Kai kurie suskubo suversti kaltę Rusijai, tokį požiūrį motyvuodami šios šalies hibridinio karo patirtimi ir galimu siekiu įbauginti Europą, vykstant įtemptam ekonominiam konfliktui dėl dujų tiekimo.
Tačiau praėjo jau pusė metų, o trijų Europos valstybių vykdomi tyrimai nepateikė jokių tvirtų įrodymų, patvirtinančių šį ar bet kokį kitą paaiškinimą, rašo „Politico“.
Nuo sprogimo dienos keturios valstybės – Rusija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Ukraina ir Jungtinė Karalystė – buvo viešai apkaltintos dėl šio sprogimo, pateikiant skirtingų lygių įrodymus.
Vis dėlto, kai kurios detalės yra aiškios. Vos kelioms valandoms po sprogimo pasirodžiusi teorija, kad tai buvo tyčinis sabotažo veiksmas, buvo teisinga.
Vienas iš trijų tyrimų, kuriems vadovavo Švedijos prokuratūra, lapkritį patvirtino, kad „nusikaltimo vietoje“ – jūros dugne, maždaug 100 metrų žemiau Baltijos jūros paviršiaus, netoli Danijai priklausančios Bornholmo salos – buvo rasta sprogmenų likučių ir kitų „neaiškios kilmės objektų“.
Tačiau du nauji žiniasklaidos pranešimai – vienas „New York Times“, kitas – bendras Vokietijos visuomeninių transliuotojų ARD ir SWR bei laikraščio „Die Zeit“ tyrimas – iškėlė galimybę, kad išpuolį galėjo įvykdyti proukrainietiška grupuotė, nebūtinai remiama Ukrainos valstybės.
Trečiadienį Vokietijos prokuratūra patvirtino, kad sausio mėnesį atliko kratą laive, kuriuo, įtariama, buvo gabenami išpuoliui panaudoti sprogmenys, tačiau pareigūnai vis dar tiria konfiskuotus daiktus, nusikaltėlių tapatybes ir galimus jų motyvus.
Nuo rugsėjo susidariusiame informacijos vakuume iškilo įvairių teorijų apie galimus kaltininkus ir jų tikslus.
Teorija Nr. 1: kaltas Vladimiras Putinas
Praėjus kelioms dienoms po išpuolio, daugelis Vakarų analitikų manė, kad tai buvo įžūlus Vladimiro Putino bandymas įbauginti Europą.
Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailas Podoliakas šią hipotezę išsakė savo „Twitter“ paskyroje rugsėjo 27 dieną – tai yra, kitą dieną po paskelbimo apie sprogimus. Jis šį įvykį pavadino „teroristiniu išpuoliu ir agresijos aktu prieš Europos Sąjungą, kurį suplanavo Rusija“, pasiryžusi artėjant žiemai išprovokuoti paniką dėl dujų tiekimo Europai.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis taip pat užsiminė apie Rusijos įsitraukimą. Pati Rusija atsakomybę neigė.
„Nord Stream“ dujotiekis dalinai priklauso Rusijos „Gazprom“. Dar iki sprogimų ši bendrovė paskelbė apie „Nord Stream 1“ dujotiekio veiklos sustabdymą „neribotam laikui“, savo sprendimą grįsdama techninėmis problemomis, kurias Europos Sąjunga pavadino „melagingu apsimetinėjimu“.
Tuo tarpu naujasis „Nord Stream 2“ dujotiekis niekada nebuvo pradėtas eksploatuoti. Praėjus kelioms dienoms, kai rugsėjo pradžioje „Gazprom“ paskelbė apie dujotiekio uždarymą, V. Putinas pareiškė netiesioginį grasinimą, kad Europa užšals, jei neatsisakys savo energetinių sankcijų prieš Rusiją.
Bet kam sprogdinti dujotiekį, jei šantažas jį uždarant jau pasiteisino? Kam reikia sunaikinti bet kokią galimybę, kad dujos vėl kada nors tekės?
Simone Tagliapietra, energetikos specialistė ir ekspertų grupės „Bruegel“ vyresnioji ekspertė, sakė, kad jei tai būtų Rusija, dėl tokio sprendimo galėjo kilti vidinių nesutarimų: „Tuo metu, kai V. Putinas nusprendė nebetiekti dujų Vokietijai, daugelis Rusijoje galimai tam nepritarė. Tai buvo pajamų šaltinis“.
S. Tagliapietra manymu, gali būti, jog „griežtosios linijos šalininkai“ nusprendė baigti šias diskusijas pažeisdami dujotiekį.
Šiuo požiūriu, „Nord Stream“ susprogdinimas būtų galutinis Rusijos pasiryžimo neribotam laikui nutraukti dujų tiekimą Europai pareiškimas, kartu pademonstruojant savo hibridinio karo pajėgumus. Spalį V. Putinas sakė, kad šis išpuolis parodė, jog „bet kuriai svarbiai transporto, energetikos ar ryšių infrastruktūrai gresia pavojus, nepaisant to, kurioje pasaulio dalyje ji yra.“ Šiuos žodžius daugelis Vakaruose laiko užslėptu grasinimu laukti daugiau tokių išpuolių.
