andrius romanovskis

Verslas ir profesinės sąjungos nesugebėjo susitarti, kokia kitais metais bus minimali alga. Darbdaviai pritartų, kad ji augtų dešimčia procentų ir į rankas pasiektų 755 eurus, o profsąjungos reikalauja beveik 16 procentų augimo. Verslas grasina, kad tokiu atveju dalis įmonių turės skelbti bankrotus. Darbuotojų atstovai aiškina, kad verslas perlenkia lazdą. Trišalei tarybai sutarimo neradus, dėl minimalios algos dydžio nuspręs Vyriausybė.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Finansų ministerijai kaip vieną galimų papildomo gynybos finansavimo šaltinių pasiūlius apmokestinti dalį draudimo sutarčių, Lietuvos draudikų asociacijos vadovas sako, kad toks mokestis brangintų net tik draudimo, bet ir kitų sektorių paslaugas.   Taip Andrius Romanovskis kalbėjo po draudimo įmonių atstovų susitikimo su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite.

Verslo atstovai mano, kad Finansų ministerijos antradienį pristatyti pasiūlymai gynybos finansavimui neatitinka visuotinumo principo bei prieštarauja ankstesniems susitarimams.

Finansų ministerijai be kitų galimų gynybos finansavimo šaltinių pasiūlius ir 10 proc. dalies draudimo sutarčių apmokestinimą Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis sako, kad toks mokestis galėtų „gulti“ į galutinę draudimo kainą žmonėms ir įmonėms, kaip ir kitų vartojimo prekių ar paslaugų atveju.

Politikus didinti išlaidas gynybai iki 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) raginantis verslas teigia Seimo pirmininkei perdavęs prašymą tarp partijų inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūros procesą. Anot Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio, susitarime visų pirma turėtų būti įtrauktas tikslas didinti gynybos finansavimą, o dėl konkrečių lėšų šaltinių partijos galės sutarti vėliau.

Pristatę iniciatyvą „4 procentai“, kuria siekiama padidinti Lietuvos gynybos finansavimą iki 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), verslo atstovai nestabdo – šį kartą prabilo apie galimybę įmonių darbuotojus siųsti į karinius mokymus. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus teigimu, „4 procentų“ iniciatyva siekiama, kad politikai patys susitartų dėl spartesnio gynybos finansavimo.

Pirmadienį startavo 850 mln. eurų vertės Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonė „Milijardas verslui“, kuria bus skiriamos paskolos investiciniams projektams. Visgi, nors didžioji dalis verslo palaiko šią priemonę, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad diskusijų metu dalis bendrovių tikėjosi paskolų lengvatinėmis sąlygomis. „Kai turėjome paskutinius debatus su ekonomikos ir inovacijų ministre sausio mėn.

Verslui skatinant visuomenę ir politikus susitarti gynybai skirti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iniciatyvos „4 procentai“ autoriai ragina valdžią kuo greičiau pradėti diskusijas dėl didesnio gynybos finansavimo.  „Per 23 dienas mūsų iniciatyva surinko daugiau nei 50 tūkst. kvalifikuotų elektroninių parašų. (...) Šįryt peticija pasidalinome su atsakingomis institucijomis.

Socialdemokratams praeitą savaitę užsiminus apie galimybę kurti valstybinį banką, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad jis greičiausiai nebūtų efektyvus. Anot jo, daugelis visuomenės nesupranta, kad tokia finansų institucija vis tiek turėtų veikti rinkos sąlygomis. „Aš niekados netikėjau, kad mūsų valstybinis verslas, kai jis veikia konkurencinėje aplinkoje, jis galėtų būti efektyvus.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK), viena didžiausių verslą vienijančių organizacijų Lietuvoje,  minėdama 30-ties metų jubiliejų Vilniaus rotušėje surengė šventinę GALA vakarienę, kurios metu vyko tradicinė apdovanojimų ceremonija. Įvertinti 2023 m. verslo, politikos ir visuomenės atstovų nuopelnai verslo bendruomenei ir Lietuvai. Pagrindinį šių metų apdovanojimą LVK vienijama verslo bendruomenė šiemet skyrė Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen.

Sovietų sąjungoje verslas, privati iniciatyva ir nuosavybė buvo draudžiama, slopinama. Po nepriklausomybės atgavimo būta ir laukinio kapitalizmo, kai ne vienas žmogus prarado pinigų ar buvo apgautas kai kurių „verslininkų“. Tačiau dabar požiūris į verslą ir verslininkus yra gerokai pasikeitęs. Daugelis supranta, kad privačios įmonės yra svarbi valstybės dalis, prisidedanti prie bendro gėrio kūrimo.

