Jis itin rūpinasi sveikata bei išvaizda, todėl imasi net pačių keisčiausių būdų, siekiant pagerinti savo savijautą.
Keisti grožio ritualai
Teigiama, jog V. Putinas „maudosi ragų kraujyje, kad padidintų potenciją“, skelbė dailystar.co.uk.
Žiniasklaidoje rašoma, jog jis maudosi elnio ragų kraujyje, nes mano, kad tai turi naudos sveikatai, įskaitant vyrų potencijos didinimą, teigiama pranešime.
Rusijos prezidentas šios procedūros gerbėjas nuo 2000-ųjų. Teigiama, kad Maskvos meras Sergejus Sobjaninas taip pat mirksta kraujyje, kuris išgaunamas skausmingai nulaužus elnio ragus.
Nors nėra įrodymų apie naudą sveikatai, tariamas kraujo poveikis taip pat apima amžiaus pasikeitimą, kaulų ir raumenų stiprėjimą ir netgi regėjimo ir klausos pagerėjimą.
Pusryčiai – tik vidurdienį
Vladimiras Putinas nelipa iš lovos iki 12 val. ir net tada jo dvariškiai yra priversti laukti, kol jis suvalgys savo „keistus“ pusryčius ir baigs maudytis prieš prasidedant dienos reikalams.
Vladimiras Putinas mėgsta miegą ir atsisako lipti iš lovos gerokai prieš pusryčius, kurie pateikiami vidurdienį, rašo dailystar.co.uk.
Pradedant vėliau nei dauguma, Putinas mėgsta išlipti iš lovos 12 val. ir netrukus pavalgyti. Varškės sūris visada yra ant stalo šalia omleto ar košės.
Tačiau geriausi Putino pusryčiai yra putpelių kiaušinių patiekalas, kurį jis valgos užsigerdamas vaisių sultimis. Nors ir atrodo paranojiška, tačiau viską, ką jis valgo, maisto testeris pirmiausia testuoja paimdamas pateikto maisto mėginį, kad įsitikintų, ar jis nėra apnuodytas. Viskas, žinoma, patiekiama kuo šviežiau iš Rusijos stačiatikių religinio lyderio patriarcho Kirilo dirbamos žemės.
Putino politiniai padėjėjai teigia, kad po pirmojo dienos valgio jis išgeria kavos, po kurio jis dvi valandas plaukioja ir daugiausiai mąsto. Visą laiką, kol prezidentas murkdosi vandenyje, jo dvariškiai yra priversti leisti laiką lakuoto medžio laukiamuosiuose kambariuose iki keturių valandų, jei po plaukimo jis atlieka mankštą.
Pedofilijos skandalas
Prieš pat M. Litvinenka mirtį, 2006 m. lapkritį, jis internete parašė įrašą, pranešė dailystar.co.uk.
Įraše jis teigė, kad Putinas yra „pedofilas“ ir kad egzistuoja vaizdo įrašai, kuriuose jis „užsiima seksu su nepilnamečiais berniukais“.
Pasak sero Roberto Oweno, buvęs Rusijos federalinės saugumo tarnybos pareigūnas Aleksandras Litvinenka, kalbėdamas apie tai, kai 2006 metais Putinas buvo nufotografuotas bučiuojantis jauno berniuko pilvą, tvirtino: „Pasaulio visuomenė šokiruota. Niekas negali suprasti, kodėl Rusijos prezidentas padarė tokį keistą dalyką ir pabučiavo nepažįstamo mažo berniuko pilvą“, – anksčiau sakė A. Litvinenka.
