Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad Lietuva jau seniai turėjo būti ne tik daug suvartojanti, bet ir pagaminanti elektros energijos šalis bei pridūrė, kad jei verslai negaus subsidijų, dėl to labiausiai kentės vartotojai.
Pokalbis su LVK prezidentu – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Ir vėl Lietuvoje energetikos kainų skandalas. Ir vėl skandalas sukasi apie valstybės įmonę „Ignitis“. Ir vėl eilinį kartą paaiškėja, kad kaltų nėra, niekas už nieką neatsakingas, valstybė lyg ir nieko negali padaryti. Ar tai tiesa? Ar iš tikrųjų valstybė šitoje situacijoje negalėjo nieko padaryti, kad elektros kainos nebūtų tokios beprotiškos, kokios jos yra?
Viena svarbiausių priežasčių, kodėl taip yra – mes nepasigaminame pakankamai elektros Lietuvoje ir dėl elektros trūkumo tenka mokėti milžiniškas, kosmines kainas. Tai klausimas ir būtų – kodėl Lietuva iki šiol nėra šalis, kuri daugiau gamina negu suvartoja? Tikriausiai toks būtų pagrindinis klausimas tiems, kurie buvo atsakingi – nepriklausomai nuo to, kas buvo valdžioje – už tai, kad Lietuva būtų gaminanti, o ne vartojanti tauta.
Jūsų pareigos ir jūsų darbo specifika lemia tai, kad jums reikia turėti daug reikalų su Vyriausybe, įvairiomis jos atsakomybės sritimis, turėti daug kontaktų. Šitoje situacijoje, jūsų supratimu, ar yra valdžios atsakomybė? Ar ji niekuo dėta, nekalta ir čia patys žmonės sprendžia?
Aš nenoriu politikuoti, mums reikia problemų sprendimo. Mums reikia, kad būtų elektros, kad Lietuva maksimaliai jos gamintų. Mes jau ne vieną mėnesį kartojame, kad gaminkime visais įmanomais pajėgumais. Deja, ir tais pajėgumais, kurie viena vertus yra taršesni, kita vertus, mūsų lūkestis yra, kad pažadai amortizuoti arba kompensuoti milžinišką kainų pokytį ateitų su subsidijomis.
Mes žinome, kad peržiūrėtame biudžete buvo suprognozuota 120 milijonų eurų, dar prie senųjų kainų. Kol kas apie tai nėra kalbama, bet mūsų lūkestis yra, kad Vyriausybė suprastų – jeigu verslui nebus padėta amortizuoti kainų pasiutpolkę, verslas perkels viską ant vartotojų pečių arba paprasčiausiai sustos.
Tai ką šitoje situacijoje reikėtų padaryti? Kol kas mes girdime tik apie amortizavimą gyventojams, o ne verslui.
Vienintelė išeitis, deja, yra vėl kalbėti apie subsidijas ir kainų amortizavimą. Žinau daugybę įmonių, kurios prognozavo arba į savo kainą įdėjo visiškai mažą kainą ir staiga ta kaina yra 50-60 centų už kilovatvalandę. Ir verslas – ypač eksportuojantis verslas – negali staiga perkelti tos kainos į savo produkciją. Tai jis ką? Arba praras rinkas, o mes nuo eksporto esame labai priklausomi, arba sustos. Sunku prognozuoti.
Verslo subsidijavimas palengvintų gyvenimą ir kiekvienam vartotojui?
Be abejonės. Tada verslas neperkeltų naštos vartotojams. Kita vertus, verslas nesustotų. Verslo sustojimas reiškia ir nedarbą, yra daugybė pasekmių, kurių kaina yra gerokai didesnė negu atsisakymas padėti verslui.
Iš kur Vyriausybė turėtų paimti tų pinigų? Ar turėtų skolintis?
Deja, bet tikriausiai. Mes esame energetinio karo sąlygomis. Jeigu mes pandeminio karo sąlygomis skolinomės ir padėjome verslui, tai šita situacija analogiška. Skolinimasis yra mažesnė blogybė negu leidimas verslui žlugti arba sustoti, arba būti nebekonkurencingam pasaulinėse rinkose.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