Teorija Nr. 2: tai padarė britai
Nuo pat pradžių Rusijos lyderiai teigė, kad šią ataką įvykdė Ukraina arba jos sąjungininkės Vakaruose. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas praėjus dviem dienoms po sprogimų pareiškė, kad kaltinimai Rusijai yra „gana nuspėjami ir nuspėjamai kvaili“. Jis pridūrė, kad Maskva nėra suinteresuota susprogdinti „Nord Stream“. „Mes praradome dujų tiekimo į Europą kelią“, – sakė jis.
Praėjus mėnesiui po sprogdinimų, Rusijos gynybos ministerija pateikė labai konkretų kaltinimą, kad prie šios atakos planavimo, rėmimo ir įvykdymo prisidėjo Jungtinės Karalystės karinis jūrų laivynas. Tiesa, nebuvo pateikti jokie įrodymai. Maskvos teigimu, tie patys britų specialistai, tariamai, taip pat padėjo Ukrainai koordinuoti bepiločio orlaivio ataką Sevastopolyje, Kryme.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija teigė, kad šiais „išgalvotais“ kaltinimais buvo siekiama atitraukti dėmesį nuo pastarųjų Rusijos pralaimėjimų mūšio lauke. Bet kokiu atveju, Maskva greitai pakeitė savo retoriką.
Teorija Nr. 3: tai JAV juodoji operacija
Vasario mėnesį, Vokietijai, Švedijai ir Danijai dar nepranešus apie oficialius tyrimus, JAV tiriamojo žurnalisto Seymouro Hersho straipsnis sukėlė naują spekuliacijų bangą. S. Hersho nuomone, „Nord Stream“ susprogdino JAV pajėgos, tiesioginiu Joe Bideno nurodymu.
Pasakojime, grįstame vienu šaltiniu, turinčiu „tiesioginių žinių apie operatyvinį planavimą“, teigiama, kad „nežinoma giluminio nardymo grupė iš Panamos miesto“ buvo slapčia paskirta ant dujotiekio padėti nuotoliniu būdu detonuojamas minas. Straipsnyje spėjama, kad J. Bideno tikslas buvo kartą ir visiems laikams nutraukti Rusijos dujų tiekimą Vokietijai, užtikrinant, jog joks Kremliaus šantažas negalėtų atgrasyti Berlyno nuo tvirtos paramos Ukrainai.
S. Hersho straipsnis taip pat buvo paremtas viešu J. Bideno pasisakymu iš 2022 m. vasario mėnesio – prieš pat prasidedant Rusijos invazijai. Tą kartą jis žurnalistams pasakė, kad jei Rusija įsiveržtų, „Nord Stream 2“ nebebus: „Mes padarysime tam galą“.
Baltieji rūmai S. Hersho istoriją apibūdino kaip „absoliučiai klaidingą ir visiškai išgalvotą“. Straipsnyje tikrai buvo keli abejotini teiginiai, pavyzdžiui, kad NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas „su Amerikos žvalgyba bendradarbiauja nuo Vietnamo karo.“ 1959 m. gimusiam J. Stoltenbergui buvo 16 metų, kai šis karas baigėsi.
Tačiau Rusijos lyderiai vasario mėnesį pasinaudojo šia ataskaita ir pateikė ją kaip įrodymą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai ir paragino atlikti Jungtinių Tautų vadovaujamą tyrimą. Tai paskatino Vokietiją, Daniją ir Švediją paskelbti bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad jų tyrimai vis dar tęsiasi.
Teorija Nr. 4: paslaptingi jūreiviai
Naujausi „New York Times“ ir Vokietijos žiniasklaidos pranešimai kalba apie valtį, šešis žmones su suklastotais pasais ir mažą Danijai priklausančią Christiansø salą.
Remiantis šiais pranešimais, iš Vokietijos Rostoko uosto išplaukęs laivas, kuris vėliau sustojo Christiansø saloje, atsidūrė „Nord Stream“ tyrimo centre.
Vokietijos federalinis prokuroras trečiadienį patvirtino, kad laivas, įtariamai gabenęs sprogmenis, sausį buvo apieškotas, o kai kurie mažytės Christiansø salos vietiniai gyventojai Danijos „TV2“ pasakojo, kad saloje lankėsi policija ir čia atliko apklausas. Salos „Facebook“ grupėje paskelbtame įraše gyventojai buvo kviečiami teikti informaciją.
Tiek „New York Times“, tiek Vokietijos žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad žvalgybos institucijos aptiko ryšį tarp šio išpuolio ir proukrainietiškos grupuotės. Tiesa, nėra jokių įrodymų, kad šį įsakymą būtų davusi Ukrainos vyriausybė, o įtariamųjų tapatybės taip pat vis dar nežinomos.
V. Zelenskio patarėjas M. Podoliakas „Twitter“ rašė, kad jam patinka „rinkti juokingas sąmokslo teorijas“ apie tai, kas nutiko su „Nord Stream“, tačiau jis pabrėžė, jog Ukraina neturi su tuo nieko bendra ir neturi jokios informacijos apie proukrainietiškas sabotažo grupes.
Tuo metu Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas perspėjo „nedaryti skubotų išvadų“ dėl naujausių pranešimų, pridurdamas, kad ši operacija galėjo būti bandymas „pakišti“ Ukrainą.
Danijos saugumo ir žvalgybos tarnyba tik pakartojo, kad jų tyrimas tebevyksta, o Švedijos prokuratūros atstovas sakė, jog informacija bus dalijamasi, kai tik ji bus prieinama. Tiesa, vis dar nėra aišku, kada šis tyrimas bus baigtas. Taigi paslaptis vis dar lieka neįminta.
