą nuotrauką vyras parodė visiems. Pasidalijo įspūdingu reiškiniu „Po naktinės fotosesijos, einant mašinos link, sustojau pasidairyti, kaip krinta Kernavės šviesos ant rūko. Ir pamačiau savo šešėlį rūke, dar kitaip vadinamą Brokeno šmėkla.

Visi turime savų maisto gaminimo būdų, tačiau pieno dėjimas į kiaušinienę yra klaida, kurią daugelis iš mūsų daro patys to nesuvokdami. Visi žino, kad pusryčiai yra svarbiausias dienos valgis. Ir jūs nusipelnėte čempionų patiekalo, kuriame dažniausiai būna kiaušiniai. Tačiau dabar kalbame apie tai, kaip pasigaminti kiaušinienę, rašo mirror.co.uk. Jei esate vienas iš tų, kurie į kiaušinienę deda pieno, tuoj pat sustokite. „Buzzfeed“ atliktoje apklausoje. daugiau nei 60 proc.

Vienas namų ruošos darbas, su kuriuo nuolat susiduriame yra skalbimas. Kol įveiksite kalną skalbinių, atsiras dar viena krūva skalbinių, paruoštų skalbti. Skalbti nėra smagu. Laimei, šį darbą galime šiek tiek palengvinti į skalbimo mašiną įdėdami aliuminio folijos kamuoliuką. Aliuminio folijos dėjimas į skalbyklę ar džiovyklę negali pakenkti nei vienai iš šių mašinų. Dabar, žinoma, norite sužinoti, kodėl turėtumėte tai daryti, rašo crispbot.com.

„Suraskite du šunis šioje nuotraukoje“, – rašė „Reddit“ naudotojas, pasivadinęs Maryapc. Šia nuotrauka pasidalijo daugiau nei 718 000 žmonių. Vedžiojant šunis pasivaikščioti paplūdimyje lengva nukreipti savo dėmesį grožintis gamta. Tačiau šis galvosūkis primena, kad nereikėtų per ilgai atitraukti akių nuo savo šuns, rašoma thesun.co.uk. Sunkiausia surasti antrąjį šunį Daugelis žmonių prisipažino, kad šis iššūkis juos pribloškė ir jie sugebėjo rasti tik vieną iš dviejų šunų.

Kiek cukraus reikia 1 kg uogų uogienei gaminti. Dažniausiai rekomendacijose, kiek cukraus dėti uogienei iš uogų ar vaisių gaminti, daugiausia dėmesio skiriama tam, koks saldus yra produktas. Jei, pavyzdžiui, uogos saldžios, patariama dėti 400–500 g cukraus, o jei rūgščios – dvigubai daugiau. Pavyzdžiui, vienam kilogramui vyšnių pridėti 1 kg cukraus.

Apatines kelnaites kasdien dėvi kiekvienas, bet tikriausiai retas susimąsto, kodėl ant moteriškų kelnaičių priekio kone visuomet būna prisiūtas kaspinėlis. Pasirodo, jis reikalingas ne tik dėl grožio – štai, kokia jo paskirtis. Yra įvairiausių spėlionių, kam reikalingas kaspinėlis ant kelnaičių. Nors dabar jis atlieka tik dekoratyvinę funkciją, tačiau seniau jo paskirtis buvo visiškai kita.

Šiltuoju metų laikotarpiu, vis daugiau laiko praleidžiant lauke, linksmybes gali apkartinti įvairūs vabzdžiai. Vieni iš labiausiai nepageidaujamų vabzdžių – uodai, kurie ne tik palieka ryškius raudonus įkandimus, bet ir sukelia stiprų niežulį. Dėl to žmonės dažnai ieško įvairių priemonių kovai su jais, tačiau kartais pakanka natūralių priemonių, efektyviai atbaidančių uodus.

Vasara – puikus metas prisirinkti naudingųjų žolelių ir pasiruošti žiemai. Visi žino, kad žolelės neretai turi naudingų savybių, padedančių kovoti su įvairiomis sveikatos problemomis. Dėl to žolininkė ir rašytoja Giedrė Bružienė papasakojo, kokių 5 žolelių vasaros metu svarbu neapeiti. Pašnekovė taip paneigė mitus, kur sakoma, kad visa žoleles vartojimui reikėtų susirinkti iki Joninių.

Tinkamiausias metas genėti vyšnias ir trešnes yra arba iškart po žydėjimo, arba liepos–rugpjūčio mėnesiais, kai nuimamas derlius. Šiuo laiku tai padarius medelių žaizdos gyja geriau, jie išskiria mažiau sakų, negu nugenėti pavasarį. Nuolat retinama Jaunos vyšnios ir trešnės auginamos taip pat, kaip ir obelys. Pasodinus patrumpinamos, o vėliau išpjaunamos tik labai tankiai ir stačiai augančios šakos.

Šliužų naikinimas – nesibaigianti ir ilgai trunkanti sodininkų kova. Kovoti nepadeda ir tai, kad šliužai yra hermafroditai ir kad jų kiaušinėliai dirvožemyje gali išlikti gyvybingi metų metus. Vis tik, nieko nedaryti – pats blogiausias pasirinkimas, o kaunietis Rimas pasidalijo savo metodu, kaip kovoja su šliužais. Šliužai, visai kaip ir sraigės, gali sunaikinti augalus greičiau, nei jie spėja užaugti, todėl tai yra vieni didžiausių sodininkų priešų.

Aplinkos apsaugos departamentas kreipiasi į žvejus ir primena, kad rugpjūtį draudžiama žvejoti kai kurias žuvis. Socialiniuose tinkluose aplinkosaugos specialistai pasidalijo atmintine, ką būtina žinoti žvejams. Žvejybos draudimai Rugpjūčio mėnesį tęsiasi kai kurių žuvų žvejybos ribojimai.

Prisimenant prieš mažiau nei savaitę praūžusią audrą, daugelis žino, kokių nuostolių stichija gali pridaryti. Tai ne tik elektros tiekimo nutraukimas ir kelių užblokavimas, tačiau taip pat gali būti ir nemažą pinigų sumą atsieisiantis asmeninio turto apgadinimas.  Tam, kad nenukentėtų asmeninis turtas, ugniagesiai gelbėtojai dalijasi kreipimusi į visuomenę.

Turbūt dauguma žino, kad gamtoje gyvūnams būdinga natūrali atranka. Dėl to dažnai dalis pavasarį gimusių žinduolių jauniklių iki rudens neišgyvena. Visgi, Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate užfiksuotas vaizdas parodė priešingą vaizdą. Specialistai dalijasi, kad pamatytas vaizdas juos nustebino. Parodė visiems Savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato puslapio administratoriai pasidalijo vaizdo įrašu, kuriuo buvo užfiksuoti šernai.

Dalis Lietuvos gyventojų yra išvykę gyventi arba dirbti į kitas valstybes, tačiau ne visi žino, kad persikėlę svetur, netenka teisės į kai kurias „Sodros“ paskirtas ir mokamas pensijas bei išmokas. Pakeitę gyvenamąją vietą žmonės išsaugo teisę į Lietuvoje paskirtas socialinio draudimo pensijas.

Akmenės rajone esančiam Jurakalnio geologiniam pažintiniam takui Lietuvoje praūžusi audra pridarė žalos – tautiečiai įspėjami, kad lankytis šiame take kol kas draudžiama. Apie ribojamą lankytinos vietos lankymą socialiniuose tinkluose pranešė Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas.

Grybų miškuose augimas įgauna pagreitį. Grybautojai grįžta vis pilnesnėmis pintinėmis laimikių ir socialiniuose tinkluose vieni su kitais dalinasi savo radiniais. Anksčiau grybautojai pagrinde rasdavo voveraičių, tačiau dabar prasidėjo ir baravykų augimas. Naujienų portalui tv3.lt grybautojai papasakojo, kokių grybų šiuo metu randa bei kur dažniausiai grybauja.

Vasara – atostogų metas, tačiau ne visada pasirinktos poilsio vietos atitinka lūkesčius. Nemalonioje situacijoje, poilsiaudamas Palangos viešbutyje, atsidūrė ir grupės „2 Karolis ir Donatas“ narys Karolis Akulavičius. Specialistai primena, kaip elgtis, jei apsistojus viešbutyje nebuvo pateisinti jūsų lūkesčiai. Visą istoriją apie garsaus atlikėjo apsistojimą Palangos viešbutyje skaitykite čia.