Putinas bučiuoja vaikui pilvuką (nuotr. YouTube)
Užsienio žiniasklaidoje teigiama, kad dėl pedofilijos skandalo Putinas nebuvo priimtas mokytis užsienio žvalgyboje: „Baigęs Andropovo institutą, ruošiantį karininkus KGB žvalgybos tarnybai, Putinas nebuvo priimtas į užsienio žvalgybą. Vietoj to jis buvo išsiųstas į jaunesnes pareigas KGB Leningrado direkcijoje. Tai buvo labai neįprastas posūkis Andropovo instituto absolventui, laisvai kalbančiam vokiečių kalba, karjerai. Kodėl taip atsitiko su Putinu? Nes prieš pat jo baigimą, viršininkai sužinojo, kad Putinas yra pedofilas. Taip sako kai kurie žmonės, pažinoję Putiną kaip instituto studentą. Instituto pareigūnai bijojo apie tai pranešti savo vadovams, o tai sukeltų nemalonų tyrimą, tad jie nusprendė, kad paprasčiau tiesiog reikia išvengti Putino siuntimo į užsienį.“
Jis toliau tvirtino, kad ruošdamasis tapti prezidentu bandė sumedžioti ir sunaikinti „bet kokią prieš jį surinktą kompromituojančią medžiagą“, įskaitant tariamus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas seksas su „nepilnamečiais berniukais“.
Pabučiavo berniuko pilvuką
Tiesa, V. Putinas yra prabilęs apie įvykį, kuomet viešai pabučiavo mažo berniuko pilvą, skelbė nbcnews.com.
2006-ųjų incidento filmuota medžiaga buvo transliuojama visose Rusijos televizijose.
„Jis man atrodė labai savarankiškas, labai rimtas, bet kartu berniukas visada yra pažeidžiamas. Jis buvo labai mielas. Atvirai pasakysiu, jaučiau norą suspausti jį kaip kačiuką. Tai ir lėmė tokį gestą, kurį padariau. Už to iš tikrųjų nieko nebuvo“, – sakė V. Putinas.
Paranojiškas dėl maisto
Vladimiro Putino asmeninis gyvenimas itin pradėjo dominti žiniasklaidą, kuomet Rusija ėmėsi plataus masto invaziją į Ukrainą. Rusijos prezidentas yra ne tik diktorius, bet ir paranoją turintis žmogus, kurio gyvenimą lydi ir keisti įpročiai.z
Putinas bijo valgyti savo virtuvės šefo patiekalus, manydamas, kad jie gali būti apnuodyti. Jis turi ir asmeninį degustuotoją, kuris paragauja jo maistą. Putino padėjėją aplinkiniai vadina „nuodų ragautojas“.
2022 m. vasario mėn. jis pakeitė maždaug 1000 darbuotojų, manydamas, kad kažkas bando jį nunuodyti.
Vladimiras Putinas (nuotr. SCANPIX)
Bijo savo aplinkos
V. Putinas turi 6 metrų stalą su aukso lapų elementais, kurį prieš 25 metus pagamino italų verslininkas Renato Polona. Prie šio stalo jis kalbasi su pasaulio lyderiais. Teigiama, jog Rusijos prezidentas nori padidinti atstumą, kai vyksta derybos. Pasirodo, kad jis bijo ne tik valgyti, bet ir bendrauti.
Vladimiras Putinas ir Ilham Aliyev (nuotr. SCANPIX)
Nenaudoja išmaniojo telefono
Putinas prarado ryšį su realybe – jis neturi asmeninio išmaniojo telefono. Pasak užsienio žiniasklaidos, būtent dėl to jis neįrašo jokių vaizdo žinučių ir publikuoja koreguotus vaizdo įrašus.
Liudmila Putina nebuvo laiminga
Kiekviena istorija, net pati gražiausia, turi pradžią ir pabaigą. 1980 metais 22 metų Kaliningrado gyventoja Liudmila Škrebneva su draugu trims dienoms skrido į Sankt Peterburgą. Pažįstamas pakvietė juos į spektaklį, kartu pasikvietė draugą 28 metų Vladimirą Putiną. Jam iškart patiko besišypsanti blondinė.
Vladimiras ir Liudmila susituokė 1983 m. Su Putinu ji susitiko Leningrade, Arkadijaus Raikino koncerte. Juos subūrė bendri draugai, pakvietę į dvigubą pasimatymą. Prieš vestuves jie draugavo kelerius metus. Liudmila pasakojo, kad jis elgėsi gana šaltai, nuolat vėluodavo į susitikimus ir visada būdavo nepatenkintas. Tačiau Liudmila vis tiek nusprendė už jo ištekėti. 1983 metų liepos 28 dieną jiedu sumainė aukso žiedus.