Netylant diskusijoms dėl vadinamojo gynybos mokesčio, Verslo konfederacija skelbia savo pasiūlymą, iš kur imti trūkstamų pinigų. Kas ir kodėl turėtų atverti valstybei savo pinigines? Klausiame Verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio. Ekonomistai sako, kad PVM yra Lietuvoje per didelis, o visai mokesčių sistemai trūksta progresyvumo, o verslo konfederacija siūlo PVM didinti.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) įsitikinusi, jog šiemet diskusijų tarp valdžios institucijų bei transporto sektoriaus atstovų svarba privalo būti didesnė. Konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio manymu, transporto sektoriui šiais metais kritiškai svarbi bus diskusija dėl darbo migracijos, dėl kurios ribojimų toliau aktyviai keliami klausimai.

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis tvirtina, kad nekilnojamąjį turtą (NT) apsidraudusiems sostinės Viršuliškių daugiabučio, kuriame kilo gaisras, gyventojams yra pasiūlyta nuomos kompensacija. Pasak jo, daug kas priklausys ir nuo to, ar apdraustas turtas buvo sprogimo epicentre.

Valdantieji ruošiasi nuo sausio padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD). Dėl to mažiausios algos kitąmet turi būti iki 30 eurų didesnės. Socialdemokratai su profsąjungomis perspėja darbuotojus būti atidiems, kad darbdaviai neapgautų – esą manipuliuodami mokesčiais kitąmet algos gali ir nepadidinti. Vienoje kompiuterių parduotuvėje ir elektronikos remonto įmonėje Marijampolėje dirba 11 darbuotojų.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sako besitikintis, kad naujas politinis sezonas nestabdys investicijų į kelių infrastruktūrą. Tai jis ir kiti verslo atstovai penktadienį aptarė su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu. „Mūsų pagrindinis lūkestis, kad politinis, rinkiminis sezonas nesustabdytų pasiryžimo investuoti į kelių infrastruktūrą.

Dalyje Lietuvos tarnybos vis dar pluša tvarkydamos audros nuverstus medžius, o draudikai skaičiuoja vis augančius žmonių nuostolius. Suma jau priartėjo net prie keturių milijonų eurų. Kokių nuostolių daugiausia patyrė žmonės ir kaip didelės audros paveikia draudimo kainas? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis.

Pernai daugiausiai uždirbęs Lietuvos advokatas gavo 5 mln. eurų pajamų, o notaras – beveik pusantro milijono. Tačiau mokesčių jie sumokėjo 3-5 kartus mažiau nei turėtų pagal darbo sutartį, mat dirba pagal individualią veiklą. Seime kaista aistros dėl Vyriausybės siūlymo padidinti mokesčius teisininkams ir kitiems dirbantiems individualiai. Konservatoriai stumia šį projektą, žadėdami sumažinti pajamų nelygybę. Tačiau net jų koalicijos partneriai tokiam planui priešinasi.

Trečiadienį Vyriausybėje pritarė ilgai rengtiems mokesčių pakeitimų pasiūlymams. Atitinkami įstatymų projektai bus perduoti toliau svarstyti Seimui. Kaip tai palies kiekvieną gyventoją naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ aptaria „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Patikslintais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvos ekonomika per metus smuko 2,5 proc., o per ketvirtį – 2 proc. Metams artėjant prie antrosios savo pusės, kokie iššūkiai laukia šalies ekonomikos? Ar gali laukti ilgalaikė krizė, įmonių bankrotai, atleidimų banga? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje diskutuoja Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė užsimojo keisti mokesčių reformą ir lietuviams dabar žada vokišką gerovę. Sulaukusi kritikos lavinos dėl planų didinti mokesčius dirbantiems individualiai, ministrė šiek tiek atsitraukia ir žada nedidinti mokesčių didesniam būriui lietuvių – tiems, kas uždirbs iki 15 tūkst. eurų per metus. Verslo atstovai tokias ministrės korekcijas vadina kosmetinėmis ir toliau reikalauja reformą atidėti lengvesniems laikams.

Nors ekonomika nyra į recesiją, kitąmet minimali mėnesio alga vėl turėtų augti gana ženkliai. Trišalė taryba kaip niekad anksti ir kaip reta be kivirčų sutarė, kad minimalus užmokestis turėtų didėti dešimčia procentų ir perkopti 700 eurų į rankas. Daugiausia kritikos dėl to žeria viešbučių ir maitinimo verslas, esą recesijos akivaizdoje lėšų algų kėlimui gali ir nelikti. O dalis ekonomistų perspėja – minimali alga didės, tačiau mažiausiai uždirbantieji gali likti išvis be darbo.

