Nuo Šiaulių iki emigranto duonos, nuo banko iki ūkio. Eugenijus – 45-erių metų pankas su menininko širdimi. Tačiau ko apie šį vyrą dar nežinome?
Nuo prabangiausių vynų iki apleistos mokyklos
Nors dabar Eugenijus jau kurį laiką yra atradęs laimę Lietuvos kaime, anksčiau jo gyvenimas buvo kardinaliai kitoks. Juk tai – tas pats žmogus, kuris anksčiau ne tik gyveno Danijoje, bet ir dirbo ten su prancūziškais vynais ir šampanais! Vyras juos tiekė prabangiausiems restoranams, iš kurių – ir „Noma“. Tai – restoranas, kuris net penkis kartus buvo pripažintas kaip geriausias visame pasaulyje.
Vėliau Eugenijus Danijoje tapo vienos lietuvių įmonės padalinio vadovu, tačiau galiausiai jis apsisprendė grįžti į Lietuvą. Tai paskatino ir dabar jau amžiną atilsį jo tėvo susilpnėjusi sveikata – Eugenijus norėjo būti kuo arčiau šeimos, lankyti tėtį.
Šis ūkininkas taip pat puoselėją ir galybę hobių, iš kurių vienas – fotografija. Būtent tai leido Eugenijui ištobulinti daugybę įgūdžių bei išmokti skaityti žmonių nuotaikas, gebėti prie jų prisitaikyti.
Tačiau kaip tokio spalvingo ir įvairialypio žmogaus gyvenime atsirado kaimas – apleista mokykla, kurioje jis ėmė gyventi – ir pirmosios ūkio užuomazgos?
„Jau 2009 metais tokią idėją pristačiau vienai merginai. Vadinasi, mintys ir idėjos apie kaimą buvo renkamos ir dar seniau. Tačiau galbūt tuomet dar nebuvo tinkamas laikas, gal kartais pritrūkdavo ir ryžto, drąsos, neturėjau tinkamos vietos. Pirmasis karantinas paskatino tą mintį sugrįžti. O ir grįžo ji su nauja jėga – supratau, kad nėra, ko laukti. Reikia imti ir daryti“, – pasakoja jis.
Su mergina, kuriai idėją apie kaimą buvo pristatęs anuomet, Eugenijaus keliai išsiskyrė. Todėl dabar, iš tiesų pradėjus įgyvendinti savo svajonę kaime, jis iš antrosios pusės tikėtųsi palaikymo.
„Visuomet norisi žiūrėti į vieną pusę. Negali vienas žiūrėti į dangų, o kitas į žemę“, – sako ūkininkas.
Siekiant savo svajonių – apleistoje mokykloje sukurti ūkį – Eugenijų palaiko tiek artimieji, tiek ir vietiniai gyventojai. „Esu laimingas, kad atvykęs į tą kraštą, kuriame neturiu jokio kraujo ryšio ir istorinės šeimos sąsajos, sulaukiu tiek pagalbos. Esu labai visiems dėkingas“, – pripažįsta jis.
Į apleistą mokyklą Eugenijus atsikraustė gyventi vos ją nusipirkęs, todėl dabar jo visas gyvenimas sukasi čia. Eugenijaus ūkyje netrūksta ir gyvybės – jis čia augina avis ir vištas, laiko bites.
„Į savo ūkį žiūriu labai tvariai. Pavyzdžiui, net esu žolės pjovimo robotų priešininkas, nes jie naikina visą gyvybę, žydinčias gėles. Avys man – kaip žoliapjovė“, – paaiškina jis.
Didžiausia svajonė – šeima
Nors Eugenijus jau kelis metus gyvena savo svajonėje, kai ko dar trūksta. Tai – šeima. „Paklauskite, kuris žmogus nenorėtų turėti vaikų?“ – šypteli jis.
Ūkininkas tiksliai žino ir tai, kokia turėtų būti jo antroji pusė. „Fizinių savybių tikrai neįvardinsiu, nes gravitacija paveiks mus visus (juokiasi). Tačiau pritarčiau Antuano de Sent Egziuperi minčiai, kad meilė yra ne tada, kai du žmonės žiūri vienas į kitą, o tada, kai jie žiūri ta pačia kryptimi“, – sako jis.
Tiesa, Eugenijus tikisi, kad į jo ūkį atvykusi moteris nesėdės taip, kaip ant palangės padėta kambarinė gėlė.
„Tikiuosi, kad ji ten save atrastų. Tačiau didžiausios nuoskaudos žmonių gyvenime būna tuomet, kai jie sau išsikelia per daug tikslų – jų neįgyvendinus, daugelis nusivilia.
Todėl svarbiausia neturėti per daug vilčių – turėtume užpildyti vienas kito spragas, padėti vienas kitam lengviau gyventi. Turėtume būti partneriai“, – apie savo svajonių santykius pasakoja jis.
O ar Eugenijui pavyks surasti antrąją pusę, pamatysite projekte.
„Ūkininkai ieško meilės“ – pirmadieniais-ketvirtadieniais, 19.30 val. per TV3!
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
