• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jei kažkas ir pinga, tai tikrai ne paskolos. Europos Centrinis Bankas (ECB) vėl pakėlė bazinę palūkanų normą – jau devintą kartą. „Euriboras“ beveik pasiekė 4 procentus, o tai reiškia, kad vidutinė būsto paskola per metus šeimai pabrango 4000-iais eurų. 

Jei kažkas ir pinga, tai tikrai ne paskolos. Europos Centrinis Bankas (ECB) vėl pakėlė bazinę palūkanų normą – jau devintą kartą. „Euriboras“ beveik pasiekė 4 procentus, o tai reiškia, kad vidutinė būsto paskola per metus šeimai pabrango 4000-iais eurų. 

REKLAMA

Panevėžiečio Kęstučio šeima būstą su paskola pirko dar prieš aštuonerius metus. Kaip ir visiems, didėti įmokos pradėjo lygiai prieš metus, ėmus kilti „Euriborui“.   

„Jei paskola apie 210 eurų, tai dabar apie 280 Eur. Tai 70 eurų padidėjo“, – sako panevėžietis.

Pasak Kęstučio, vasarą išlaidos įkandamos, tačiau tikrasis piniginių tuštėjimo metas prasidės ėmus kaisti radiatoriams.   

„Padidėjo ir komunalinių atliekų surinkimas, išvežimas. Viskas pasimatys žiemą, manau“, – teigia vyras.   

REKLAMA
REKLAMA

O palūkanos kyla ir toliau. ECB palūkanų normą pakėlė dar 0,25 proc. Šešių mėnesių „Euriboras“ jau beveik pasiekė 4 procentus. Vienas procentas vidutinę būsto paskolą per metus pabrangina tūkstančiu eurų, taigi, vien iki dabar paskolos vidutiniškai išaugo 4000-iais eurų per metus arba daugiau nei 300-ais eurų per mėnesį. Ir augs dar daugiau.   

REKLAMA

„Taip greitai, staigiai kelti yra nenormalu“, – mano panevėžietė.

„Bankai nori didesnio pelno“, – tikina gyventojas.   

„Galėtų kažkiek laiko nekelti, palaikyti. Blogai vertinu, nes mano vaikai turi paskolas“, – teigia moteris.   

ECB palūkanas per metus kelia jau devintą kartą. Vienas labiausiai rūpimų klausimų dabar – ar bus ir dešimtas. Ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžia, kad infliacija, kurią ir turi gesinti augančios palūkanos, jau nebėra pagrindinė euro zonos problema.   

REKLAMA
REKLAMA

„Labai norėtųsi tikėti, kad ECB paskutinį kartą pakelia palūkanų normas, nes infliacija mažėja sparčiai visuose frontuose ir euro zonos valstybėse. Taip pat matome pramonės recesiją, griežtėjančias kreditavimo sąlygas. Neigiamos pasekmės dėl didesnių palūkanų normų dar tik pasieks daugelį Europos gyventojų ir įmonių“, – tvirtina N. Mačiulis.

Kiti – nėra užtikrinti.   

„Gali būti, kad vieną posėdį sustos, jie kol kas kėlė palūkanas be atokvėpio, net jei sustos vieną posėdį, nereiškia, kad vėl negrįš prie pakėlimo, jei pamatys, jog dar nepakankamai“, – sako laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Ko gero, tokias aukštas palūkanas reikėtų laikyti iki 2024 m. galo“, – teigia ekonomistas Algirdas Bartkus.   

Beveik 10 procentų pernai pasiekusi infliacija euro zonoje šį mėnesį sumažėjo iki 5,5 proc.   

„Procentas dabar neatrodo toks didelis, nepaisant to, jis yra virš bet kokio priimtinumo ribų“, – tvirtina A. Bartkus.   

REKLAMA

ECB tikslas – dviejų procentų metinė infliacija. Ekonomistai tvirtina, kad staigus palūkanų šuolis buvo užprogramuotas prieš kone dešimtmetį, kai palūkanos tapo nulinės ir net neigiamos. Pandemijos metu žibalo įliejo pats centrinis bankas, kai spausdino pinigus neįtikėtinais tempais, o gerais norėję pasirodyti politikai noriai didino įvairias išmokas. Pigūs pinigai galiausiai kainuoja labai brangiai, o srėbti ne savo privirtą košę dabar tenka paskolų turėtojams.   

REKLAMA

„Čia kaip chemoterapija – žudo vėžį, bet gali būti, kad dalinai pražudys ir organizmą. Nenužudys organizmo, bet poveikis nebus labai malonus“, – sako A. Bartkus.   

Iš dalies aukštos palūkanos jau duoda rezultatų – vartojimas mažėja.   

„Pinigų kiekis euro zonoje jau yra sumažėjęs 6 proc., lyginant su praėjusiais metais. Niekada anksčiau nėra buvę istorijoje tokio dalyko“, – tikina L. Marcinkevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak ekonomisto A. Bartkaus, jei anksčiau dalis visuomenės buvo įpratusi už prekes ir paslaugas mokėti tiek, kiek pardavėjai prašo, išbrangę kreditai priverčia keisti elgesį.  

„Mūsų vartojimo struktūroje itin brangias prekes keičia pigesnės prekės. Žmogus užduos sau klausimą – o kodėl aš už aną sviestą permoku, kai kaštai ir vienoje, ir kitoje gamykloje greičiausiai labai panašūs? Ir jis pradės pirkti tą už 1,72 Eur“, – sako ekonomistas A. Bartkus.  

REKLAMA

O tai ilgainiui esą atneš naudos.   

„Smukusi paklausa nulems, kad ir kainos koreguosis žemėjimo linkme“, – tikina A. Bartkus.   

„Gyvename kaip gyvenę. Atrodo, nėra tų pinigų, bet iš kažkur vis tiek jų atsiranda“, – teigia panevėžietė.   

„Kažkur kažko atsisakai, mažini. Kitaip nebus. Išmoksti taip gyventi. Neparduosi namų, nebėgsi“, – sako kita gyventoja.   

„Šiek tiek išsilaviruojame, bet kaip bus toliau, sunku pasakyti“, – teigia moteris.   

Ar ECB palūkanas kels ir dešimtą kartą, paaiškės rugsėjį.

Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.

tv3.lt

As jau prieš metus sakiau kad euriboras kils minimum tris kartus dar iki vasaros galo realiai dar kils viena karta jei ne du tai tikrai o as net jokis ekonomistas... Man net juokinga kai per žinias pamatau ka tie žvairiai ale išsimoksline tauzija apie ekonomika ;DDDDDD
Beje, palukanu augimas reiskia, kad kainos augs. Verslas papildomas islaidas uz palukanas perkels pirkejams.
Vietoj to kad tuos 4tukst (ir ne tik) butu isleide pramogom ir smutkem, dbr duos bankams ir tai reiskia kad verslinykai gaus maziau klientu ir pajamu, tai tures kovoti del kiekvieno kliento tarpusavy.
Bus idomus laikai, nusimato ekonominis letejimas, taip kad taupykite pinigus bent kolkas
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų