Po dviejų su puse mėnesio pertraukos į mokyklą šįryt grįžusiems pradinukams kol kas ne mokslai, o nauji žaidimai galvoje.
„Žaidžiam koroną. Mes esam daktarai, o aš jau esu korona. – Pagavau. Manau, jau visi sugauti. Tai tikriausiai dabar žaisim jau kitą partiją“, – sako pradinukas Abraomas.
Kol šie vaikai dūksta, kad net žemė dunda, kitos klasės mokiniai stebi juos iš už STOP juostos ir vardija, kaip pasikeitė tvarka mokykloje.
Demokratinės mokyklos įkūrėjas Nerijus Buivydas sako, kad į mokyklą šiandien grįžo net 55 iš 56 pradinukų. Anot jo, problemų užtikrinant vaikų saugumą nekyla.
„Yra atskyrimai vaikų grupėse, kad jie nesimaišytų nei viduje, koridoriuje pertraukų metu, nei lauke, vat, kaip matote dabar. Yra STOP juostos, kurios atskiria kiekvienai klasei jos erdvę ir vaikai nesimaišo. Išlaiko ir viduje jie kiek įmanoma maksimaliai vieno metro atstumą. Ir visi higienos reikalavimai. Tai, manau, mums pavyko“, – pasakoja mokyklos įkūrėjas Nerijus Buivydas.
Tačiau ši mokykla – išimtis. Nors mokyklų duris bent dviem savaitėms atverti ragino Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, dauguma mokyklų mokslo metus nusprendė užbaigti nuotoliniu būdu. Į pamokas mažiausius moksleiviams šiandien pakvietė vos 10 procentų šalies pradinio ugdymo įstaigų. Ministras Algirdas Monkevičius tikino, kad sugrįžimas į mokyklas – gera repeticija prieš rugsėjį. Tačiau, anot švietimo darbuotojų atstovų, repeticija nepavyko.
„Niekas nematė jokių rimtų priežasčių ar argumentų, kodėl reikėtų grįžti. Ta repeticija čia apskritai nereikalinga. Tokių dalykų repetuoti tikrai nereikia, jeigu yra pavojus sveikatai ir saugumui. Tai tikrai nereikia daryti kažkokių eksperimentų“, – teigia pedagogų profsąjungos atstovas Andrius Navickas.
„Tai tikrai repeticija galbūt ideali kaip prieš koncertą tikrai neįvyks, bet tos mokyklos, kurios išsibandys modelius, na, kad ir 10 procentų – tai yra vis tiek šis tas – ir galima galimai bus ateityje į tas mokyklas remtis, iš jų išgirsti, į ką atkreipti dėmesį, ko paisyti, ko tikrai nedaryti“, – kalbėjo ministerijos atstovas Aidas Aldakauskas.
Tuo tarpu vyresnių moksleivių neformaliajam ugdymui ar konsultacijoms mokyklos atsiverti gali nuo birželio 1-osios. Visgi ir šiuo atveju reta kuri ugdymo įstaiga ketina mokytojus ir moksleivius grąžinti į klases. Štai Užupio gimnazijos mokytojai su moksleiviais susitiks tik esant būtinybei.
„Čia labiau orientuota į mokinius, kurie turi mokymosi sunkumų, kurie turi atsiskaityti už praleistas pamokas, individualiai padirbėti su jais, likviduojant ugdymosi spragas“, – sako istorijos mokytojas Robertas Ramanauskas.
Nors abiturientai ne kartą skundėsi, kad egzaminams ruoštis per atstumą sudėtinga, mokytojai tvirtina, kad rengti konsultacijas mokyklose – nesaugu.
„Egzaminą laiko didelė grupė, virš 30 žmonių, o kadangi dabar yra tokie apribojimai fiziniai, iš esmės man vienai tada reikėtų daryti keturis susitikimus. Tai yra pernelyg didelės sąnaudos, labai daug planavimo“, – pasakoja R. Ramanauskas.
Tad nestebina tai, jog sutrikus ugdymo procesui abiturientai suskubo pagalbos kreiptis į korepetitorius. Štai vienos individualiomis grupėmis po keturis moksleivius mokančios korepetitorių mokyklos vadovas sako, kad abiturientai už pinigus labiausiai kamšo lietuvių kabos ir matematikos žinių spragas.
„Mokyklų tinklas pajautė abiturientų antplūdį. Na, tiek, kiek matome, kiek turime užklausų kas mėnesį, tai trečdaliu ar galbūt pusantro karto daugiau kreipėsi konkrečiai abiturientų. Tai mėnesinio abonemento kaina, į kurį įeina 8 akademinės valandos kainuoja nuo 80 iki 150 eurų. Kaina priklauso nuo miesto ir nuo mokinio amžiaus“, – kalbėjo „Pasimokome.lt“ direktorius Albert Ginevič.
Tiesa, abiturientai šiemet laikys mažiau egzaminų, mat prasidėjus karantinui, jie atsisakė net beveik šešių tūkstančių dar rudenį pasirinktų įvairių egzaminų. Valstybinių brandos egzaminų sesija prasidės birželio 22 dieną.
