Įprastai jo taip lengvai nepaimsi. Tačiau šį kartą galiūnas priešintis nepajėgia – nusilpęs jis rastas Širvintų rajone. Specialistams apie leisgyvį didžiulį sparnuotį pranešė miške vaikštinėjęs praeivis.
„Viršuliškių kaime jis atsitiktinai rado tokį įspūdingą jūrinį erelį, iš tikrųjų jis pats ir pasakė, kad jūrinis erelis – tai buvo labai smagu išgirsti. Rado šitą paukštį ant žemės, negalintį pakilti, jis buvo nusilpęs“, – sako veterinarijos gydytoja Morgana Laura Fiorini.
Milžinas atvežtas į Kauną, gyvūnų globos tarnybą „Nuaras“. Jūrinis erelis saugomas ir įrašytas į Raudonąją knygą.
Drauge su Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornotologais apžiūrėjus paukštį, jokių sužalojimų ar lūžių neužfiksuota.
Šiuo metu jis sveria apie keturis kilogramus. Jūrinis erelis matyt kurį laiką kamavosi be maisto, jis netekęs svorio.
Erelio būklė išties išgąsdino specialistus – sparnuočio oda buvo žalsvai pilkos spalvos, o tai liudija stiprų apsinuodijimą.
„Pas mus pabuvęs jis paviduriavo, tai yra diarėjos požymių ir matomi intoksikacijos požymiai matomi. Kadangi tai yra įtariamai sunkiųjų metalų toksikozė ir toks dalykas ne per vieną dieną atsitinka, tie metalai organizme akumuliuojasi, tai bandysim gelbėti“, – pasakoja M. L Fiorini.
Paukštis pats negėrė ir net nežiūrėjo į maistą. Tad pirmąją parą jis prievarta girdytas vandeniu, gavo ne vieną dozę vaistų ir organizmą stiprinančių medžiagų. Štai ir rezultatas – po geros paros paukštis jau pasigardžiuodamas godžiai ryja jam pasiūlytus vištienos gabaliukus.
Tačiau specialistai sako, džiaugtis dar anksti, mat įtariama, kad šio milžino organizmą nuodija jame susikaupęs švinas, tad pasekmės gali būti tragiškos.
„Paukščiai su tam tikrais požymiais – žaliom išmatom – yra apsinuodiję švinu, o švinas patenka į organizmą, sulesus negyvus kritusius laikinius žvėris, kurie sužeisti pabėga nuo medžiotojų ir paskui nudvesia, o paskui paukščiai lesa juos. Arba nuo išvertų jų liekanų ir kaupiasi organizme“, – teigia ornitologas Deivis Dementavičius.
Švinas pats nepasišalina iš sparnuočių organizmo. Veterinarijos akademijos mokslininkai patvirtina, kad tai išties problema, o švinu apsinuodija ir plėšrieji sparnuočiai, lesdami švininiais šratais pašautų gyvūnų liekanas, ir vandens paukščiai, prariję žvejų naudotus, pamestus ar žuvyje likusius nutrūkusius švininius reikmenis.
„Paukščių apskritai yra labai greita medžiagų apykaita, aukšta kūno temperatūra, jiems reikia labai mažų kiekių ir užtenka atplaišų, tai tiesiogiai užtenka labai nedidelio kiekio švino kad jis paveiktų nervų sistemą, raumenis, virškinamąjį traktą“, – kalbėjo mikrobiologijos profesorius Modestas Ružauskas.
Nors daugelyje Europos valstybių jau seniai draudžiama medžioti švininiais šratais, Lietuvoje tokie draudimai dar tik skinasi kelią. Nuo 2021 metų planuojama drausti paukščiams šaudyti naudoti švininiUs arba švino junginių turinčius šratus ir grankulkes, o kanopinius žvėris bus galima medžioti tik kulkomis
„Švinas neskyla niekaip aplinkoje – jis kaupiasi pievose, ganyklose ir panašiai. Kaupiasi dešimtmečiais. Tai būtų labai gerai, jei būtų draudžiamos tokios švininės kulkos“, – sako M. Ružauskas.
Negaluojantis jūrinis erelis dar kurį laiką praleis prižiūrimas specialistų. Jei pasveiks, jį planuojama paleisti gimtosiose vietose, kur spėjama jo laukia patelė. Suaugę ereliai žiemoja Lietuvoje, dabar jie kaip tik taiso savus lizdus. Pastaraisiais metais Lietuvoje priskaičiuojama apie 150 perinčių jūrinių erelių porų. Jų kiek padaugėja žiemos metu, ypač ties Kaunu, ir Nemuno deltoje, prie Kuršių marių, mat čia mėgsta užsilikti migruojantys jaunieji galiūnai. Šiuo metu kaip tik vyksta žiemos paukščio akcija, kasmet pasirenkama vis kita mūsų kraštuose žiemojanti rūšis, o šiemet kaip tik ornitologai stebi ir skaičiuoja būtent jūrinius erelius.
