Kinijoje siūloma visuose mobiliuosiuose įrenginiuose, programėlėse ir programėlių parduotuvėse įdiegti nepilnamečių režimą – jei neturi 8-erių metų, telefonu gali naudotis tik iki 40 minučių per dieną, nuo 8-erių iki 16-os metų – valandą. Vyresniems nei 16-os metų paaugliams būtų leidžiama naudotis telefonais dvi valandas per dieną. Vos pasieki leistiną ribą – internetinės programos automatiškai būtų uždaromos. Neturintys 18-os negalėtų naudotis išmaniaisiais įrenginiais nuo 10 vakaro iki 6 ryto.
Kinijos valdžia aiškina, kad ribojimai reikalingi dėl to, nes nuolatinis sėdėjimas telefone ar planšetėje žaloja vaikų sveikatą.
„2018 ar 2019 metais Kinijoje buvo paskelbta, kad vaikų trumparegystė valstybinio masto problema, dar anksčiau buvo skelbiama, kad vaikų nutukimas valstybinio masto problema“, – sako Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Kinijos studijų docentas dr. Vytis Silius.
Kinai, anot Kinijoje ne vienerius metus gyvenusio ir ryšių su šia šalimi nenutraukusio V. Siliaus, pripažįsta, kad nevaržomas naudojimasis mobiliaisiais žaisliukais žaloja sveikatą, ir ribojimams neprieštarauja.
„Viena mama mano skaitytame interviu pasakė, kad bus lengviau argumentuoti jos dukrai, jog tai tikrai blogai, ne tik mama taip sugalvojo, bet valstybės vadovai tai nurodo kaip problemą“, – teigia V. Silius.
Kad per ilgai tupi mobiliuosiuose pripažįsta ir Lietuvos vaikai ar jų tėvai.
„Apie 8 valandas, 7–8 valandas. – Akių, galvos neskauda? – Ne”, – tvirtina moksleivė Aurelija.
„Iki 7 valandų, kadangi visas jų gyvenimas yra feisbukas, susirašinėjimai su draugais, parduotuvės, banko kortelės, net pravažiuojantis yra telefone”, – teigia vilnietė Inga.
Kai kurie vaikai patys kreipiasi į psichologus, nes nevaldo noro tupėti internete.
„Sako: „Atsisėdau, atrodo, tik trumpai pabūsiu, bet staiga supratau, kad praėjo beveik visa diena”, – pasakoja psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė.
„Žlugdo kaip žmogų, kaip asmenybę, kaip vystymąsi. Nes ten kažkas užburiančio ir gatavo. Žmogus netenka fantazijos”, – sako mama Sigita.
Lietuvoje jau dabar yra stovyklų, kur iš vaikų vadovai paima telefonus – vaikai pirmą parą išgyvena tikrą abstinenciją, būna pikti, suirzę, net ima jausti nerimą. Mokytoja dirbanti Vaiva nesunkiai atpažįsta nuo žaidimų priklausomais tapusius vaikus.
„Jeigu vaikas pertraukų metu žaidžia žaidimą, tai pamokos metu 15 minučių jo smegenys žaidžia žaidimą ir ką aš noriu daryti, tai nieko nepavyks. Pamokai besibaigiant 15 minučių jo smegenys jau įsijungia į žaidimą, į kitą levelį ir jis jau vėl žaidžia”, – tvirtina mokytoja.
Specialistai pastebi, kad prie išmaniųjų prilipę vaikai negauna fizinio krūvio, dėl to ne tik suglemba raumenys, bet ir nukenčia protiniai gebėjimai, nepakankamai vystosi smegenys, jiems sunkiau tampa mokytis, suprasti dalykus. Prie greito malonumo pripratusiems vaikams sunkiau net ilgesnį tekstą perskaityti.
„Kai turi prie kažko sėdėti, kas malonumą atneša žymiai vėliau, arba tai yra tam tikras procesas, kol galiausiai pasieksi rezultatą ir patirsi tą patį malonumą, vaikams tikrai sunku tą daryti”, – tvirtina psichologė J. S. Jasiulionė.
Virtualiai bendrauti pratę vaikai nebemoka kalbėtis gyvai, net telefonu paskambinti bijo. Mobilieji vagia vaikų miegą, kuris reikalingas ne tik augti, bet ir mokytis, o kur dar mitybos ir svorio bėdos.
„Vaikai arba visai nevalgo, suvalgo tik tada, kai atsiranda laiko, arba valgo nejausdami ir valgo labai daug būdami prie technologijų”, – teigia psichologė.
Kad neribotas žaidimas su išmaniaisiais žaloja vaikus, mato ir sveikatos politikai.
„Regėjimas, laikysena, nes visą laiką galvos padėtis netaisyklinga. Ir pečių juosta, ir kaklas. Psichinę emocinę sveikatą ir miegą veikia. Kad reikėtų riboti, tai neabejotinai”, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė.
Vis dėlto imtis kontrolės, kaip kinai, kalbinti Lietuvos politikai nelinkę.
„Tai klausimas yra pačio įgyvendinimo, kaip tą padaryti, ar tai iš principo įgyvendinama, nes būdų kaip apeiti, susikurti netikras tapatybes vaikai žino daugiau negu suaugę”, – tikina Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Aurelijus Veryga.
Dauguma kalbintų tėvų valdžios ribojimų nenorėtų. Sako, kad patys mėgina tvarkytis.
„Reguliuojame tik vakare – yra taisyklė 11 valandą visi prietaisai turi būti svetainėje palikti, neleidžiame miegoti su telefonu. Kur mes skųsimės, jei vaikas nesilaikys tvarkos? Į policiją, policijai dar vieną funkciją, vaiko teisėms ar dar kažkas?” – svarsto vilnietė Inga.
„Manau, kad labai puiki idėja, tikrai tėvams pasitarnautų, stengiuos reguliuoti, bet ne visada pavyksta”, – pripažįsta mokytoja Vaiva.
„Tie, kurie turi priklausomybę, ar per daug būna, jiems tai padėtų, o kurie patys moka save kontroliuoti, tai gal jiems ir nereikia”, – mano moksleivė Vesta.
„Ne valdžia augina mūsų vaikus, tėvai augina, nereikia primesti jiems papildomų pareigų, jie ir taip turi ką veikti”, – sako mama Sigita.
O tėvai norintys, kad vaikai neprasmegtų viliojančiame internete, kažkiek įrankių turi jau dabar.
„Tėvai jau seniai turi programėles, kurios skirtos vaikų naršymui internete stebėjimui, pavienių svetainių, kuriose neturėtų vaikas lankytis, ribojimai”, – tvirtina kibernetikos ekspertas Marius Pereščius.
Geriausias vaistas nuo virtualių žaidimų – sugalvoti, ką su mažaisiais nuveikti kartu. Tik tai dažnam sunkiau, nei kyštelti pravirkusiam vaikui ilgainiui kenkiantį telefoną.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