Vladimiras Putinas 2013 metais išsiskyrė su žmona Liudmila. Jie informavo visuomenę, kad sprendimas buvo abipusis.
Liudmila Putina: „Ištekėjau praėjus trejiems su puse metų po mūsų pažinties. Visą laiką mes niekada nešventėme vestuvių metinių.“
„Visada norėjau, kad mano dukra būtų pavadinta Nataša. Ir Vladimiras Vladimirovičius pasakė: „Ne, ji bus Maša“. Aš ašarojau. Tačiau tada supratau, kad pasirinkimo nėra, o mano dukra vis tiek bus Maša“, – anksčiau sakė Liudmila.
Apie tai, ką dabar veikia L. Putina, nagrinėjo įkalinto rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno štabas „Youtube“ paskelbęs įrašą „Milijardai už tylą. Kur dingo Liudmila Putina?“
Apie tai, kaip iš tikrųjų gyveno Liudmila Putina, galite sužinoti iš jos laiškų, kuriuos ji parašė ranka ir faksu nusiuntė draugei vokietei.
Šiuose laiškuose buvo daug įdomių dalykų, kai kurios ištraukos vėliau atsidūrė parašytoje knygoje. Šiuose laiškuose Liudmila atvirai pasakė, kad yra nepatenkinta, ir visą laiką skundėsi draugei, kad ji tiesiogine to žodžio prasme yra „tuščia vieta“.
Liudmila pasakojo, kad Putinas naktį grįžta namo su draugais, o ji turi juos vaišinti ir gėrimais. Ji kalbėjo apie tai, kad nori nuveikti ką nors įdomaus, susirasti hobį, apie tai kalbasi su vyru, tačiau jis tuo nesidomi. O kai Liudmila ruošėsi važiuoti aplankyti savo draugės į Vokietiją, V. Putinas pasakė, kad „jos draugei reikia pastatyti paminklą, nes jis sutiko leisti laiką su jo žmona“.
Ne viskas buvo blogai
Tačiau nepaisant „kankinančio L. Putinos gyvenimo“, iš šalies gali atrodyti, kad ji gyvena gerai. Du kartus per metus su vaikais Liudmila atostogaudavo Prancūzijoje ir Šveicarijoje. Ten leisdavo daugybę pinigų drabužiams bei kosmetikai.
O kai 1996 metais Putinui buvo pasiūlytas B. Jelcino spaudos sekretoriaus pavaduotojo pareigas, jo žmona liepė jam atsisakyti, nes einant tokias pareigas jokių papildomų pajamų nebuvo įmanoma gauti. Tuo pat metu Putina savo draugei visą laiką rašė, kad kol jos vyras dirbo KGB, jos gyvenimas buvo košmaras.
Išsiskyrimas
Gyvenimas santuokoje Liudmilai buvo „tikras košmaras“. Būtent taip ji pati pavadino šią sąjungą. 2013 m. birželio 6 d. Vladimiras ir Liudmila Putinai, kartu duodami interviu per baleto „Esmeralda“ premjeros Kremliuje pertrauką, viešai paskelbė, kad jų santuoka iš tikrųjų buvo užbaigta abipusiu sprendimu.
Dar 2014-aisiais, iškart po skyrybų, V. Putinas per „Tiesioginę liniją“ pareiškė, kad dabar neturi laiko asmeniniam gyvenimui, tačiau buvusiai žmonai reikėtų ištekėti. 2015 metais 57 metų Liudmila Putina ištekėjo už 37 metų tuometinio sportininko Arturo Očeretnio, pasiėmė vyro pavardę ir pradėjo naują gyvenimą. Būtent naujasis Liudmilos vyras dabar vadovauja Rusų kalbos plėtros centrui.
Primename, kad neseniai rašėme apie V. Putiną.
Portalas tv3.lt nupiešia Rusijos diktatoriaus V. Putino portretą – nuo pat jo gimimo iki dešimtis tūkstančių ar net daugiau ukrainiečių pražudžiusio karo Ukrainoje..
