Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo nariai Tomas Vytautas Raskevičius, Dovilė Šakalienė ir Generalinės prokurorės pavaduotojas Saulius Verseckas.
Prokurore, ar galima komentarą internete prilyginti realiam grasinimui?
S. Verseckas: Iš tiesų, jei kalbėsime per baudžiamosios teisės prizmę, baudžiamoji atsakomybė yra taikoma tik tada, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas. <...> Pagal baudžiamąją teisę grasinimai yra baudžiami tik tada, kai jie yra pakankamai realūs.
Aišku, tai sprendžiama iš individualių aplinkybių. Iš sistemiškumo – kai žmogus neatsitiktinai, ne kažkokios diskusijos metu išsireiškė netinkamai, galbūt emocijos pagautas parašė vienkartinį komentarą, bet yra tikslingai nusiteikęs veikti tokiu būdu.
Net jeigu jis ir neprieitų prie vykdymo, bet visas nusiteikimas ir elgesio maniera, veikimo būdas rodo tikslą įbauginti nukentėjusįjį taip, kad jis tikrai jaustų, kad grasinimas jam yra realus. Tada ir yra baudžiamosios atsakomybės veikimo sritis.
Ar yra žmonių, nuteistų už grasinimus internetu?
S. Verseckas: 2020 m. – 290 asmenų buvo nuteista už tokį nusikaltimą ir tik 5 išteisinti. Šiemet jau nuteista 214 tokių asmenų ir tik 3 išteisinti. Reiškia, kad faktiškai vos ne 100 procentų asmenų yra nuteista.
Visais atvejais, kai yra pradedamas baudžiamasis persekiojimas, žmonės yra atiduodami į teismą nagrinėjimui, jie sulaukia apkaltinamojo nuosprendžio ir tik labai išimtinais atvejais yra išteisinami.
Pone Raskevičiau, kaip jūs reaguojate į tuos nusikaltimus? Matome, kad socialinėje erdvėje jūs kartais paviešinate. Ar tuo ir apsiribojate, ar perduodate pareigūnams, kad tie žmonės atsakytų už savo grasinimus?
T. V. Raskevičius: Taip, iš tiesų sulaukiu nemažai grasinančių ir nepagarbaus pobūdžio žinučių socialiniuose tinkluose. Pasirenku dalį jų paviešinti ir atkreipiu visuomenės dėmesį į bendravimo kultūrą, kuri yra susiformavusi tam tikrų viešų asmenų atžvilgiu.
O dėl tam tikrų komentarų, kuriais skatinama tiesiogiai smurtauti ar susidoroti su manimi, ar socialine grupe, kuriai aš priklausau, kreipiuosi į teisėsaugos institucijas. Šiuo metu dėl mano pateiktų pranešimų yra pradėta apie 15 ikiteisminių tyrimų ir didžioji jų dalis yra vis dar vykstantys, ir nedaro konkrečių rezultatų.
Mano vertinimu, šioje vietoje svarbiausia yra ne pati sankcija, bet šie tyrimai, mano vertinimu, gali būti ir prevenciškai baigti, siunčiant labai aiškų signalą, kad vis dėlto turime sukurti tam tikras ribas, nubrėžti raudonąsias linijas, kaip mes vienas su kitu bendraujame ne tik realiame gyvenime, bet ir viešojoje erdvėje.
Ponia Dovile, jums ir jūsų šeimos nariams buvo grasinama, kai buvo skiriamas didelis dėmesys dėl vaikų teisių. Kuo baigėsi tyrimas?
D. Šakalienė: Tyrimas buvo pradėtas po to, kai keliolika mano kolegų Seimo narių paragino tai padaryti ir patys kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Paskutinis lašas buvo, kai viename portale buvo išspausdinta mano nuotrauka su taikiniu ant kaktos ir tekstu, kuriame buvo kalbama apie paslaugą visuomenei, jeigu aš būčiau nužudyta.
Labai gaila buvo matyti, kad buvo įdėtas didelis tyrėjų darbas, surinkta daug duomenų, įvertinta ir nustatyta turbūt 20 asmenų, kurie tiek ir į „Facebook“, į „Instagram“ rašė grasinančio pobūdžio žinutes, tiek laiškus, tiek SMS žinutes, siūlė su manimi susidoroti, nužudyti ir taip toliau, tačiau prokurorai, tuo metu tyrę bylą, manė, kad tai neperžengia viešo asmens kritikos ribų.
Pritariu Tomui Vytautui – ne sankcija yra svarbiausia, svarbiausia yra viešumas ir suvokimas, kad nėra nebaudžiamumo. Svarbu ir mūsų pačių, politikų, elgesys ir Seimo salėje, deja, matome labai daug blogų pavyzdžių.
Man, kaip Seimo etikos ir procedūrų komisijos narei, nuolat tenka svarstyti kolegas, kurie taip pat kursto neapykantą ir tokiu būdu piliečiams rodo labai blogą pavyzdį.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.