Šiuo metu Lietuvos padangėje naktimis galima išvysti Šiaurės pašvaistę. Daugelis mėgina savo akimis pamatyti šį dangas reginį, mat žinoma, kad jo grožis atima žadą ne vienam. Tiesa, šiuo metu Šiaurės pašvaistė nėra tokia ryški, kaip pasirodžiusi gegužės mėnesį, tačiau kai kuriems dangus kūnų stebėtojams pavyko ją įamžinti. Jie pasidalijo stulbinančio grožio kadrais.

Socialinių tinklų grupėse vis daugėja grybautojų, kurie dalinasi savo laimikiais iš miško – pilnomis pintinėmis grybų ir konkuruoja vienas su kitu, kuris daugiau parsineš. Daugelis iš jų teigia, kad grybauja jau daugelį metų ir vos tik atradę laisvo laiko lekia į miškus. Naujienų portalas tv3.lt pakalbino keletą grybautojų entuziastų, kurie atskleidė kur ir kaip dažnai grybauja.

Vasara – pats darbymetis sode ir darže, neišvengiama to dalis – susidarančios žaliosios atliekos. Aplinkos apsaugos specialistai primena, kaip jas tinkamai tvarkyti. Netinkamas žaliųjų atliekų tvarkymas gali baigtis nemaloniais kvapais, be to, jei yra metamos į mišrių atliekų konteinerius, gali skatinti net parazitų dauginimąsi.

Poilsiautojus šiltuoju metų sezonu traukianti Baltijos jūra gali būti išties pavojinga, o  ramus vandens paviršius gali slėpti itin stiprias sroves, nešančias gilyn nuo kranto. Šios srovės vadinamos protrūkio srovėmis. Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai dr. Laurynas Jukna ir dr.

Šildant vasariškai saulei ir vandens temperatūrai pakilus, dažnas lietuvis savo dienas leidžia pajūryje. Tad Klaipėdos gelbėtojai kreipėsi į poilsiautojus su prašymu, padėsiančiu įvertinti vandens kokybę.  Gelbėtojai pasidalijo savo prašymu su poilsiautojais. Prašė pagelbėti Šį prašymą savo socialiniame tinkle „Facebook“ patalpino „BĮ Klaipėdos plūdimių“ administratoriai.

Šiandien buvo pranešta apie Melnragės paplūdimyje, Klaipėdoje, dingusį mokslininkams svarbų įrankį – mokslinių tyrimų plūdurą. Jis skirtas atgalinių srovių jūroje tyrimams. Dėl to Klaipėdos paplūdimių administracija prašo poilsiautojų pagalbos. Kreipėsi į visus Šiandien savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „BĮ Klaipėdos paplūdimiai“ administratoriai kreipėsi į pajūryje poilsiaujančius žmones. Jie prašė pagalbos surandant mokslinių tyrimų plūdurą.

Galima tvariau gabenti užstato pakuotes į taromatus ir kitas surinkimo vietas. Sudėjus tarą į taromatą, likęs tuščias maišas neturėtų būti išmestas. Kiekvienas žmogus gali pasirūpinti, kad namuose būtų patvarus daugkartinis maišas, kurio netektų išmesti taros surinkimo vietoje. Viešoji įstaiga „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) akcentuoja, kad vėl ir vėl naudojant tą patį maišą gamtą galima labiau apsaugoti nuo atliekų, o taros grąžinimą padaryti tvaresnį.

Vasara yra pats darbymetis aistringiems sodininkams, puoselėjantiems savo augalus bei daržoves. Deja, graužikai gali tapti tikru košmaru, tačiau sodininkystės entuziastų teigimu, vienas augalas atbaido žiurkes iš sodo. Žiurkės ne tik niokoja derlių – šie bjaurūs padarai visur palieka išmatų, platina ligas ir slepiasi pačiose nepastebimiausiose vietose. Maža to, jos beprotiškai greitai dauginasi. Žiurkių nėštumas trunka tik tris savaites.