Galėjo V. Putinas ir negimti
Nežinia, kiek tiesos yra faktuose, susijusiuose su V. Putino šeima ir jo pirmosiomis gyvenimo dienomis, – kaip ir tolesniame jo gyvenime. Pats Rusijos prezidentas ne kartą yra pasakojęs dramatišką istoriją, kaip jis galėjo ir negimti.
Pasak V. Putino kultivuojamos legendos, Antrojo pasaulinio karo metais, vykstant Leningrado blokadai, jo tėvas esą trumpai pertraukai grįžo iš fronto ir visai šalia savo namų, krūvoje žmonių kūnų, rado leisgyvę, badu mirštančią savo žmoną, tuomet ją išgelbėjo ir pastatė ant kojų.
Ir vis dėlto, kaip pamatysime vėliau, V. Putinas ir jo aplinka labai mėgsta legendas, mitus ir mistiką, todėl, vargu, ar šioje diktatoriaus pamėgtoje istorijoje yra bent krislas tiesos. Juoba, kad tą pačią istoriją jis pats yra pasakojęs visiškai kitaip.
Štai Hillary Clinton prisimena minėtą istorijos versiją, o savo 2000 m. išleistoje biografijoje pats V. Putinas rašė, kad tuo metu jo tėvas kariavo, o motina, nuo alkio nualpusi šalia lavonų krūvos gatvėje, tiesiog pati laiku atsikėlė ir „stebuklo padedama“ išgyveno, o ne buvo išgelbėta savo vyro.
V. Putinas vaikystėje su savo mama (nuotr. Wikipedia)
Beje, sąsaja su Kremliumi V. Putiną galimai siejo dar iki jo gimimo. Nežinia, ar tai dar viena legenda, tačiau V. Putino biografijoje dažnai minima, kad jo senelis – Spiridonas Putinas – esą buvo asmeninis Vladimiro Lenino virėjas, o po jo mirties kartais gamindavo ir Josifui Stalinui. Faktas tas, kad jo senelis tikrai buvo virėju Maskvoje.
Vis tik V. Putino biografijoje esama ir tikrų faktų. Jis 1952 m. spalio 7-ąją gimė darbininkų šeimoje tuometiniame Leningrade (dabar Sankt Peterburgas), Rusijoje. Nors buvo trečias sūnus savo tėvams, išgyveno vienintelis – jo vyresni broliai Albertas ir Viktoras mirė dar gerokai iki gimė V. Putinas.
V. Putinas nuo mažumės mėgo romanus ir serialus apie šnipus, todėl nenuostabu, kad dar mokykloje pradėjo domėtis, kaip galėtų papildyti KGB gretas. Be to, nuo 12 metų pradėjo praktikuoti sambo ir dziudo – kovų menus, su kurių aprangomis dar iki šiol išdidžiai pozuoja nuotraukoms.
V. Putinas jaunystėje
„Blyškioji kandis“
Tebesvajodamas apie karjerą KGB, V. Putinas baigė teisės studijas Leningrado universitete ir dar studijų metu papildė Sovietų Sąjungos komunistų partijos gretas. Beje, būtent universiteto suole jis sutiko Anatolijų Sobčiaką (šis universitete dėstė teisę) – žmogų, kuris vėliau turėjo didelės įtakos V. Putino politinėje karjeroje.
1975-aisiais baigęs teisės studijas, V. Putinas įsitraukė į KGB gretas, kur praleido bene 15 metų ir, kaip teigia pats, pakilo iki papulkininkio laipsnio. Dar viena V. Putino biografijos legenda – esą jis dėl savo nykios išvaizdos (neaukšto ūgio, labai šviesaus gymio ir šviesių plaukų) įgavo pravardę „blyškioji kandis“. Kandys – maži įkyrūs parazitai ir Rusijoje „kandimis“ vadinamos kuklios ir nepatrauklios merginos. Aišku, kas norėta pasakyti tokia pravarde, bet vargu ar kas nors V. Putiną išties taip vadindavo jam į akis.
