Naujienų portalui tv3.lt Domantas Tamašauskas atvirai prakalbo apie permainas gyvenime ir ypatingą progą – gimimo dieną.
Gimtadienis su brangiu žmogumi
Gimimo dieną minintis Domantas pasakojo, kad šią progą švęs su mylimuoju Ruslanu Kirilkinu.
„Gimimo dieną sutiksiu pajūryje, su antra puse ir poros draugų kompanijoje. Kadangi Ruslano antras talentas, po dainavimo, yra kulinarija – tiesą sakant nežinau, koks bus meniu, nes jis dar neatskleidžia. Tikrai žinau, kad gimtadienio tortas bus Kuršėnų vyniotinis, kurį parsivežėme iš pačių gimtųjų Kuršėnų. Ramiai praleisime vakarą gamtoje.
Bėgant metams pagavau save, kad dideli susibūrimai ar grandioziniai vakarėliai per gimimo dieną – ne man. Nemoku priimti sveikinimų ar adekvačiai reaguoti į garbinimą šventės metu. Didesnį malonumą jaučiu sveikindamas kitus ir būnant kitų šventės dalimi“, – pasakojo šventės kaltininkas.
Pasiteiravus, ar šią dieną turi kokių nors tradicijų, Domantas šyptelėjo: „Vienintelė tradicija – skirti laiko sau, o jeigu dirbu – pasiimti laisvą dieną. Taip jau nutinka, kad nuo vaikystės gimimo dieną leidžiu prie jūros. Galiu valandas gulėti paplūdimyje skaitant knygą. Nors saulė ir vargina, bet jei netyčia užmiegi nuo bangų ošimo – būna saldu, saldu...“
Permainos gyvenime ir prabėgę metai
D. Tamašausko gyvenime permainų netrūksta. Žinomas vyras paliko Šilutę ir persikėlė gyventi į sostinę.
„Prabėgę metai buvo labai permainingi. Po poros metų gyvenimo Šilutėje persikraustėme į Vilnių. Teko palikti darbą Šilutės kameriniame dramos teatre vardan didesnių svajonių išsipildymo ir laisvesnio oro gurkšnio“, – atskleidė jis.
Pasak jo, nebuvo lengva gyventi Šilutėje: „Didelis iššūkis buvo gyventi provincijoje ir dar su žinomu žmogumi bei pačiam būti žinomu, kaip teatro aktoriumi. Kartais iki parduotuvės nueiti būdavo nemenkas iššūkis dėl neigiamo dėmesio mūsų adresu.
Teko pripažinti, kad gyvename krašte, kur tokiems kaip mes su Ruslanu nėra vietos provincijoje. Na, bet noriu padėkoti visiems sutiktiems žmonėms, kurie sakydavo: „Ką jūs čia veikiate?! Jums reikia didesnio miesto, perspektyvų, augti“. Ir jie privertė atsimerkti. Vilniuje visomis prasmėmis rodos pradėjome kvėpuoti iš naujo.“
Pasiteiravus, kas padeda sudėtingu periodu, Domantas buvo atviras: „Emociškai sunkiais momentais visuomet su Ruslanu stengiamės remtis vienas į kitą, kalbėtis, net jei ir nesinori kalbėti. O labiausiai padeda mūsų šunys. Geriausia terapija. Sugeria visas neigiamas emocijas ir konvertuoja jas į šilumą, besąlyginį atsidavimą ir meilę.“
Nepaisant to, kad aktoriui teko šiemet įveikti ne vieną iššūkį, tačiau spėjo ir daug kur nuvykti.
„Šiemet gana nemažai teko keliauti. Per metus teko pabuvoti Turkijoje, Italijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Čekijoje ir Tailande. Žinoma egzotiškiausia kelionė – Tailandas. Didžiausią šypseną sukeliantys atsiminimai… Naktis džiunglėse, nuodingas gyvis viduryje kambario, pirmąkart patirta jūros liga ir… Na, galėčiau vardinti ir vardinti“, – teigė jis.
Aktoriaus kelias
Domantą, talentingą nuo mažens, visada traukė aktorystė: „Tėvai pasakojo, kad rengdavau pasirodymus nuo mažų dienų. Vaikų ir jaunimo teatro studijoje praleisti 12 metų tai tik užtvirtino. Baigiau Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Skatinti – neskatino niekas. Gal kaip tik bandė atkalbėti, bet noras ir vidinis jausmas, vedimas buvo stipresnis.“
Tęsdamas pokalbį apie aktoriaus kelią, pašnekovas tikino, kad šioje profesijoje nėra lengva: „Dabar visi nori būti aktoriais, filmuotis filmuose, serialuose, televizijoje, būti žinomais. Ir iš esmės yra iškreipiamas aktoriaus amatas. Aktorystė iš gilios ir sudėtingos profesijos tampa paviršutiniška, bet kam ir bet kaip prieinama. Nebe tokia garbinga ir vertinama kaip seniau.
Per vidutinybių ir bemokslių kiekį sudėtingiausia prasimušti tiems, kurie įdėjo daug darbo, prakaito ir ašarų, kad baigti vaidybos studijas. Negana to, LMTA kasmet išleidžia didžiulius kiekius studentų į rinką ir didžioji dalis jų – negauna darbo, nes teatruose nėra vietų. Situacija liūdina.“
Baigdamas pokalbį apie naujus vėjus gyvenime bei gimimo dieną, D. Tamašauskas atskleidė, ko sau palinkėtų ateinantiems metams: „Sau ir kitiems palinkėčiau kuo mažiau bijoti. Gyvenimas trumpas... Semti iš jo viską pilnom saujom. Ir labiau klausytis savo širdies balso.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
