Garsi moteris pasakoja, jog šiuolaikiniame pasaulyje tobulos šeimos vizija yra perspausta. Žmonės socialiniuose tinkluose sukuria įvaizdį, kurio pavydi daugelis, tačiau laikui bėgant net nepastebima, kad šeima paduoda skyrybų dokumentus. Moteris su naujienų ir pramogų portalu tv3.lt pasidalijo savo įžvalgomis apie santykius bei tobulą šeimą.
Kokia jūsų tobulos šeimos vizija?
Tobulumas mane gąsdina ir atstumia. Tobulas šeimas puikia vaidina tos šeimos, kurios meluoja sau arba siekia sukelti pavydą socialiniuose tinkluose. Man labai svarbu, kad kiekvienas mūsų šeimoje būtų išgirstas ir suprastas. Mūsų santykiai keičiasi, ir man patinka, kad pas mus būna visko. Mūsų su Mindaugu (Rūtos širdies draugas – aut. past) santykiai taip pat nėra tobuli. Kiekviena pora kuria savo dinamiką.
Ar manote, kad jūsų santykiai su širdies draugu yra tokie santykiai, į kuriuos reikėtų lygiuotis ir kitoms poroms?
Lygiavimasis yra pats blogiausias dalykas, kurį mes galime sau padaryti. Lygiavimasis visada atveda į skausmą, nemeilę sau ir savo gyvenimui. Aš sau draudžiu lygiuotis. Svarbiausia, kad santykiuose abu žmonės jaustųsi gerai. Jeigu iš mūsų kažko galima pasimokyti – atidumo ir supratingumo vienas kitam.
Aš turėjau tokius santykius, kur mano poreikiai vyrui visai nerūpėjo. Taip pat, kuriuose nebuvo gilaus ryšio. Palyginti tikrai turiu su kuo. Tai, ką mes sukūrėme su Mindaugu, man yra kosmosas. Mes abu mylime vienas kitą, iš visos širdies norime rūpintis vienas kitu, esame labai artimi ir kasdien nenuilsdami mokomės, kaip priimti vienas kitą.
Man svarbu, kad mes kasdien skirtume vienas kitam kokybiško dėmesio ir rūpintumėmės vienas kito poreikiais taip pat rimtai, kaip ir savo. Šituose santykiuose aš atsiskleidžiau, užgijo mano skaudžiausios žaizdos, aš jaučiuosi mylima ir geidžiama moteris.
Ką patartumėte kitoms poroms, kad šie gyventų be pykčių ir išdavysčių?
Man iš tikro patinka konfliktai ir pykčiai. Ypač dabar, kaip išmokome teisingai pyktis. Anksčiau išdraskydavome vienas kitą, išliedavome nuodus, tada susitaikydavome ir kelias dienas būdavo ramu, kol vėl pradėdavome pyktis dėl tų pačių nusibodusių dalykų: aš – nematoma ir nevertinama, o jis – kaltinamas ir nesuprastas. Mūsų konfliktai būna skausmingi, bet dabar mes daug greičiau prašokame kaltinimo fazę ir pereiname prie tikrų jausmų ir poreikių. Jautru, pažeidžiama, bet mums veikia.
Man tikrai labai nepatinka tobulų šeimų profiliai socialiniuose tiksluose, nes jų tikslas yra susireikšminti ir sukelti pavydą. Tada kiti žmonės žiūri ir galvoja, kaip pas mane blogai, gal aš ne su tuo vyru, gal su manim kas nors negerai. Žmonės ima jaustis nevykę ir apgailėtini. Dauguma porų ateina į santykius, kad tobulėtų, ir vienu ar kitu etapu santykiuose mes esame priversti kentėti. Yra porų, kurios tarsi atitrūkusios nuo realybės ir vaidina spektaklius, kitos meluoja arba slepia. Aš jums galiu garantuoti, kad kenčia visi.