„Blyškioji kandis“ ilgainiui tapo elitinio už užsienio žvalgybą atsakingo KGB Pirmojo vyriausiojo direktorato dalimi ir buvo išsiųstas šnipinėti į Dresdeną – antrą pagal dydį Rytų Vokietijos miestą. Derėtų pridurti, kad jau tuomet V. Putinas laisvai kalbėjo vokiškai – kalba, kurios mokėsi nuo vaikystės.
Vladimiras Putinas
Tačiau V. Putino šnipinėjimo karjera griuvo kartu su Berlyno siena ir Sovietų Sąjunga. Taigi jis 1990-aisiais grįžo į Rusiją, kuri jau buvo visiškai kitokia nei jam išvykstant. Grįžęs į Leningradą, V. Putinas atnaujino savo draugystę su A. Sobčiaku, kuris netrukus tapo Leningrado meru ir nutiesė V. Putinui kelią į jo politinę karjerą, 1990-ųjų gegužę paskirdamas jį savo patarėju vidaus klausimais.
Po metų V. Putinas A. Sobčiako kabinete tapo Tarptautinių santykių komiteto vadu, atsakingu už tarptautinių santykių ir užsienio investicijų skatinimą. Eidamas šias pareigas V. Putinas užsiėmė machinacijomis, už kurias buvo rekomenduojama jį atleisti, tačiau šis žingsnis niekada nebuvo žengtas. Atvirkščiai, V. Putinas greitai užsitarnavo A. Sobčiako pasitikėjimą ir per kelerius metus jis tapo vicemeru.
Staigus šuolis karjeros kreivėje
Kiek vėliau, 1996-aisiais, A. Sobčiako neperrinkus Leningrado meru, V. Putinas persikraustė į Maskvą ir pradėjo dirbti Rusijos Federacijos prezidento administracijoje. Būtent nuo 1996-ųjų fiksuojamas dramatiškiausias V. Putino politinės karjeros šuolis.
Kitąmet tuometis prezidentas Borisas Jelcinas V. Putiną paskyrė prezidentūros vicekancleriu, 1998 m. tuomet dar mažai kam žinomas V. Putinas netikėtai tapo FSB (buvusio KGB) vadu, o 1999-aisiais – ministru pirmininku.
Tūkstantmečio pabaigoje B. Jelcino prasta sveikata ir ūmus alkoholizmas buvo viešos paslaptys, taigi nenuostabu, kad jis ieškojo sau jauno ir patikimo įpėdinio. V. Putinas B. Jelciną pakerėjo jau minėtu savo pilkumu ir ištikimybe, tuometei Kremliaus valdžiai atrodė, kad jis bus nesunkiai paveikus manipuliacijoms.
Vladimiras Putinas ir Borisas Jelcinas (nuotr. Wikipedia)
Įdomu, kad 1999 m. rugpjūtį ką tik premjeru paskirtą B. Jelcino numylėtą V. Putiną palaikė 31 proc. visuomenės nuomonės apklausos respondentų, o lapkritį – jau 80 proc. Kas nutiko tarp rugpjūčio ir lapkričio? Teroristiniai išpuoliai Rusijoje bei Antrasis Čečėnijos karas.
1999 m. rugsėjį sprogimai Rusijos daugiabučiuose ir kitose vietose nusinešė beveik 300 žmonių gyvybes, sužeisdami daugiau nei 1000 civilių. Išpuoliais apkaltinti čečėnų separatistai, tai galiausiai privedė prie Antrojo Čečėnijos karo ir reikšmingai prisidėjo prie V. Putino iškilimo.
Prasidėjus Antrajam Čečėnijos karui, V. Putinas viešai pasakė tai, kas tapo kone jo devizu. Kalbėdamas apie daugiabučių sprogdinimais kaltintus čečėnų teroristus, kaip juos vadino, V. Putinas sakė:
„Persekiosime juos visur. Atsiprašau už išsireiškimą, bet mes juos pričiupsime ir ant tualeto. Nušluosime juos net išvietėje“.
