Tamsios duonos kilogramas šiuo metu vidutiniškai kainuoja daugiau kaip 3 eurus ir tai yra 60 proc. daugiau nei prieš dvejus metus – 2021 m. kilogramas duonos vidutiniškai kainavo 1,95 eurus. O pigiausias batonas pabrango kone dvigubai – užpernai kaina siekė 0,68 euro už kilogramą, o dabar – 1,30 euro. Šiemet atpigo elektra, dujos, grūdai, tačiau duonos gaminiai nepinga, o kai kurie toliau brangsta.
Parduotuvėse tamsi duona 5 proc. pabrango vos per praėjusią savaitę, fiksuoja Žemės ūkio duomenų centras, tik batono kaina sumažėjo puse procento.
„Palyginti su praėjusiais metais tamsi duona buvo 10 proc. brangesnė, o batonas 14 proc. Pastaruoju metu tendencija yra šiek tiek pigimo, ir pašuoliuoja per tas savaites, mėnesio bent stabilizavosi“, – teigia Žemės ūkio duomenų centro atstovė Daiva Pyrantienė.
Duonos gamintojai ir prekybininkai vardina daugybę priežasčių, kodėl žaliavoms ir energijai atpigus savo produkcijos jie nepigina. Esą energijos kainos labai nepastovios, neva yra daug ir kitų sąnaudų, susijusių su pabrangusia įranga, darbo jėga.
„Miltai atpigo 5–7 proc., tai labai nedaug, labai mažinti kainų negalime. Buvo nukritęs kuras, bet vėl pabrango, elektra vėl kyla. Apie kainų mažinimą negalvojame“, – sako „Velželio duonos“ direktorius Vaidas Baranauskas.
„Pigiausia duona nuo laikų, kai pakilo kaina, tame lygmenyje ir stovi, bet esu skaičiavęs, kad jai pigti vietos nėra. Brangiausia duona, aš sutinku, kad yra per brangi“, – teigia „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis.
Žemės ūkio duomenų centro kainų grandinės rodo, kad per metus labiausiai sumenko žemdirbių dalis galutinėje duonos kainoje. O gamybos grandinėje visų kitų verslininkų mokesčiams tenkanti dalis tik augo. Ūkininkai padėtį duonos rinkoje lygina su buvusia pieno sektoriuje, tačiau nieko iš esmės nepešę protestais dėl mažų pieno supirkimo kainų ūkininkai dar guodžiasi, kad išlaidos užauginti javus kol kas neviršija grūdų kainos.
„Buvo subrangusios trąšos, amonio salietros buvo neregėtos aukštumos, tris kartus buvo pakilusi kaina. Pagal dabartinę kainą ir derlius balansuojame ties nuliu“, – teigia Grūdų augintojų asociacijos tarybos narys Audrius Vanagas.
Maisto produktų kainas stebintys ekspertai pastebi, kad duonos gamintojai ir pardavėjai iš paskutiniųjų siekia išlaikyti aukštas duonos kainas, nes, jas sumažinę, galimai nebegautų ir dalies dabartinių pajamų, prie kurių jau priprato. Gyventojų perkamoji galia dėl infliacijos yra sumažėjusi, artėja šildymo sezonas su didesnėmis išlaidomis, tad jie vargu ar pirks daugiau duonos, nors ir pigesnės.
„Duona subrangusi 80 proc. per 2 metus. Pardavimai nedidėja, net mažėja. Pas juos stipriai kritę kiekiai, žmogus prisitaikė, sako mažiau duonos vartoja, nes ji žvėriškai brangi. Kai kurie gaminiai susilygina su mėsa“, – sako Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
Jei spaudimas mažinti duonos kainas rinkoje didės, P. Čepkauskas prognozuoja sunkius laikus mažesnėms duonos kepykloms. Gaudamos mažiau pajamų jos esą gali pristigti apyvartinių lėšų, o dėl išaugusių palūkanų paskolos pabrangtų, tad esą dalis mažųjų kepyklų defliacijos gali ir neišgyventi.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