Su sekmadienį ir pirmadienį Lietuvoje praūžusios audros padariniais tarnybos tvarkosi iki šiol – toliau šalinami išvirtę medžiai, nulaužtos šakos, be elektros vis dar yra tūkstančiai šalies gyventojų. Audros metu virtę medžiai nutraukė kai kuriuos elektros laidus – pamačius tai būtina žinoti, kaip elgtis.

Bananai yra ne tik skanus užkandis, bet ir nepaprastai naudingi sveikatai. Tai puikus pasirinkimas pusryčiams, fantastiškas užkandis vaikams darželyje ar mokykloje ir geras energijos užtaisas prieš imantis fizinio darbo ar mankšos. Bananai yra viena iš kasdien rekomenduojamų penkių vaisių porcijų, taigi, suprantama, tai sveikas pasirinkimas, tačiau jų nauda daug didesnė, nei galite įsivaizduoti, rašo express.co.uk.

Šiuo metu yra tęsiamos tikslinės aplinkosaugininkų išvykos, kuriomis siekiama apsaugoti spygliuočių medynus nuo žievėgraužio tipografo plitimo. Dėl to buvo atlikta kone 200 išvykų, apžiūrėta maždaug pusė Lietuvos eglynų. Tačiau aplinkosaugininkai prašo ir gyventojų pagalbos: pamačius žievėgraužio tipografo veisimosi vietas – pranešti. Apie tai pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.

Nors daugiau nei pusė vasaros jau praėjo ir dalis jos buvo vėsesnė, pajūrio paplūdimiuose vis dar galima pamatyti besimaudančius poilsiautojus. Tačiau dažnai lietuviai nesilaiko paplūdimio taisyklių, o tai sukelia nepatogumų ne tik patiems žmonėms, bet ir stresą budintiems gelbėtojams. Klaipėdos gelbėtojams vadovaujantis Aleksandras Siakki sako, kad šiais metais Baltijos jūroje nuskendo du žmonės.

Siauras senamiesčio gatveles kelionėms trumpinti besirenkantys vairuotojai raginami susimąstyti ir šio įpročio atsisakyti. Priešingu atveju nuo rugpjūčio 1 d. už kiekvieną pravažiavimą Sumažintos taršos zonoje (STZ) teks susimokėti 2 eurus. Nuo rugpjūčio 1 d. Šv. Gertrūdos, Gimnazijos–Birštono g. bei Karaliaus Mindaugo pr. prieigose vairuotojus pasitiks 10 transporto priemonių atpažinimo vietų.

Po stulbinamų tyrimų rezultatų ekspertai skatina kasdien vartoti vieną „supermaistu“ vadinamą gėrimą kovai su aukštu kraujospūdžiu. Neseniai atlikti moksliniai tyrimai atskleidė naujų faktų apie maisto produktus, padedančius kovoti su aukštu kraujospūdžiu. Burokėlių sultys daro stebuklus Mokslininkai nustatė, kad kasdien išgeriant po 250 ml burokėlių sulčių galima gerokai sumažinti kraujospūdį, o bandymų dalyvių kraujospūdis normalizavosi vos per keturias savaites.

Širvintų rajono savivaldybė pasidalino, jog vyko susitikimas su „ESO“ atstovais, kuriame dalyvavo ir Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė. Susirinkimo metu buvo atsakyta, kada visi gyventojai turės elektrą. „Vyko susitikimas su „ESO“ atstovais, kurio metu atsakyta į savivaldybės vadovių ir seniūnų klausimus“, – rašoma pranešime. Širvintų rajone virš 4 tūkst.

Įsibėgėjus vasarai UAB „Alytaus šilumos tinklai“ (toliau – Bendrovė) nori priminti, jog gyventojai turėtų nepamiršti bei pasirūpinti namų paruošimu žiemai. Alytaus šilumos tinklai artėjančiam šildymo sezonui pradeda ruoštis kiekvienų metų gegužės pradžioje – tikrina visą Alytų išraizgiusį centralizuotos šilumos tiekimo tinklą, atlieka hidraulinius bandymus bei esant poreikiui – pašalina atsiradusius gedimus.