Kenčiančios mėnesinių skausmus Ispanijos moterys gali lengviau atsikvėpti – šalies valdžia įteisino „menstruacijų atostogas“, tad prasidėjus skausmams jos gali į darbą neiti net 3 dienas per mėnesį. Nors Lietuvos politikai apie tokį dalyką kol kas nė nesvarsto, tiek daugelis moterų, tiek medikai tikina, kad kai kurioms moterims laisvadieniai per mėnesines labai praverstų. Mat dažnai užėjus skausmui tenka ryti saujas vaistų, o kartais ir tai nepadeda.

Finansų ministerijos siūlomai mokesčių reformai – nauja profsąjungų ir darbdavių kritikos lavina. Profsąjungos piktinasi, kad apie 40 proc. algos mokesčiams atiduodantiems darbininkams vyriausybė mokesčių nemažina, tačiau rengiasi mokesčius iki panašaus lygio padidinti ir dirbantiems individualiai.

Finansų ministerijai paviešinus planuojamas mokesčių permainas, aiškėja, kad tūkstančiams gyventojų savarankiškas darbas gerokai pabrangs. Daugiau mokesčių bus reikalaujama tiek iš vykdančių individualią veiklą, tiek turinčių verslo liudijimus. Naujienų portale tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis įvertino šiuos siūlymus.

Finansų ministerijai svarstant, kaip kovoti su vadinamuoju gyvulių ūkiu ir naikinti tam tikrų jo narių mokestines lengvatas, ministrė Aušrinė Armonaitė siūlo priešingas pataisas. Ji siūlo mažinti mokestinę naštą imigrantams ir iš užsienio grįžusiems lietuviams. Ministrė siūlo lengvinti verslo sąlygas naujokams – dvejus metus įmones atleisti nuo pelno mokesčio. Premjerė ir finansų ministrė tokių naujovių neatmeta ir ruošiasi svarstyti.

Panevėžietis Aidas įregistravęs individualią veiklą, o anksčiau dribęs su patentu, automobilius remontuoja jau apie 15 metų. Vyras sako, kad savarankiškai dirbti jam patogiau ir labiau apsimoka nei dirbti samdiniu kokioje nors įmonėje. Dabar Finansų ministerija pristatė, kaip naikins „gyvulių ūkį“ – grasinama didesniais mokesčiais 200 tūkstančių žmonių, kurie užsiima individualia veikla. Aidas sako, kad teks peržiūrėti kainas.

2000-aisiais, kai Lietuvoje buvo įgyvendinta pirmoji pensijų reforma ir įvestas pensijų kaupimas, Lietuvos ekonomika vis dar vadavosi iš sovietinio palikimo, savo komentare spaudai sako Andrius Romanovskis. Vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių svyravo vos apie 380 eurų, o emigracijos srautas į ekonomiškai stiprias šalis buvo didžiulis iššūkis darbo rinkai.

Brangsta paskolos ir didėja sąskaitos? Mainais už tai – kompensacija iš darbdavio. Lietuvoje daugėja įmonių, kurios vieną ar kelis mėnesius darbuotojams moka priedus, kurie turėtų palengvinti didėjančių kainų naštą. Verslas neslepia – dalytis pelnu verčia ir siekis, kad darbuotojai nepabėgtų pas konkurentus. Darbuotojų atstovai visgi aiškina – būtų naudingiau, jei įmonės mokėtų ne priedus, o didintų pačias algas.

Dirbantiems žmonėms – 5 papildomi laisvadieniai per metus sveikatinimuisi: šitokią naują Darbo kodekso pataisą Seime siūlo socialdemokratas Linas Jonauskas. Žeria statistikos skaičius, skelbiančius, kad lietuvių vidutinė gyvenimo trukmė 5 metais trumpesnė nei Europos, ir tikisi, kad per papildomus laisvadienius tautiečiai pasirūpins sveikata. Tačiau daugelis parlamentarų iš kolegos siūlymo šaiposi.

Verslui vis garsiau prašo valstybės pagalbos ištikus energetikos kainų šokui, tačiau Vyriausybė delsia priimti prašomus sprendimus, o jų pasiūlytas priemones Andrius Romanovskis vadina reabilitacija sunkiai sergančiam. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas aiškino, kad tai lyg siūlyti atsistatymo priemones žmogui, kuriam reikia skirti antibiotikų.

