Anot uosto kompanijų atstovų, nors krova per metus ir krito, tačiau atsivėrė nauji importo keliai – Rusija savo geležinkelių linijas užkišo karine technika, tad centrinės Azijos šalys į Europą krovinius ėmė siųsti laivais, o šie atrado Klaipėdos uostą.
Klaipėdos uosto konteinerių terminale darbas virte verda. Į laivus ir iš jų kraunami konteineriai, ūžia kranai, važinėja specialus transportas. Strateginio objekto vadovams tai tarsi šventinis dūzgesys – Klaipėdos uostas apie jo merdėjimą kliedintiems Rusijos ir Baltarusijos propagandistams rodo riebią špygą ir įstoja į pasaulio milijonierių klubą. Uoste per šiuos metus perkrauta milijonas TEU konteinerių.
„Milijonierių klubas yra džiugi žinia visai Europai. Kad mes, Klaipėda, rytinis Europos uostas, turime milijoną TEU. Tokiu rezultatu gali pasigirti nedaugelis. Kalbant apie artimiausius kaimynus, tik Gdansko uostas turi daugiau nei milijoną TEU perkrovę, toliau yra visi pagrindiniai Europos uostai“, – teigia Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.
Ir šis rekordas pasiektas vykstant karui Ukrainoje bei atsisakius rusiškų bei Baltarusijos krovinių. Maža to, į milijonierių klubą Klaipėda įstojo net šiemet sumenkus krovai. 2022-aisiais uoste perkrauta 36 milijonai tonų krovinių, o tai dvidešimčia procentų, arba devyniais milijonais tonų, mažiau nei pernai.
„Karas padarė įtaką nemažiems krovinių srautams, kurie buvo gabenami iš Baltarusijos. Tai, tikriausiai, didžioji dalis yra baltarusiškos trąšos, kurių transportavimas per Klaipėdos uostą buvo sustabdytas“, – kalba V. Šileika.
Įdomiausia tai, kad šiuos praradimus padėjo kompensuoti lietuviškas verslas – gamintojai ir eksportuotojai. Taip pat uostininkams pavyko pritraukti naujus krovinių srautus iš centrinės Azijos. Iki karo kroviniai iš ten vykdavo traukiniais per Rusiją, tačiau šiai pradėjus karą Ukrainoje geležinkelius užkišo karinė technika, tad kazachstaniečiai, uzbekai ir net kiniečiai krovinius į ir iš Europos pradėjo siųsti laivais, o į šį kelią pateko ir Klaipėda.
„Daro įtaką ir tai, kad dėl tų pačių sankcijų reikia tikrinti tuos pačius krovinius, reikia didesnes patikras atlikti. Visa tai daro įtaką, kad tas pervežimo būdas ar ta gabenimo geležinkeliais kryptis po truputį traukiasi ir persikelia į laivus, kas mums, kaip Klaipėdos uostui yra labai patrauklu“, – tvirtina V. Šileika.
Tad Klaipėdos uostas iš daugiau eksportuojančio tampa daugiau importuojančiu. O toks pokytis Lietuvai neša tik pelną.
Pelną mūsų šaliai neša ir auganti krova Klaipėdos naftos bei Suskystintų gamtinių dujų terminale. Dujų paklausa Europoje dėl karo auga, o naftos produktų suvartojimas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje beveik atsistatė ikipandeminio lygio.
„iais metais didžioji dalis dujų vis dar atkeliauja iš Jungtinių Amerikos Valstijų, tačiau šiais metais mes matome grįžtančias Norvegijos dujas, dėl to, kad praeitais metais norvegiškų nebuvo, dėl gaisro jų suskystinimo gamykloje Hamerfeste“, – kalba AB „Klaipėdos nafta“ komercijos direktorius Mindaugas Navikas.
Maža to, į dujų terminalą „Independence“ nebeatkeliauja rusiškos dujos.
„Rusiškos baigėsi šių metų vasario mėnesį. Tai yra po karo pradžios mes nepriėmė nė vieno krovinio, kurie anksčiau atvykdavo mažais laivais į mūsų terminalą“, – sako M. Navikas.
2024-siais Lietuva taps šio suskystintų gamtinių dujų terminalo savininke. Tad jos operatorius „Klaipėdos nafta“ žada, jog bus sukurta daugiau darbo vietų mūsų šalies jūrininkams.