Na, o išdavystės yra labai skaudus dalykas. Vien pagalvoti apie tai graudu. Nelinkiu nė vienai porai to patirti. Pati savo kailiu esu tai patyrusi. Kaip dabar atsimenu – kaukiau ne savo balsu. Vis dėlto manau, kad jeigu vyras ir moteris rūpinasi vienas kito savijauta ir poreikiais, išdavystės galima išvengti. Išdavystė dažniausiai yra pasekmė. Svarbiausia – sukurti tvirtą ir gilų ryšį, kurio nesinorėtų išduoti. Na, bet gyvenime būna visko, tiesa?
Kas svarbiausia norint turėti tvirtus santykius? Kokias klaidas daro poros?
Poros nesikalba. Nuoskaudos kaupiasi, išgirsti vienas kito nepavyksta. Konfliktai, kaltė ir nepasitenkinimas atitolina žmones ir jiems pasidaro labai sunku sugrįžti į meilę ir supratimą. Kiti – žiūri sau naudos ir nepriima kito žmogus poreikių taip pat rimtai, kaip savo. Dažnai moteris imasi per daug vyriškų atsakomybių, o tada viduje pyksta, kad vyras nieko nedaro.
Kaip sukurti tobulą šeimą? Kodėl žmonėms dažnai nepavyksta tokios sukurti?
Tobulų šeimų nėra. Pati didžiausia klaida yra tikėtis, kad tavo šeima bus tobula. Jeigu žmonės ateitų į santuoką su nuostata, kad bus visko, būtų daug geriau. Jeigu jie suprastų, kad santykiai reikalauja dėmesio, žinių ir kantrybės, viskas būtų kitaip. Dabar susituokia du žmonės ir tikisi, kad nuo šios minutės sutuoktinio gyvenimo tikslas yra vienas – padaryti mus laimingas. Kai taip nenutinka, prasideda pykčiai, reikalavimai ir nusivylimai.
Šiuo metu, rodos, kad vyrauja skyrybų mada. Kodėl manote būtent dabar išaugo toks skyrybų bumas? Kaip išspręsti problemas?
Iš vienos pusės skyrybos yra teigiamas dalykas. Anksčiau akivaizdžių skyrybų buvo mažiau, bet žmonės jautėsi priversti gyventi kartu dėl tam tikrų socialinių dalykų. Dažniausiai tie, kurie daug kalba apie tai, kiek metų kartu, iš tikro gyvena kaip du tamsoje plaukiantys laivai ir mėgina gauti karūną už tai, kad neišsiskyrė. Žinoma, o kas belieka!
Jeigu daug metų gyveni po vienu stogu su žmogumi, kuris tau nemielas, jautiesi visiškai nuvytusi kaip moteris ir vis tiek kenti, tai norėtųsi gauti bent aplinkinių pritarimą ar vaikų padėką už kančią. Yra ir kitokių porų. Tai poros, kurios nori būti kartu, bet nežino, kaip išspręsti kylančias problemas.
Kaip patartumėte vaikinui sužavėti merginą?
Išsiaiškinti jos tikruosius poreikius ir duoti tai, ko labiausiai trūksta. Vyras, kuris mato, girdi ir jaučia moterį, yra moters svajonė. Kartais moterys to nežino, nemyli savęs ir įsivelia į destruktyvius santykius.
Ko palinkėtumėte vienišoms merginoms, vienišiems vaikinams?
Man atrodo, kad antros pusės paieškos yra šiek tiek perspaustas reikalas. Man labai skauda širdį, kai moterys jaučiasi nevisavertės vien todėl, kad jų gyvenime nėra vyro. Kiekviena moteris ir vyras yra unikalūs ir nepalyginami. Kai kurioms moterims kurį laiką reikia pabūti vienoms.
Tas pats galioja ir vyrams. Aš niekada nebuvau viena, bet tuo nesididžiuoju. Aš nemylėjau savęs ir nuolat įpuldavau į santykius, kuriuose buvo tiek skausmo ir destrukcijos, kad kada nors privalėsiu parašyti dar vieną knygą. Jau geriau būčiau buvusi viena ir ieškojusi būdų, kaip pamilti save.
Taigi, nusimeskime tuos įsitikinimus ir nesąmones, kad viena pusė turi atrasti kitą, kitaip laimės nebus. Aš geriau jau rinkčiausi būti pilnu obuoliu ir atsipalaidavusi laukčiau, kol atsiras, kas nori riedėti šalia.