Tais pačiais 1999-aisiais, Naujųjų išvakarėse, B. Jelcinas netikėtai pareiškė pasitraukiantis iš prezidento pareigų ir paskiriantis V. Putiną savo įpėdiniu. 2000-ųjų kovą V. Putinas laimėjo prezidento rinkimus, iki tol sugebėjęs užsitikrinti neginčijamą populiarumą rinkėjų gretose ir surinkęs 53 proc. balsų.
Kaip duoklę už šiltą vietelę Kremliaus šefo kėdėje, V. Putinas pasirašė savo pirmąjį prezidentinį įsaką „Dėl garantijų buvusiam Rusijos Federacijos prezidentui ir jo šeimai“, panaikindamas visus iki tol virš B. Jelcino ir jo šeimos galvų pakibusius kaltinimus korupcija.
Nesibaigiančios prezidento kadencijos
Pirmąją V. Putino kadenciją 2000–2004 m. vainikavo ne vienas grandiozinis įvykis: tai ir povandeninio laivo „Kursk“ nuskendimas, ir tiesioginio valdymo Čečėnijoje įvedimu pasibaigęs Antrasis Čečėnijos karas, ir 130 gyvybių pareikalavęs teroristinis išpuolis Maskvos „Nord Ost“ teatre.
Nepaisant to, visuomenės nuomonės apklausose 83 proc. rusų skelbė esantys patenkinti V. Putino valdžia (tikrasis visuomenės nuomonių atspindys Rusijos Federacijose vykdomose apklausose, tiesa, yra abejotinas. Žmonės dažnai apklausiami telefonu ir bijo atsakyti „neteisingai“).
Tokį mistinį V. Putino populiarumą nesunku paaiškinti tuo, kad Kremlius dar nuo 2000-ųjų, kuomet V. Putinas buvo išrinktas prezidentu, kuria jo „mačo kultą“ – 20 metų reguliariai viešinamos fotografijos, kur V. Putinas vaizduojamas be marškinėlių, medžiojantis, „kovojantis“ su tigrais, taip kuriant „patikimo ir trokštamo valstybės vadovo įvaizdį“.
Iš „mačo“ į bejėgį: kūno kalbos ekspertas įvertino Putino išvaizdą (nuotr. SCANPIX)
Tokia komunikacijos strategija pasitelkta norint sukurti įspūdį, kad V. Putinas buvo tinkamas žmogus išvesti Rusiją iš posovietinio nuosmukio, o Rusija galėtų būti laikoma tokia pat „stipri ir kieta“, kaip jis. 2009 m. gruodį V. Putinas, visuomenės nuomone, buvo „tikriausias“ Rusijos „tikras vyras“. Rusijoje vyriškumas yra labai svarbus, ten politikai bando įžeisti vieni kitus, apeliuodami į jų „netinkamą“ vyriškumą.
Taigi nenuostabu, kad V. Putinas prezidentu perrinktas ir 2004-aisiais, surinkęs 71 proc. rinkėjų balsų. Antroji V. Putino kadencija pažymėta ne ką mažiau kruvinais įvykiais nei pirmoji: tai teroro išpuolis Beslano mokykloje, kur žuvo daugiau nei 330 žmonių, tarp kurių 186 vaikai, bandymas susidoroti su tuomet turtingiausiu Rusijos žmogumi Michailu Chodorkovskiu, ilgametės Kremliaus kritikės, žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymas jos namų laiptinėje. Ir vis tiek V. Putinas išliko populiariausių politikų viršūnėje.
Beje, antrosios kadencijos metu V. Putinas ištarė dar vieną frazę, kuri taip pat netruko tapti legendine – jam Sovietų Sąjungos žlugimas yra „didžiausia XX-ojo amžiaus geopolitinė katastrofa“, o „irimo epidemija įsimetė ir į pačią Rusiją“. Šie žodžiai net ir dabar puikiai paaiškina V. Putino politinio veikimo liniją ir visas jo imperialistines užgaidas.