Verslui vis garsiau prašant valstybės pagalbos ištikus energetikos kainų šokui, o vyriausybei delsiant priimti prašomus sprendimus, kyla klausimas, ar Lietuvos valdžia šįkart padės verslininkams.

Vyriausybė nusprendė – nuo sausio minimali alga „į rankas“ turi didėti daugiau nei 80-čia eurų ir pasiekti 633 eurus. Vyriausybė tai vadina kompromisu po ilgai trukusių ir fiasko pasibaigusių verslo ir profsąjungų derybų. Tačiau nauja suma ir toliau netinka nei profsąjungoms, nei darbdaviams – darbuotojams ji per maža, o verslui per didelė. Darbdaviai skundžiasi, kad pavaldiniai jų „neatjaučia“. Įmonės esą neįstengs taip smarkiai kelti atlyginimų, užtat turės didinti kainas pirkėjams.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) šiandien kreipėsi į Vyriausybę, palaikydama Lietuvos banko siūlymą minimaliąją mėnesinę algą (MMA) 2023 metais didinti etapais, rašoma pranešime spaudai. „Ekonominių iššūkių akivaizdoje verslas supranta, kad pažeidžiamiausių darbuotojų atlyginimai turi didėti.

Trišalės tarybos posėdyje apsipykę darbdaviai ir profsąjungos taip ir nesutarė, kiek minimali alga turėtų didėti nuo sausio. Profsąjungos toliau siekia, kad minimalus uždarbis „į rankas“ didėtų maždaug 80 eurų, o verslas atkerta, kad smulkias įmones tai nuvarys į bankrotą. Vyriausybė jau pripažįsta, kad patvirtintų bet kokią sumą, jei tik abi pusės susitartų.

Verslas paslaugų kainas didina 20 procentų, tačiau sąskaitos už elektrą auga ir 800-ais procentų. Įmonės toliau valdžios reikalauja kompensacijų, tačiau dėl verslo esą „nerimaujanti“ ekonomikos ir inovacijų ministrė atšauna, kad laisvų pinigų biudžete nėra. Tačiau neatlyžta prezidentas Nausėda – jis ragina subsidijas dalyti bent jau smulkiajam verslui. Tuo metu apie veiklos stabdymą skelbia dar daugiau įmonių, o atleidžiamų darbuotojų, palyginti su pernai, padvigubėjo.

Valdantieji jau paskelbė planą, kaip ketina padėti gyventojams susitvarkyti su išaugusiomis elektros ir dujų sąskaitomis, tačiau tame plane vietos verslui – nedaug. Naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ apsilankęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad pinigų verslui buvo skirta ir šių metų biudžete, tačiau kur jie – neaišku. Kartu su A. Romanovskiu laidoje diskutavo ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas.

Europos centrinis bankas padidino palūkanų normas – ir dabar jau rekordiškai. Jas pakėlė 75 baziniais punktais. Dėl to vėl brangsta paskolos – tiek naujos, tiek ir tos, kurias žmonės ar verslai paėmė gerokai anksčiau. Vidutinė šeimos paskola tik dėl šio sprendimo per metus pabrangs 600-tais eurų. Centrinis bankas tikisi, kad tai padės suvaldyti infliaciją euro zonoje. Bet tai reiškia, kad daliai gyventojų ir verslų teks dar labiau taupyti.

Kiek išaugusios elektros kainos pakenks verslui ir darbuotojams? Ar valstybė yra pasirengusi mesti verslui gelbėjimo ratą? Jei taip, kokių priemonių ketina imtis valdžia? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Milžiniškos elektros sąskaitos jau smogė didiesiems prekybos centrams – vieni didžiausių – Vilniaus „Akropolis“ ir „Ozas“ trumpina darbo laiką. O kitas prekybos tinklas sako jau mąstantis stabdyti atlyginimų darbuotojams kėlimą. Ekonomistai sako, kad taip beldžiasi nauja, liūdna realybė – tikėtina, kad artėjant žiemai vis daugiau įmonių imsis panašių priemonių. Bet ir to nepakaks. Dalis verslų, ko gero, žiemos neišgyvens, o kiti bus priversti kelti kainas.

Naujausia statistika apie algas smarkiai liūdina atokesnių Lietuvos savivaldybių gyventojus. Atlyginimai toliau auga visoje šalyje, tačiau skirtumai tarp rajonų milžiniški. Dalyje regionų žmonės į rankas vidutiniškai uždirba 400 ar netgi 500 eurų mažiau nei sostinėje. Lazdijų rajono gyventoja dirbanti pensininkė Birutė jau beveik 20-imt metų prižiūri miesto gėles: „Reikia ir anksti eiti, dieną negali daryti nieko per karščius, ne tas laikas, bet aš patenkinta.

