Mat gyventojai noriai perka pačius brangius patiekalus, dėl to verslininkams nėra priežasčių nekelti kainų.
Klaipėdos kababinė veikia nuo 2016-ųjų, turi jau 2 vietas, kur gamina miestiečiams maistą. Kebabinėse dirba 12 žmonių. Užkandinės savininkė Julija pasakoja, kad 2022-aisiais norėjo tik 5 procentais pakelti maisto kainas, tačiau planai kovą apsivertė.
„Sausį mokėjom už 5 litrus aliejaus 7 eurus. Tai kovo gale už tuos pačius 5 litrus mes jau mokėjom 15 eurų. Kovo gale mums teko kelti kainas“, – sako „Hap's Kebab's“ savininkė Julija Šupinytė.
Tačiau istorija nesibaigė. Vasarą nepavyko dirbti pelningai. Iš viso per metus kainas teko kelti net 3 kartus.
„Turėjom priimti kritinį sprendimą: arba uždaryti verslą, arba kelti kainas iki rentabilumo lygio. Mažas lavašas 2019-ais metais kainavo 3 eurai, tai dabar mes jį parduodame už 5,50“, – kalba J. Šupinytė.
Klaipėdiečiai mato, kad kainos auga ir kitose miesto vietose:
„Kitur jaučiasi padidėjimas. Be abejo, kad pabrango, šiaip jo, varėm į „Hesburger“, tai ganėtinai pasijuto, vos ne 30 centų, ar kiek.“
„Seniau gal tas kebabas kainuodavo, už 4 eurus labai didelį nusipirkdavai, dabar nebent mažiuką, patį mažiausią.“
Kainos kyla ne tik Klaipėdoje. Štai vienoje iš sostinės kebabinių už didelį kebabo kompleksą su bulvytėmis, gėrimu perkant programėle šiuo metu reikia mokėti beveik 11 eurų. Tas pats kompleksas praėjusių metų lapkritį kainavo 7,40 o vasarį 6,75.
Vilniečiai, kurie mėgsta papietauti mieste arba užsisakyti maisto į namus taip pat pasakoja, kad kainos kyla kaip ant mielių:
„Žiūrėjot kainas, ar labai pabrango? – Siaubingai, taip.“
„Patiekalas makaronų, tarkim, 12 eurų. Dabar „Bolt‘u“ kainuoja 14 užsisakyti į namus Vilniuje. Kol nebadaujam, tai ne per didelės, kartą į mėnesį gali leisti sau nueiti, tai jau gerai.“
„Elementaru, patiekalas, kuris kainavo 10 eurų, dabar kainuoja 12, nesvarbu apie ką kalbėtumėm bet kas, bet kurioje kavinėje. Baisu stebėti tą kainų šuolį, ne tik kavinėse, tiek parduotuvėse, niekur nepabėgsi, tenka gyventi toliau, tenka galvoti, kaip užsidirbti tų pinigų daugiau.“
„Prieš kartą sumokėjau penkis su centais antrą kartą 6,20, atrodo. – Čia per kiek laiko tos kainos pasikeitė? – Gal per dvi, tris savaites? – Ką pirkot? – Kebabą.“
Pasak viešbučių, restoranų, barų atstovų, dalis verslininkų ir toliau kelia kainas.
„Labai daug persiskaičiuoja po Naujų metų. Tarkim, alkoholio akcizai, alkoholis vidutiniškai brangsta 10 procentų, paslaugos, kurios susijusios ypatingai su minimaliu algos kilimu būna peržiūrimos, kainų augimo maratonas šiuo metu vyksta“, – teigia „Amber Food“ valdybos pirmininkas Gediminas Balnis.
„Viskas brangsta nuo penkių iki 20 procentų. Įtakoja kainos, išlaidos, elektra ir panašiai. Tarkim, nuo 4 eurų, dabar gali būti 5 su puse alaus bokalas“, – sako Lietuvos kavinių ir barų asociacijos prezidentas Raimondas Pranka.
Maitinimo įstaigos, kurios gruodžio mėnesį pranešė, kad kelia kainas, mažiausiai savo produkciją pabrangino 5, daugiausiai – 20 procentų. Jeigu seniau restoranai kartą per metus peržiūrėdavo kainas, dabar verslininkai tai daro kelis kartus dažniau.
„Tikėtina, tie, kurie pakėlė kainas 5 procentais, čia jau buvo trečias arba ketvirtas kainų augimas. Tarkim, mūsų įmonė taip apyvartą 2023 metais planuojam, su 2019 lyginant, net 40 procentų didesnę, kai pasižiūri paskutinę eilutę, tai net išsigąsti, gaunasi toks skaičius, kad nuo vieno euro mes uždirbsime 1,4 cento“, – tvirtina G. Balnis.
Ekonomistai aiškina, kad dauguma verslo vardinamų kainų kilimo priežasčių pagrįstos.
„Daugelis verslų visas didėjančias darbo sąnaudas perkelia galutiniams vartotojams“, – teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Reikia suprasti, kad tos kainos, kurios šiandien dienai yra valgiaraščiuose, jos yra atėjusios iš praėjusių metų antros pusės, kai elektros ir dujų kainos buvo ne tai, kas kosmose, bet kažkur tai už kosmoso ribų“, – aiškina ekonomistas Marius Dubnikovas.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai verslininkai naudojasi proga ir tiesiog kelia kainas. Tiesa, dėl tokio kainų augimo iš dalies save kaltinti gali ir patys pirkėjai, kurie leidžia pinigus ir labiausiai išbrangusiems patiekalams.
„Reikėtų neužmiršti ir kitos svarbios dedamosios, nebrangtų maistas restoranuose, maitinimo įstaigose tokiais tempais, jeigu nebūtų pirkėjų. Čia labai svarbus aspektas, paklausa buvo milžiniška, ypač praėjus pirmam pusmečiui, bet ji nelabai atslūgo ir antrą pusmetį. Tol kol yra pirkėjų, tol, kol pirkėjai moka tokią kainą, kuri daugeliui atrodo ir nepatraukli, ir labai stebinanti, bet tol yra labai lengva tas kainas ir didinti“, – teigia N. Mačiulis.
„Jeigu kainos nulėktų į netoleruotiną ribą, kur didžioji dalis visuomenės negali sumokėti, tokių paslaugų neliktų“, – sako M. Dubnikovas.
Ekonomistai pateikia skirtingas prognozes, vieni sunkiai įsivaizduoja scenarijų, kad maistas šiais metais Lietuvoje pradėtų pigti, esą geriausiu atveju kainos šalyje stabilizuosis.
„Per daugiau nei 3 dešimtmečius nepriklausomos Lietuvos istorijos mes turėjom porą metų, kuomet pigo produktai, apskritai daugelyje valstybių maistas kiti produktai pinga tik tuomet, kai yra gili krizė. Pinga žaliavos, pinga energijos ištekliai, tas turbūt neįvyks šiemet“, – tikina N. Mačiulis.
Kiti ekspertai pasikliauja nedidele tikimybe, kad dalies maisto produktų kainos šiemet gali ir susitraukti.
Kebabas su bulvytemis 11 e.
Kazkokie makaronai 12 e.
Nusipirkom siandien bulviu 3 kg. uz 1 e. ,geros kiaulienos 1 kg. uz 5e. ,darzoviu mazdaug uz 2 e. VISO 8eurai ,pasiruosem socia vakariene 5 asmenims .VISO 8 eurai ,plius gaminimo islaidos .1 zmogui 1.65 euro uz socia vakariene .
