Kaimyninės Suomijos parlamentas vėliau tą pačią dieną turėtų oficialiai paremti analogišką žingsnį.
Tokia Šiaurės valstybių pozicija supykdė Kremlių, kadangi Švedija atsisako 200 metų senumo neutralumo politikos. Suomija tokios politikos laikėsi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Nors dauguma NATO narių nori kuo greičiau priimti abi šalis, Turkija gali apsunkinti šį procesą. Ankara kaltina Stokholmą ir Helsinkį neveiklumu prieš užsienyje gyvenančius kurdų kovotojus.
Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pakartojo savo praėjusią savaitę išdėstytą poziciją, kad abiejų Šiaurės šalių kelias į NATO toli gražu nebus sklandus. Visos 30 dabartinių NATO šalių turi sutikti, kad būtų atvertos durys naujoms narėms. R. T. Erdoganas apkaltino abi Šiaurės šalis atsisakant išduoti Turkijos ieškomus „teroristus“.
Stojimo į Aljansą paraišką antradienį pasirašė švedų užsienio reikalų ministrė Ann Linde. Pasak jos, dokumentas bus perduotas NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui.
„Šį sprendimą priėmėme, nes manome, kad jis yra geriausias Švedijai“, – teigė ji pasirašydama paraišką.
Tuo metu Suomijos prezidentas Sauli Niinisto atvyko į Švediją dviejų dienų trukmės vizito ir buvo priimtas jį pakvietusių Švedijos karaliaus Carlo XVI Gustavo ir karalienės Silvios.
„Laikėme taiką savaime suprantamu dalyku; vasario 24 dieną taika buvo sulaužyta“, – kreipdamasis į Švedijos parlamentą pabrėžė S. Niinisto, turėdamas omenyje datą, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.
„Mūsų seni būdai tvarkyti reikalus nebeatitinka naujos situacijos, – sakė S. Niinisto švedų įstatymų leidėjams. – Mūsų santykiai su Rusija pasikeitė.“
Jis taip pat užsiminė apie R. T. Erdogano komentarus, kuriuos pavadino „stebinančiais ir įdomiais“.
„Pastarosiomis dienomis Turkijos pareiškimai labai greitai pasikeitė ir sugriežtėjo, tačiau esu tikras, kad išspręsime situaciją per konstruktyvias derybas“, – nurodė S. Niinisto.
Vėliau jis susitiks su Švedijos ministre pirmininke Magdalena Andersson.
Suomijos prezidentas tviteryje paskelbė, kad „laikas yra puikus – stiprus ir stabilus Šiaurės šalių regionas yra mūsų bendras reikalas“.
Per trumpą spaudos konferenciją Carlas XVI Gustavas pareiškė, jog prezidento „vizitas atspindi rimtą padėtį mūsų kaimynystėje“.
S. Niinisto savo ruožtu pridūrė, kad „mūsų saugumo politikos linija jau seniai yra panaši, ir net dabar, kai to reikalauja situacija, žengiame bendrus žingsnius“.
