Daugiabutis Panevėžyje statytas prieš daugiau kaip 40 metų. Tokio pat senumo ir šilumos punktas – morališkai ir techniškai pasenęs. Šiluma yra reguliuojama rankiniu būdu – ūkvedžiui tenka lankstyti šias sklendes, kai prireikia padidinti arba sumažinti butuose šilumą.
„Likę tas pats, kas tarybiniais laikais. Namas 1977 m. statybos, šiluminis mazgas išlikęs tas pats“, – sako daugiabučio ūkvedys Alfredas Pociūnas.
Šilumos punkto įrangą, anot šilumininkų, jau seniai laikas išmesti, o jos vietoje įrengti naują automatinę, kuri šilumą reguliuotų pagal lauko temperatūrą ir gyventojų poreikius – taip esą taupytų gyventojų pinigus. Tačiau dauguma namo gyventojų – vis tiek prieš:
„Daug pensininkų, bijo, nedagyvens.“
„Ne visuose namuose tas pasitvirtina.“
„Man tai jau nebereikia nieko. Kuo tolyn, tuo daugyn viskas eina. Netikiu. Laukiu pensijos, sena bobutė, nieko nebereikia.“
Ir tokių senų daugiabučių su pasenusiais šilumos punktais ir senoliais, kuriems nieko nebereikia, šalyje dar daugybė, septintadalis visų daugiabučių.
„Mechaniškai numuša temperatūrą, ją paduoda į pastatą nereaguodamas į lauko temperatūrą, saulę. Elevatorinis šilumos punktas. Jų gana daug Lietuvoje“, – teigia šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius.
Šildymui brangstant, o gyventojams nesugebant susitarti dėl renovacijos, valdantieji jau svarsto renovaciją padaryti privalomą – pradėti nuo daugiausiai šilumą eikvojančių daugiabučių. Energetikos ir aplinkos ministrai jau ruošia tvarkas, pagal kurias tokių senų šilumos punktų, kaip žada nebeliks. Pastatų administratoriai turės juos modernizuoti net nepaisydami gyventojų prieštaravimų – valdžia įves privalomus techninius standartus.
„Dėl išvykusių gyventojų, išnuomotų butų, komercinių patalpų nesusirenka tinkamas procentas. Techninį standartą pastatui reikia kelti. Motyvuoti kaimynai išsikrausto, nes nesurenka parašų kiauram šildymo punktui“, – aiškina aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Bandome keisti teisės aktus, kad atsirastų prievolė su sankcijomis, kad mazgai būtų reguliuojami, o esant kritinei situacijai –renovuojami. Įstatyme atsiras pataisos, kurios numatys atsakomybę už laiku nesureguliuotus mazgus ar neatlikus remonto“, – kalba energetikos ministras Dainius Kreivys.
Renovacijos ekspertų teigimu, daugiabučio šilumos punkto atnaujinimas gali kainuoti ne vieną dešimtį tūkstančių eurų.
„Vienam name gali būti vienaip, kitame kitaip. Matome, kad vidutiniškai vieno projekto mažosios renovacijos investicijų dydis 40 tūkst. eurų“, – sako būsto energijos taupymo agentūros atstovas Tomas Giedris.
Tokių sumų leisti nenorintiems gyventojams antrina ir parlamentaras Jonas Pinskus. Jo manymu, reikia gerai įvertinti, ar apsimoka kišti pinigus renovacijai, mat daug senų pastatų konstrukcijų yra avarinės būklės, tad galbūt juos geriau griauti ir jų vietoje pastatyti naujus.
„Dabar mes norime daryti priverstiniu būdu daryti mažąją renovaciją, kai va kokie yra šiluminiai punktai. Vieną ratą mašinoje pakeičiame, o 3 dar reikia keisti, o paskui su naujais ratais varysime į sąvartyną, nes rėmas supuvęs“, – teigia Seimo narys Jonas Pinskus.
Su dešimtūkstantinėsmis išlaidomis renovacijai nieku gyvu nesutinkančius gyventojus ministrai mėgina raminti žadėdami, kad trečdalį išlaidų padengs valstybė.