Ji teigia esanti šimtu procentu įsitikinusi, kad ne tiek vyrai moterims linkę kelti aukštus reikalavimus, kiek jos pačios vienos kitoms, nes taip esą nulemta gamtos.
E. Mildažytė juokavo, kad vaikas yra vieni metai lygtinai ir dveji metai – griežto režimo kalėjimo, o ji pati tai yra išgyvenusi tris kartus. Nepaisant to, jos gyvenimas įdomus.
Žinių radijo laidoje „Penktadienio uoga“ Edita Mildažytė atvirai prabilo ir apie skaudų laikotarpį po vyro mirties.
„Pats baisiausias dalykas yra tas, kad atrodo, jog laikas neina. Tu pasižiūri, kad praėjo dešimt minučių, nors tau atrodo, kad visa para. Va dabar, kai man trūksta laiko ir atrodo, kad aš nieko nespėju, tai tada jis buvo visiškai sustojęs. Tai yra tokia labai keista patirtis. Bet aš turiu pripažinti, kad aš iki dabar nesu atsivertusi nei vieno albumo, kur mes su Gintu esam.
Tiesiog esu uždariusi tą spintą kol kas. Mes buvome su visais vaikais išvažiavę į Maroką, nes turėjome tokią tradiciją. Ir turiu pripažinti, kad tai nebuvo tas pats. Buvo labai smagu, bet tai buvo kažkas kito. Turiu pasakyti, kad ir vaikų šalinuosi šiek tiek, nes man taip yra paprasčiau. Bent jau kol kas“, - sakė E. Mildažytė.
Moteris taip pat paatviravo, kad nežino, kaip giliai galėtų dar ką nors įsileisti į širdį.
„Aš nesakau, kad aš esu vieniša. Aš turiu draugą ir man su juo yra labai gerai. Tai čia yra vieša paslaptis, bet tik mano toks amžius, kai tai nebeturi tokios reikšmės, kaip anksčiau“, - sakė ji.
