„Mano nuomone, prisijungimas prie NATO – vienintelis būdas mums apginti savo sienas nuo Rusijos, jeigu Putinas ką nors sugalvotų“, – teigia Švedijos gyventoja Git Lennaard.
„Sprendimas prisijungti prie NATO buvo labai skubotas, nes žmonės išsigando karo Ukrainoje. Jie sako, kad NATO yra išeitis, tačiau mes su tuo nesutinkame – mes neturėjome pakankamai laiko įsigilinti, kas yra NATO ir kokios bus mūsų prisijungimo pasekmės“, – sako Švedijos gyventoja Alexis Aguerre.
Tačiau taip kaip ši Stokholmo gyventoja galvoja mažuma Švedijos gyventojų, daugelis Švedijos prisijungimui prie NATO pritaria.
Naujausios apklausos rodo, kad 57 procentai švedų nori prisijungti prie aljanso. O sprendimas jau aiškus – Švedija, kuri du šimtmečius laikėsi karinio neutraliteto, kaip ir 75-erius neutralia buvusi Suomija ketina jungtis prie NATO. Šiandien iškilmingoje ceremonijoje, kurioje dalyvavo abiejų valstybių vadovai, šalys paskelbė kartu teiksiančios stojimo į NATO paraiškas – tai jos padarys artimiausiomis dienomis.
„Švedija ketina tuo pačiu metu, sutartinai su Suomija prisijungti prie gynybos aljanso NATO“, – sako Švedijos karalius Carl Gustaf.
Vis dėlto Skandinavijos ar Baltijos šalių džiaugsmą kiek temdo Turkijos prezidentas, kuris darkart pakartojo, kad jų narystės aljanse nepalaikys.
„Jie nori atvykti į Turkiją. Ar atvažiavę jie bandys mus įtikinti? Jiems reikėtų nesivarginti. Mes neištarsime „taip“ šalims, kurios taiko sankcijas Turkijai“, – kalba Turkijos prezidentas Tayyip Erdogan.
Švedija dėl Turkijos karinės operacijos kaimyninėje Sirijoje nuo 2019-ųjų netiekia šiai šaliai ginklų. Vis tik NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tokius Turkijos pareiškimus ragina vertinti rimtai – esą jos susirūpinimas dėl saugumo yra pagrįstas.
Savo ruožtu Turkija Suomiją ir Švediją kaltina remiant kurdų grupuotes, kurias Ankara laiko teroristinėmis. O štai kai kurie analitikai tokius Turkijos prieštaravimus laiko tiesiog taktika, kuria šalis siekia pasinaudoti situacija ir iš NATO išsireikalauti nuolaidų. Kad ir kokie būtų turkų užmojai, NATO sąjungininkės tiki, kad greitai juos pavyks palenkti į savo pusę.
„Atsižvelgsime į tai, kad Turkija susirūpinusi. Mes tai aptariame ir esu įsitikinusi, kad viską išspręsime, o Suomija su Švedija taps NATO narės“, – teigia Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
Skandinavų sprendimas kaitina ir Putino propagandos melų įbaugintų rusų kraują, kurie tvirtai įtikėję, kad dabar šios šalys taps Rusijos priešėmis.
„Dabar mums reikia žengti žingsnius, kad apsigintume. Galbūt jie to tiesiog nesupranta. Tačiau mes puikiai suprantame, kad tai – savižudybė ir jiems, ir mums“, – kalba Sankt Peterburgo gyventoja Larisa.
„Labai baisu, kad NATO bazės bus taip arti Sankt Peterburgo ir Leningrado regionų“, – sako Sankt Peterburgo gyventoja Natalia.
O štai NATO narės jau skuba apsaugoti Suomiją ir Švediją iki tol kol oficiali narystės aljanse įsigalios. Praėjusią savaitę ginti šias šalis iškilus reikalui įsipareigojo Didžioji Britanija, o dabar prie šio susitarimo jungiasi ir kitos šalys.
„Norvegija, Danija ir Islandija pastarosiomis savaitėmis tarėsi ir nusprendė suteikti paramą Švedijai ir Suomijai. Kartu su minėtomis šalimis mes, kaip NATO narės, padėsime kaimynėms visomis būtinomis priemonėmis, jei jos taptų karinės agresijos savo teritorijoje aukomis“, – tvirtina Norvegijos premjeras onas Gahr Stoere.
Aljanso narės tikisi, kad Švedijai ir Suomijai narystė bus suteikta greitai. Ratifikavimo procesas visų šalių parlamentuose gali užtrukti nuo keturių iki dvylikos mėnesių.