Dmitrijus Medvedevas, Vladimiras Putinas (nuotr. SCANPIX)
Tuometė Rusijos Federacijos konstitucija 2008-aisiais užvėrė V. Putinui duris siekti trečiosios savo kadencijos, taigi jis pasitraukė į politikos „užkulisius“ tapdamas ministru pirmininku, o prezidento kėdę užleisdamas sau ištikimam buvusiam premjerui Dmitrijui Medvedevui. Niekam nekilo klausimų, kas valdo šalį šioje poroje.
Praėjus viso labo porai mėnesių po rinkimų, V. Putino ir D. Medvedevo Rusija rugpjūtį įsiveržė į Sakartvelą, kur liepą tarp Sakartvelo ir Pietų Osetijos pajėgų įsižiebė konfliktas. Per kelias karo dienas Rusijos pajėgos fronte buvo nutolusios viso labo keliolika kilometrų nuo Sakartvelo sostinės Tbilisio, kol galiausiai rugpjūčio viduryje karo veiksmai buvo nutraukti ir pasiektos paliaubos, kurių Rusija nesilaikė.
Kaip ir daugumos konfliktų Rusijos pašonėje atvejų, šis kilo dėl kaimyninės šalies siekio integruotis į Vakarų pasaulį. Po 2003-iaisiais įvykusios „Rožių revoliucijos“ Sakartvelas pradėjo sparčiai artėti link narystės NATO aljanse.
Kruviniausia kadencija
2012-aisiais rinkimuose, kurių baigtis niekieno nenustebino, nepaisant triukšmingų kaltinimų suklastojus rinkimus, V. Putinas grįžo į prezidento postą dar ketveriems metams. Vis tik „trečiasis atėjimas“ nebuvo pasitiktas ramiai – dar rinkimų kampanijos metu ir jau po rinkimų per Rusiją nusirito protestų banga. Bene garsiausias jų – merginų grupės „Pussy Riot“ pasirodymas.
Pussy riot (nuotr. SCANPIX)
Šios V. Putino kadencijos kulminacija – proeuropietiškus protestus Ukrainoje sekęs Rusijos „žaliųjų žmogeliukų“ įsiveržimas į Ukrainos teritoriją ir 2014 m. įvykusi Krymo aneksija. Netrukus po to prasidėjo aštuonerius metus trukęs karas Rytų Ukrainos Donbaso regione, per kurį žuvo tūkstančiai Ukrainos gynėjų ir civilių.
Bet 2012–2016 m. kadencijoje V. Putinui neužteko vieno karo, todėl jis papildomai įsitraukė ir į Sirijos civilinį karą, per kurį žuvo šimtai tūkstančių žmonių ir kuris sukėlė kelių milijonų pabėgėlių į Europą bangą.
Ketvirtąją – o su Rusijos konstitucijos pakeitimais, tikrai ne paskutiniąją – savo kadenciją, kuri prasidėjo 2020 m., V. Putinas vainikavo įsiveržimu į nepriklausomą Ukrainą. Tiesa, iki tol jis dar spėjo užsitikrinti, kad valdžioje galės likti iki 2036-ųjų, sudarė sąjungą su sau ištikimu Iranu, paskelbė pripažįstantis apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę, ir tik tuomet pradėjo dar vieną iš savo daugelio kruvinų karų.
Ligoninė Ukrainoje (nuotr. SCANPIX)
Ištisus dešimtmečius gyvendamas panikoje dėl NATO ir jos įsikūrimo Rusijos pasienyje, V. Putinas įsiveržė į narystės NATO bei Europos Sąjungoje siekiančią Ukrainą. Beje, prieš tai ne kartą pareiškęs, kad Ukrainą reikia gelbėti nuo „narkomanų“ ir „nacių“, kad ji, jo supratimu, nėra savarankiška valstybė, o tik paprasčiausia Rusijos tąsa.
Tačiau, nepaisant pirminių užmojų Kyjivo valdžią partiesti per tris dienas, Rusijos invazija į Ukrainą, šiai herojiškai besipriešinant, tęsiasi jau ilgiau nei septynis mėnesius, ir, tikėtina, tęsis dar ilgai, todėl V. Putinas neatšvęs savo 70-ojo jubiliejaus „denacifikuodamas“ Ukrainą.