Kainoms kylant į naujas rekordines aukštumas, darbdaviai su profsąjungomis vis karščiau ginčijasi, ar reikia didinti ir kiek minimalią algą. Profsąjungos reikalauja žmonėms pridėti mažiausiai po 73 eurus į rankas. Tačiau artėjant krizei, darbdaviai perspėja, neva dėl to bus dar daugiau bankrotų ir bedarbių. Žibalo į ugnį šliukšteli ir Laisvės partija – mažai uždirbantiems siūlo ne tik didinti algas, bet ir mažinti mokesčius. Marijampolietė Aldona gimnazijoje valytoja dirba jau 15 metų.

Elektros kainoms Lietuvoje pasiekus rekordinį lygi, tradicinis atsakymas, kad niekas dėl to nekaltas, kelia vis daugiau abejonių ne tik Lietuvoje, bet ir Europos elektros energijos pardavimų biržoje „Nord Pool Spot“. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad Lietuva jau seniai turėjo būti ne tik daug suvartojanti, bet ir pagaminanti elektros energijos šalis bei pridūrė, kad jei verslai negaus subsidijų, dėl to labiausiai kentės vartotojai.

Vairuotojus šiurpina draudimo bendrovių smarkiai keliamos privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kainos. Kai kuriems per metus mašinos draudimo kaina augo maždaug perpus – daugiau nei šimtu eurų, nors avarijų vairuotojai sukėlę nebuvo. Klientams atstovaujančios organizacijos kaltina draudikus, kad šie piktnaudžiauja ir lupikauja, esą pagrindo didinti kainas nėra. Draudikai aiškina, kad kainą lemia ne tik asmeninės avarijos.

Elektros kaina Lietuvai jau pasiekė absurdo lygį. Už vieną kilovatvalandę didmeninėje rinkoje šiomis dienomis kai kam tenka suploti net 4 eurus. Kad įsivaizduotume, kiek tai yra, pasvarstykime teoriškai. Jei 4 eurus už kilovatvalandę mokėtų statistinė lietuvių šeima, teoriškai jai per mėnesį elektra kainuotų apie 600–700 eurų. Lietuva gali pasigaminti pigesnės elektros, išnaudoti 9-ąjį Elektrėnų jėgaIinės bloką, tačiau jo elektros tarptautinė birža dėl galiojančių algoritmų neperka.

Lietuvos politikai svarsto, kaip priversti šalies verslininkus nustoti dirbti Rusijoje. Institucijos sako, kad iš viso per šimtą milijonų eurų ten investavusios bent 70 Lietuvos įmonių. Anot politikų, negalime leisti verslui susisaistyti su nusikalstamais režimais taip, kad dėl to nenukentėtų mūsų vertybinė užsienio politika. Bet tuo pačiu ieškoma ir išimčių – Vyriausybė tikisi, kad bankai sutiks priimti rusų pinigus už Kaliningrado tranzitą per Lietuvą.

Lietuvoje smarkiai brangsta ne tik prekės, bet ir paslaugos. Paštas per metus pabrango beveik dvigubai. Sporto ir poilsio įrangos nuoma vidutiniškai daugiau nei trečdaliu, būsto priežiūra ir remontas ketvirtadaliu. Pasak ekonomistų, visoje Europos Sąjungoje Lietuva išsiskiria sparčiausiai augančiomis kainomis. Vieni verslininkai kelia kainas nes neturi kitos išeitis, kiti tiesiog bando pasipelnyti, mat lietuvaičiai vis dar taškosi pinigais ir dažnai moka, kiek paprašyti.

Po COVID-19 pandemijos padarinių sekęs Rusijos karas Ukrainoje smarkiai sulėtino pasaulinės ekonomikos vystymąsi. Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitė pareiškė, kad ekonominė krizė yra neišvengiama ir ragina Lietuvos valdžią pradėti gyventi realybėje.

Rusijai sukėlus karą Ukrainoje, ekonominius ryšius su ja nutraukia vis daugiau valstybių. Dėl to smarkiai brangsta žaliavos ir nafta, kyla ir maisto kainos. Tačiau kai kurie ekspertai ramina ir sako, kad šiokie tokie ekonominiai sunkumai Lietuvai išeis į naudą, nes šalis turės puikią progą galutinai atsijungti nuo Rusijos energetinių resursų.