„Žmonės, kurie patiria sunkumus, jie nieko neklauso. Jei jie klausytųsi kieno nors išmintingesnio patarimų, per sunkumus jie neitų“, – taip savo sekėjus moko judėjimo „Gyvenimo Menas“ lyderis Šri Šri Šankaras, kuris skaičiuoja dešimtis milijonų jį garbinančių žmonių visame pasaulyje.
Šis galimai religinis judėjimas – labai aktyvus ir Lietuvoje, todėl savo gerbėjų „jo šventenybe“ vadinamas vyras dar 2018-aisiais patarimų dalinti atvyko ir į Lietuvą.
Net 10 savo gyvenimo metų šiam judėjimui atidavusi, tačiau jį jau palikusi narė viešai pareiškė, kad judėjimas nėra toks nekaltas, kaip atrodo – moteris teigia, kad jai „Gyvenimo mene“ buvo kaip reikalas praplautos smegenys, o prabilti apie savo patirtį ji nusprendė išgirdusi, kad ši organizacija rengia keturias dienas trunkančius sveikatingumo kursus net 60-yje šalies mokyklų. Vienoje mokosi ir jos dukra.
„Aš dešimt metų prabuvau ir staiga galvoju…Jeigu dar mano dukrą įtrauks. Ne, nenoriu. Galima sakyti, kad tai nekaltas dalykas, tačiau mano patirtis rodo, kad tai kaltas dalykas. Labai kaltas dalykas“, – sako buvusi narė Vėtrė Antanavičiūtė.
Savo reklaminiuose klipuose „Gyvenimo menas“ apie tai, kad tiki jo šventenybe Šri Šri Šankaru užsimena nedaug. Reklamuoja, kad jų užsiėmimai skatina ramybę.
Taip pat veiklos didina energiją bei lavina lankstumą. Tačiau, pasak dešimtmetį „Gyvenimo menu“ tikėjusios moters, tai – tik priedanga. Pradėjus vaikščioti į užsiėmimus, netrukus pradeda dominti tik „Gyvenimo menas“ ir kiekvienas jų lyderio Šri Šri Šankaro žodis tampa kone įsakymu.
„Tavo visas problemas išspręs mokytojas. Viską, ką tu gyvenime darai – tu be mokytojo nė žingsnio. Mokytojas pasakė, tai jau šventa. Jis tada gali bet ką pasakyti. Tau gali pasakyti tuoktis, tau gali pasakyti nesituokti, tau gali pasakyti tuoktis su tuo žmogumi, tau gali pasakyti ne su tuo žmogumi. Vyksta visiška manipuliacija“, – pasakoja V. Antanavičiūtė.
Moteris nuolat keitė darbus, kad galėtų vykti į šio religinio judėjimo organizuojamus kursus visame pasaulyje, daugiau jai mažai kas rūpėjo, judėjimui atiduodavo visus savo uždirbamus pinigus.
Ji lankėsi ašramuose Indijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, kur teko ir nemokamai tarnauti šveičiant tualetus ar plaunant grindis, o taip pat išvysti ir labai baisių dalykų. Moteris iki šiol negali pamiršti, kaip vieno kurso metu sekėjas netikėtai nusipjovė nosį.
Abejones kėlė ir tai, kad „Gyvenimo meno“ sekėjai ligų negydo. Jas, pasak moters, vertina kaip būdą išsivalyti.
„Jeigu tu sergi, tau sako, kad valaisi. Mes buvom švęsti 2000-ųjų metų Italijoj su mokytoju. Buvo be galo daug žmonių ir salėj vokiečiai užvežė gripą, mes visi susirgom gripu, pas mane buvo 40 temperatūra, mane ten tampė, bet visi sako – nereikia tau jokių vaistų, tau nieko nereikia. Čia yra valymasis“, – teigia V. Antanavičiūtė.
Su sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos palaiminimu „Gyvenimo meno“ organizacija drąsiai braunasi ir į šalies mokyklas. Pati ministerija nuo atsakomybės kratosi, esą uždėjo parašą ant to, ką rekomendavo Europos socialinio fondo agentūra. Jie savo ruožtu tikina, kad savo sveikatingumo užsiėmimus „Gyvenimo menas“ įvykdė jau 35-iose mokyklose ir esą nepatenkintų kol kas beveik neatsirado.
Pasak jų, „Gyvenimo menas“ save pristatė kaip nevyriausybinę organizaciją, pagrindo jais abejoti agentūra esą neturėjusi, jų siūloma veikla mokykloms pasirodė niekuo neišsiskirianti ir tinkama.
„Šitos programos, kurias planavo vykdyti, jos buvo pateiktos kartu su paraiška ir jų turinys buvo žinomas ir vertinamas, ir tų programų turinyje nebuvo jokios informacijos, kurią būtų galima sieti su kažkokia religine veikla“, – kalbėjo Europos socialinio fondo agentūros projektų vadovė Diana Naujalė.
Jei „Gyvenimo menas“ būtų save pristatęs kaip naująją religinę organizaciją, finansavimo iš fondo sulaukęs nebūtų, nes neatitiktų reikalavimų. Mokyklose rengti užsiėmimus leidžiama nevyriausybinėms organizacijoms, tradiciniams religiniams judėjimams bei sveikatos priežiūros specialistų organizacijoms.
Dabar per 12 valandų, arba keturias dienas po tris valandas, mokyklose vietoj pamokų įvairaus amžiaus mokiniai supažindinami su kvėpavimo, meditacijos bei jogos technikomis. Veikla nėra privaloma – vietoj jos galima pasilikti namuose, tėvai sutikimą patvirtina parašu.
Pasak religijotyrininkės Mildos Ališauskienės, jokių abejonių, kad tai – naujasis religinis judėjimas nekyla, o esą panašią jaunų kadrų verbavimo strategija pažįstama ir kitoms, panašia veikla užsiimančioms organizacijoms.
„Lygiai taip pat Jungtinėse Valstijose buvo bandoma transcendentinę meditaciją pristatyti mokyklose ir tuo metu Amerikos vyriausias teismas, aukščiausias teismas pasakė, kad tai yra religinė organizacija ir jos mokymas neturi būti pristatytas mokykloms, nes Amerikoj religija ir valstybė yra atskirtos“.
O štai, pasak „Gyvenimo meno“ atstovų, jie tikrai nėra kultas ar naujasis religinis judėjimas. Esą jo šventenybė Šri Šri Šankaras Indijoj ir yra dvasinis vadovas, o jų organizacijoje – tik gyventi mokantis instruktorius.
„Gyvenimo meno“ projekte numatyta, kad užsiėmimuose dalyvaus daugiau nei du tūkstančiai 8-13 ir 14-18 metų moksleivių.
