Lietuvoje auga vidurinioji klasė, bet ji – visai kitokia nei Vakarų Europoje

Kaunietis Rokas demosntruoja savo pirmąjį būstą, kurį pirko su būsto paskola. Pradinį įnašą vyrui padėjo sumokėti šeima. Rokas nepasakoja, kiek uždirba, tačiau save priskiria vidurinei klasei: vyras šiek tiek nerimauja dėl nuolat kylančių paskolos palūkanų.

„Truputį gąsdina, nes lyginant su 2021 pirmų metų viduriu, kai rezervavausi, tai įmoka buvo šiek tiek kitokia, apie 35-40 procentų mažesnė negu bus dabar“, – sako Rokas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Vokietijos investuotojų pasitikėjimas šalies ekonomika gegužę smarkiai krito

Nyderlandų ekonomika pirmąjį metų ketvirtį susitraukė 0,7 proc.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis pasakė, ar būsto kainos mažės

Rokas neslepia, kad tokiems, kaip jis, kurie gauna vidutines pajamas, Lietuvoje darosi sunku išgyventi.

„Energijos ištekliai pabrango, infliacija yra įspūdinga, kažkiek stoja, bet tikrai labai didelė“, – tvirtina Rokas.

To paties projekto vystytojai pasakoja, kad nepaisant aukštų palūkanų, gyventojai toliau sėkmingai perka butus.

„Nematome kažkokių didelių indikacijų, taip, galbūt šiek tiek procesas užtrunka ilgėliau, derasi su bankais, pirkėjai derasi su bankais, kad gautų geresnes sąlygas, bet pirkimui įtakos mes nematome“, – tikina „SBA Urban“ atstovė Viktorija Pozingytė.

Naujausi duomenys rodo, kad vidurinei klasei priklausančių gyventojų, tokių kaip Rokas, kurie uždirba vidutines pajamas, Lietuvoje daugėja. Pagal tarptautines formules skaičiuojama, kad Lietuvoje šiai klasei priklauso gyventojai, kurie iki mokesčių šiuo metu uždirba nuo 1104 iki 2946 eurų. Jei 2018-aisais šiu žmonių dalis siekė 59 procentus, 2022-asiais šis rodiklis pakilo iki 62 procentų.

„Rodo, kad pajamų nelygybė yra sumažėjusi ir didelė dalis gyventojų, 62 procentai, rekordiškai didelė dalis gyventojų gali būti priskiriami tai viduriniajai klasei“, – teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Čia geros žinios baigiasi. Nors žmonių gaunančių vidutines pajamas daugiau, jie iš savo atlyginimų daug prekių ir paslaugų nusipirkti negali.

„Pagrindinė priežastis, dėl ko nuskurdo vidurinė klasė, tai yra susijusi su praėjusių metų infliacija, vidutinė infliacija siekė beveik 20 procentų, atlyginimų augimas siekė apie 13 procentų. <...> Vidurinioji klasė Lietuvoje labai skiriasi nuo viduriniosios klasės kitose turtingesnėse valstybėse. Apie pusė Lietuvos viduriniosios klasės atstovų negali nusipirkti daugiau negu pirmo būtinumo prekės“, – tvirtina N. Mačiulis. 

Lietuvos gyventojai gyvena nuo algos iki algos. Tik 38 procentai gyventojų savo banko sąskaitose turi sukaupę virš 2000 eurų.

Atliktos apklausos rodo, kad gyventojai savo algomis nėra patenkinti.

„Tie, kurie save priskiria žemesnei vidurinei klasei, netgi sako, kad 80 procentų turėtų didėti jų pajamos, tam, kad jie galėtų gyventi oriai“, – kalba „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Prastą situaciją iliustruoja ir kiti turto rodikliai. Lietuvoje transporto priemonių parkas auga, tačiau senesnių nei dvidešimties metų automobilių daugėja. Nors devyni iš dešimties gyventojų Lietuvoje gyvena savo būste, namų kokybė nėra pati geriausia. Lietuva pagal būsto su lauko tualetais skaičių yra viena iš lyderių.

„Daugiau nei 7 procentai būstų neturi vidaus tualeto, gyventojai naudojasi lauko tualetais, daugelyje vakarų valstybių tokių būstų nebėra visiškai“, – teigia N. Mačiulis.

„Ateinantį pusmetį, antrąjį pusmetį šių metų, turėtumėm grįžti vėl į tą situaciją, kada realiosios pajamos didėja, kai darbo užmokesčio augimas persveria kainų augimą. Aišku, kad praėję metai buvo labai sudėtingi, nes daug tų iššūkių susikrovė vienu metu“, – aiškina Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Ingrida Šimonytė aiškina, kad Vyriausybė jau nemažai padėjo vidutines pajamas gaunantiems gyventojams, kurie gavo kompensacijas už išbrangusius energinius išteklius.

„Tą, ką galim atliepti, tą ir darėm, darbo užmokesčiui indeksavimas šiais metais biudžete, biudžetinio darbo užmokesčio buvo numatytas tikrai pakankamai nesimbolinis“, – sako I. Šimonytė.

„Vidurinė klasė tai yra pirmiausia viešasis sektorius <...> Ko Vyriausybė nepadarė, tai nėra stabilių šaltinių, iš kurių būtų galima normaliai finansuoti tą patį viešąjį sektorių“, – kalba Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas. 

Gyventojai, kuriems pinigų užtenka, dalį savo algos investuoja. SEB bankas skelbia: tokių žmonių kiek daugiau nei kas antras, 53 procentai.

Dažniausiai žmonės investuoja į gyvybės draudimą, antroje vietoje rikiuojasi nekilnojamas turtas, 3 pakopos pensijų fondai, akcijos, kriptovaliutos. Per kelerius merus investicijos į nekilnojamąjį turtą užleido lyderės pozicijas.

„Tai lėmė ir euriboro augančios palūkanos, taip pat ir gyventojų lūkesčiai, kad kainos nekilnojamo turto mažės“, – kalba SEB banko valdybos narė Eglė Dovbyšienė.

Lietuvos gyventojai  investicijoms skiria nuo 21 iki 100 eurų per mėnesį.