Vagims nėra nieko švento, Raseinių rajone, Padubysio kaime, ant medžio kabojusi šimtametė koplytėlė gegužę rasta tuščia.
Kultūros paveldo specialistės rankose dokumentų aplankas – jame teišlikę senos nuotraukos ir aprašymai. Šias unikalias keturias medines liaudies meistrų drožtas skulptūrėles plėškai nugvelbė.
„Iš vidaus paėmė visas tas skulptūrėles, kurios buvo, ir paliko tuščią dėžutę. Va, koks skirtumas ir yra“, – sako kultūros paveldo specialistė Asta Naureckaitė.
Dievukų vagysčių padaugėjo ir vien pastarąjį mėnesį įvykdytos trys. Neseniai vagišiai išsinešė Švč. Mergelės Marijos skulptūrą iš Mamių kaimo Telšių rajone, o Šilalės rajone, Simėnų kaime, dingo itin lietuvių mėgtas ir dažnoje koplytėlėje stovėjęs šventasis Jonas Nepomukas.
Neatmetama, kad sakralūs medinukai atsidūrė kolekcininkų rankose, gal net ne lietuvių.
Žinomas dievdirbys Adolfas Teresius sako, kad tokios vagystės sukrečia, nes šventieji juk drožti ne dėl grožio, o dėl tikėjimo.
„Tokios vagystės yra įsibrovimas į sakraliąją žmogaus erdvę. Žmonės susigyvena, ypač jei prie namų buvo, tai pasidaro toks asmeniškas, o jei tikintys žmonės, tai kaip išniekinimas“, – pasakoja dievdirbys Adolfas Teresius.
Dirbtuvėse baigiamas koplytstulpis, dabar juos žmonės stato itin retai, o anksčiau buvę daug kur. Bet kad iš jų kas vogtų, net mintis nekildavusi.
„Koplytėlė, tai čia idėja, kad žmogus savo kaime, savo galulauky pasistatydavo mažą bažnytėlę“, – teigia A. Teresius.
Mūrinė koplytėlė, statyta dar XX amžiaus pradžioje. Įvairios koplytėlės ar koplytstulpiai anuomet stūksojo kone visose pakelėse ar žemių pariby, o jose buvę šventieji, tikėta, sergėjo nuo visokių negandų. Šiandien reta kuri koplytėlė tvarkoma, dauguma jų apleistos, griūvančios, o dažnai ir jos, ir dievukai nuniokoti.
„Stiklas išdaužytas, niekas neprižiūri, nėra kam. Jėzaus rankos buvo nulaužtos, vandalai, vienu žodžiu, kokie tai. Kitoj pusėj irgi kryžius buvo ir statula Jėzaus kaip koplytėlė, bet turbūt sulūžo, nupuvo“, – kalbėjo gyventoja Marijona.
Paveldosaugininkai itin sunerimę dėl dažnėjančių plėšimų, mat autentiškų koplytėlių su šimtamečiais drožiniais, o ypač įkeltų į medžius prie sodybų, ir taip išlikę labai mažai.
„Koplytėlės labai retas kultūros paveldo objektas, jų Lietuvoj išlikę labai nedaug . Tai labai gražus kraštovaizdžio elementas, bet kadangi jos yra sukurtos XIX–XX amžiaus pradžioj, tai laikas padarė savo ir jos nyksta“, – sako kultūros paveldo specialistė A. Naureckaitė.
Liaudies meistrai sako, kad yra vienintelis būdas jas apsaugoti ir nuo ilgapirščių, ir nuo laiko – daryti tikslias kopijas ir sukeisti, o originalus perduoti saugoti muziejui. Čia, Kaune, Nacionaliniame Čiurliono dailės muziejuje, jau saugoma per 4 tūkstančius liaudies meistrų sukurtų medinių skulptūrų ir koplytėlių, jos daugiausia surinktos dar tarpukariu.
„Vykdavo į ekspedicijas rinkti šitų dievukų, ir visas pagrindas yra iš tų laikų, na vėliau taip, jau pavieniui tam tikrų kultūros žmonių kolekcijos dovanojamos , vienetai yra iš pavienių asmenų pirkti“, – pasakoja muziejininkė Vilma Kilinskienė.
Dėl visų šį pavasarį užfiksuotų vagysčių kreiptasi į policiją, pradėti ikiteisminiai tyrimai, bet įvertinti unikalių sakralių objektų praradimą eurais labai sunku, mat žala krašto kultūrai ir paveldui sunkiai išmatuojama.
