Sostinės Gaono gatvėje – prabangus viešbutis. Kiek tolėliau už posūkio – restoranai, prabangios parduotuvės, butikai. O prieš kiek daugiau nei 80 metų čia virė visai kitoks gyvenimas.
Ne tik Gaono gatvė buvo Vilniaus žydų geto širdis. Bet ir visas Vilnius tuomet buvo vadinamas Šiaurės Jeruzale. Visos Rytų Europos žydų sostine. Gaono ir aplinkinėse gatvėse žydai prekiavo, mokėsi, meldėsi.
„Gatvėje vyksta prekyba. Vilniuje juntama ryški lietuviška jidiš tarmė.“
Tai 1939-ųjų archyviniai kadrai. Skaičiuojama, kad iki antrojo pasaulinio karo žydai sudarė iki 30 proc. Vilniaus gyventojų.
Deja, prieš 8 dešimtmečius šioje vietoje įvyko baisi tragedija. Buvo arka žyminti vartus į žydų getą. Ir prieš 80 metų tūkstančiai žydų buvo išvaryti mirti.
Mažajame Vilniaus žydų gete gyvenę apie 11 tūkst. žmonių buvo išžudyti vos per porą mėnesių. O po poros metų 1943-ųjų rugsėjo 23-ąją buvo išžudytas visas Vilniaus žydų getas.
„Tai praktiškai jūs dabar randatės vaiduoklių miesto centre“, – sako Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas Aleksandras Černovas.
Vaiduoklių miesto centre esančiame Rūdninkų skvere ketvirtadienį prasideda tradicinės „Atminties kelio“ eitynės. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės – neturėtume vengti gėdos jausmo ir apmąstymų apie šią visos Lietuvos tragediją.
„Visgi tokios katastrofos gali pasikartoti. Smurto protrūkiai, neapykantos kurstymas niekur nedingo. Ir dabar labai dažnai jie remiasi absurdiškomis sąmokslo teorijomis ir absurdiškais išvedžiojimais“, – teigia premjerė Ingrida Šimonytė.
Eitynių dalyviai kišenėse ketvirtadienį nešasi po akmenėlį. Kiekvienas jų simbolizuoja Holokausto auką.
„Akmenėlio nešimas į kapus, tai yra sena žydiška tradicija. O mes dar ją papildėme, kad kviečiame vaikus pasidomėti savo krašto istorija, tomis personalijomis, kurios gyveno tose vietovėse. Užrašyti tuos vardus“, – tikina nacių ir sovietų režimų nusikaltimų tyrimo komisijos vadovas Ronaldas Račinskas.
„Bijojau, kad negražiai parašysiu. Kažkaip su žvaigžde apsipratus esu.“
Aukas simbolizuojantys akmenėliai iš buvusio žydų geto keliauja į Panerių masinių žudynių vietą už beveik 10-ies kilometrų.
„Geto likvidavimas – tai paprasčiausiai visi jo gyventojai išvežti į Panerius ir ten sušaudyti. Įskaitant moteris, vaikus, senelius ir visus kitus“, – kalba A. Černovas.
Iš baisių susidorojimų Paneriuose mūsų dienas pasiekia ir pora prieš 80 metų čia darytų nuotraukų. Izraelio Yad Vashemo muziejaus archyvuose – Vermachto kario Otto Schroffo nuotrauka, daryta per trijų dienų egzekucijų maratoną – per tris dienas čia nužudyti 400 žmonių. Nuotraukoje iš Panerių, anot muziejaus, ne tik vokiečių budeliai, bet ir lietuvių kolaborantai.
„Prisiminkite Peshką Segal, 15 m. mergaitę iš mažo kaimelio, kuri atsisakė mirti nuoga. Ji reikalavo mirti garbingai, su apatiniais. Ją mirtinai uždaužė pagaliais ir įmetė į griovį“, – tikina Izraelio ambasadorius Yossef Levy.
Izraelio ambasadorius prie Panerių memorialo cituoja visoje Lietuvoje vykdyto holokausto aukų istorijas: „Matilda buvo nušauta su tėvais ir dviem seserimis lauke prie Rokiškio. Jai buvo 19 m.“
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė ragina lietuvius neužmiršti ir savo praeities klaidų.
„Vis dar atsiranda norinčių šią paprastą esmę interpretuoti, aiškinti, versti kaltę paties žydams, abejoti įvykių eiga ar numesti atsakomybę karui. Nes jei nežudysi – mirsi pats. Ne, gerbiamieji, tokie išvedžiojimai nepaneigia fakto, kad miestuose ir miesteliuose buvo vykdomos žudynės“, – kalba Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Bet nepamiršti reikia ir tūkstančių lietuvių, kurie rizikuodami savo gyvybėmis gelbėjo žydus.
„Jų būta beveik visuose visuomenės sluoksniuose. Prie žydų gelbėjimo prisidėjo ir niekuo neišsiskiriantys žmonės įvairiuose Lietuvos kampeliuose, ir prezidentas Kazys Grinius. Tai svarbu – apie tai nepakankamai kalbama“, – teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Skaičiuojama, kad Paneriuose naciai ir jų kolaborantai nužudė apie 70 tūkst. daugiausia Lietuvos žydų, taip pat romų ir kitų tautybių žmonių. Iš viso Lietuvos miškuose, palaukėse ir gatvėse nužudyti beveik 200 tūkst. žydų.
