Kokių privilegijų suteiks galimybių pasas ir ar visos jos gerai apgalvotos, tv3.lt portalo laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėjas Karolis Žemaitis ir Seimo narė Agnė Širinskienė.
Ponia Širinskienė sako, kad vis dėlto yra nesąžininga ar sunkiai suprantama, kada valstybės pinigais apmokame testus žmonėms, kurie nori tam tikrų pramogų, kurios tikrai nėra būtinos, privalomos. Ar valstybė šimtu procentų padengs visus testus?
K. Žemaitis: Taip, yra įsipareigojimas valstybei užtikrinti testavimo prieinamumą. Šitoje vietoje yra svarbu paminėti, kad jau dabar didelė dalis verslų gauna subsidijas, yra prastovose, valstybė jau dabar moka ir mokėjo pirmo karantino metu didžiulius pinigus, šimtus milijonų eurų verslų išlaikymui, neskirstant ar tie verslai yra geri, ar mums patinka, ar nepatinka.
Mes gyvename teisinėje valstybėje ir visi verslai turi teisę veikti įstatymų apimtyje. Tad šitoje vietoje lygiai taip pat, kaip mes išlaikome uždarytus verslus, tai lygiai taip pat ir sieksime tiems verslams padėti atsidaryti. Testavimo apimtys ir finansavimas toli gražu neprilygsta toms sumoms, kurias mes išleidžiame uždarytiems verslams subsidijuoti. Šiuos skaičius lyginti būtų sudėtinga, bet bet kokiu atveju testavimas yra svarbus ir pandemijai, ką ir Pasaulio sveikatos organizacija pamini, kad testavimas savaime yra vertybė, nes kuo mes daugiau žmonių testuojame, tuo mes lengviau galime valdyti šitą ligą.
Čia reikia matyti kelis aspektus. Testavimo užtikrinamumas yra svarbus ir iš lygiateisiškumo pusės. Daugelis žmonių kol kas negali gauti vakcinos, nors galbūt ir norėtų, dėl to testavimo galimybės suteikimas yra svarbus užtikrinti lygiateisiškumą. Jeigu mes testavimo nepadengtume, tai tikėtina, kad visiškai pelnytai gerbiama parlamentarė (A. Širinskienė – red. past.) mus kritikuotų dėl to, kad mes nesuteikiame lygių galimybių. O ką žmogus su tuo testu veiks – ar eis į krikštynas, ar į vestuves, ar į kavinę, to valstybė negali spręsti, žmogus pats galės nuspręsti, ką jis norės veikti.
Tai iš esmės aš galiu kasdien darytis testus ir man valstybė mokės?
K. Žemaitis: Ribojimų, kas kiek laiko galima darytis testą, jų nėra. Yra kiti objektyvūs apribojimai, tokie kaip resursai. Jūs užsiregistruojate darytis testą, tikėtina, kad jūsų aplinkoje bus ir kitų žmonių, kurie norės užsiregistruoti, tai ar jūs galėsite iš karto užsiregistruoti dešimčiai testų į priekį – tikėtina, kad ne. Natūraliai dėl srautų pasiskirstymo gali tekti to kito testo palaukti. Jeigu jums labai labai labai reikia, čia ir dabar, tai jūs visada galite nueiti į privačią medicinos įstaigą ir tai pasidaryti už savo lėšas.
Valstybė yra įsipareigojusi suteikti galimybę žmogui testuotis, o ar tai yra kiekvieną dieną – tikėtina, kad ne. Jūs ir pas bendrosios praktikos gydytoją turbūt kiekvienai dienai užsirašyti nespėtumėte, reikėtų šiek tiek palaukti. Šitoje vietoje yra protingumo kriterijus, kuriuo reikia vadovautis ir turėti jį omeny.
Ponia Širinskiene, kaip jūs vertinate šitą sistemą?
A. Širinskienė: Man truputį pradeda panašėti į vaikų darželį, nes iš tiesų pačiame teisės akte numatoma, kad žmogus galės testuotis neribotai. Iš esmės, teoriškai gali užsiregistruoti septynis kartus per savaitę. Tai jūs bent įsivaizduojate, kas dėsis, jeigu kokie penki tūkstančiai klubų ir lošimo namų mylėtojų Vilniaus mieste pradės registruotis savaitgaliui, darysis kokius keturis testus per savaitę, o tuo tarpu žmonės, kurie yra su simptomais, kuriems testas yra būtinas, kad jie pradėtų izoliaciją, jie turės laukti eilėse. Šiuo atveju aš matau labai didelį pajėgumų neapskaičiavimą ir tikrai su nerimu žiūriu, kas dėsis užtikrinant šitaip išaugusias testavimo apimtis.
Bet yra ir kitas dalykas, kuris man taip pat kelia labai daug klausimų. Jei šita paso sistema, kuri yra kuriama, yra skirta saugiam verslų ar saugiam visuomenės atsidarymui, tai jūs man pasakykite, ką ten veikia vaikai iki 16-os metų? Aš klausiu tikrai ne dėl to, kad esu prieš vaikus. Yra puiku, jeigu jie turi galimybes, bet jiems yra netaikoma skiepijimosi, netaikoma testavimosi pareiga. Jie yra automatiškai preziumuojami, kad yra saugūs, ir kad vaikas negalėtų būti nešiotojas. Vaikas gali būti nešiotojas, bet tiems vaikams mes suteikiame galimybių pasą ir juos leisime į tas pačias erdves, kur bus paskiepyti arba ištestuoti žmonės.
Kitas dalykas, kurio aš nesuprantu, kur yra mokslinis pagrindas – po pirmosios „AstraZeneca“ vakcinos dozės sakyti, kad ji sukelia tokį imunitetą, kuris yra prilyginamas „Pfizer“ vakcinos antrajai dozei, kur jau vaisto gamintojas pasakė, kad du skiepai yra ta garantija, kai pasiekiamas maksimalus imunitetas. Aš vakar bandžiau išversti „AstraZeneca“ charakteristikų santraukas ir gamintojas niekur nesako, kad pirma dozė yra pakankama visiškam imunitetui susidaryti. Aš nesuprantu, kokiu pagrindu vyksta toks „džiazavimas“, kurio kitos pasaulio valstybės neturi.
Praėjusią savaitę, šešėlinės vyriausybės formate teko bendrauti su Izraelio sveikatos apsaugos ministerijos atstovais. Tai ten nebuvo tokio dalyko, kad jie sugalvotų, jog po vienos dozės jau yra žmogui saugu ir jis yra prilyginamas pilnai paskiepytam asmeniui.
Suprantu, kad gal liberalam buvo labai svarbu atverti lošimo namus, bet gal reikėjo pagalvoti tada apie kultūrinius renginius ir didesnį atvėrimą ten, kur tikrai žmogus gauna kultūriniame renginyje daugiau negu priklausomybę nuo lošimo.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
