Marijampolietė Bronė sako nemieganti naktimis ir bijanti, kad neužsidegtų jos trobelė. Moteris labiausiai baiminasi, kad ugnis gali kilti dėl netvarkingų elektros laidų. Tačiau suvalkietė pripažįsta, kad namuose sumontuoto dūmų detektoriaus, galinčio perspėti apie gaisrą, nėra. Moteris apie jį girdi pirmą kartą, tačiau žada susimontuoti:
„Va, čia kiauras stogas, varva viskas, laidai, laša vanduo, tai baimė. Ir nesimiega, atsikeliu naktį, pasižiūriu.“
Pasirodo, tik kas antras būstas Lietuvoje turi įsirengęs štai tokį perspėjimą apie gaisrą. Nors dūmų detektoriai namuose yra privalomi visiems nuo 2018 metų gegužės, dalis gyventojų juos įsigyti delsia.
Ugniagesiai skaičiuoja, kad pernai Lietuvoje kilo kiek daugiau kaip 11500 gaisrų, trimis procentais mažiau nei 2018 metais.
Taip pat pernai gaisruose žuvo 70 žmonių ir šis skaičius yra mažiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį.
„Gaisrų žūčių sumažėjimą tiesiogiai siejame su privalomu reikalavimu gyventojams įsirengti autonominius dūmų detektorius. Daugiau kaip pusė gyventojų tai jau yra padarę“, – pasakoja skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas.
Tačiau trečdalis žmonių išvis atmeta idėją namuose susimontuoti autonominį dūmų detektorių – esą netiki, kad jis gali kažkuo pagelbėti. Tiesa, už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą yra numatyta bauda nuo 10 iki 70 eurų.
Pareigūnai pasakoja ne vieną sėkmės istoriją, kai toks autonominis dūmų detektorius išgelbėjo gyvybę.
„Turim tokį atvejį, kada dienos metu nepilnametis berniukas, jam buvo iki 14 metų, žaisdamas lauke išgirdo autonominio dūmų detektoriaus skleidžiamą garsą, puolė į vidų ir išgelbėjo mažametę sesutę. Jei neklystu, jai buvo 4 metukai, ji žaisdama su degtukais sukėlė gaisrą“, – sako direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.
Tiesa, gaisruose žuvusiųjų skaičius galėtų būti dar mažesnis, jei ne aplaidus pačių žmonių elgesys, besaikis girtavimas ir netgi rūkymas lovose. Pastebima, kad gaisrų padaugėja pašalpų ir išmokų gavimo dieną. Skaičiuojama, kad pernai daugiausia žuvusiųjų buvo dėl neatsargaus rūkymo ir elgesio su ugnimi – iš viso 38 žmonės.
„Tikrai tai yra kaimo gyventojas, papuolantis į rizikos veiksnių grupę ir jo vidutinės pajamos yra ženkliai žemesnės nei šalies vidurkis. Bet jei kalbėsime apie pačią mėnesio datą, mes matome, kad tai išimtinai susiję su pašalpų ir išmokų mokėjimo laikotarpiu“, – teigia direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.
Štai pernai metais Lietuvoje – 56 procentai gyventojų buvo įsirengę dūmų detektorius. Užpernai statistika buvo kiek mažesnė – 43 procentai. Pasak pareigūnų, dūmų detektorius skirtas tam, kad šis prižadintų žmogų iš gilaus miego ir perspėtų apie gaisrą.
„Yra ne vienas iš pavyzdžių, kaip netgi kaimynai išgirsta detektoriaus garsą, tai iš tiesų ne tik išgelbsti kaimyną, bet ir save. Dauguma tų atvejų detektorius gali žmogų ir prižadinti. Dauguma žuvusių yra tie, kurie pakankamai neatsakingai žiūri į savo saugumą“, – kalbėjo direktorius Saulius Greičius.
Tiesa, pernai užfiksuoti ir keli itin skaudūs atvejai, kai namuose buvo įrengti autonominiai dūmų detektoriai, tačiau išsigelbėti gyventojams visgi nepavyko.
„Netgi ir paskutinis atvejis, kai 90 metų senolis buvo rastas žuvęs gaisre, vonioje. Tai matosi, kad žmogus, matyt, bandė gelbėtis, bandė išeiti. Tačiau dėl nežinomų priežasčių jam nepavyko, ar supainiojo duris, ar sveikata jam neleido ir to padaryti nepavyko“, – sako skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas.
Daugiausia gaisrų pernai kilo Vilniaus ir Kauno apskrityse, mažiausiai – Tauragės ir Telšių. Pernai gaisruose išgelbėti 147 žmonės, iš jų – 11 vaikų. Užpernai ugniagesiai išgelbėjo 138 žmones.
