Vilniaus Šnipiškių mikrorajone, esančiame visai šalia miesto centro, dar pilna senų trobesių. Kai kuriuose namuose niekas negyvena, tad juos, anot vietinių, okupuoja keturkojai padarai – ne tik žiurkės, benamės katės, bet ir plėšrūnės kiaunės. Tiesa, ne tos, kurios gyvena miške, o miestų kiaunės. Dar kitaip vadinamos akmeninėmis.
Gyventojai skundžiasi, kad žvėreliai apgadina jų automobilius:
„Ten sakė nešdavosi visokius kauliukus, šiukšles, visas apsaugines medžiagas išgraužė, laidus pažeidė, tai turėjo darbo ir bandė gaudyti tą kiaunę. Mano tėtis su draugu ten tarėsi, kaip gaudyti, tai pasistatė didžiulius spąstus, pusmetrio dydžio, bandė pagauti, bet pagauti pačios kiaunės nepavyko, tik ją matė.“
Šnipiškių seniūnaitis sako girdintis vietinių skundus, jog po nakties kai kurie gyventojai pastebi gyvūnų apgadintus savo automobilius, bet pats savo akimis esą nėra matęs.
„Tie padarai jie mėgsta plastmasės, gumas. Jiems patinka ir jie jas griaužia. Ir apmušalus po kapotais ir dar ką nors. Bet ir tie patys katinai užlipę ant kapoto slysta ir nagais braukia, sugadina, subraižo“, – sako Šnipiškių seniūnaitis Miroslovas Bielinis.
Kad kartais automobilius gadina ne katinai ar žiurkės, bet akmeninės kiaunės, patvirtina ir kenkėjų naikinimo įmonės, kuriai skundžiasi žmonės atstovai.
„Buvo atvejis, kai žmogui išdraskė po automobilio kapotu apšiltinimo medžiagas. Aišku, tos medžiagos ten ne tai, kad užteršia variklio skyrių, bet galėjo sukelti ir rimtesnių mašinai pažeidimų, kadangi tos detalės gali būti įsuktos ar patekti kur nereikia“, – pasakoja „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas.
Tai, kad kiaunės vis labiau artėja prie miestų gyventojų, rodo ir užsienio pavyzdžiai. Vokietijoje kiaunių sudoroti automobiliai skaičiuojami šimtais tūkstančių, o keturkojus vietiniai vadina uoliausiais mechanikais, sugraužiančiais net menkiausius laidelius.
„Akmeninė kiaunė plinta ir ji gausėja ten kur irgi anksčiau jos nebuvo. Ji turėjo tikrą konkurentą – šešką. Tas konkurentas buvo šeškas, dabar šeškų sumažėjimą jaučiame. Ir galbūt tai kiaunei pasidarė lengviau ir susirasti maisto ir apsigyventi arčiau žmogaus“, – kalbėjo Vilniaus universiteto zoologas Egidijus Bukelskis.
Anot gamtininko, žmonės patys sau daro meškos paslaugą, kad ir maitindami gatvių kates. Esą apsukriosios kiaunės tikrai nepasididžiuoja užbėgt katėms už akių ir nugvelbti skanesnio kąsnelio. O link žmonių automobilių eina ne tik dėl šilumos, bet ir skleidžiamų kvapų.
„Tai saldų kvapą skleidžiantis skystis, kuris gal pro nesandarias žarneles vilioja žvėrelį susirasti maisto. Jos tikisi, kad ten bus maistas. Jos prakąst gali vieną kitą guminę žarnelę, arba kitą kokį laidą. Ir jos neradusios tinkamiausio maisto, paliks tą aplinką ir ieškos kur kitur, bet žala jau bus padaryta“, – sako E. Bukelskis.
Todėl, anot specialistų, geriausia kiaunes atbaidyti kvapais, kurių jos nemėgsta. Jų galima įsigyti specializuotose parduotuvėse. Kenkėjų naikintojai sako, kad yra ir kitas variantas: jas gaudyti.
„Su gyvagaudžiais spąstais arba kitos specializuotos įmonės, gaudyt su gyvagaudžiais spąstais, stengtis suvilioti, įdėjus tam tikro masalo, kas jas trauktų. O pagavus reiktų išvežti kur nors toliau į gamtą ir paleisti“, – pasakoja L. Grigaliūnas.
Apie tai, kad atšalus orams dėl įsisukusių į automobilius graužikų padaugėja darbo ir meistrams, patvirtina ir autospecialistai, atskleisdami net padarytos žalos kainą.
„Didžiausios žalos tai yra laidų nugraužimai, „premium“ klasės automobilio žala gali siekti net iki 1 000 eurų“, – teigia pardavimų vadovas Justas Grendelis.
Vis daugiau atsirandančių kiaunių pastebima ir kituose šalies miestuose.
