Tai, jog Lietuvos gatvėmis, ypač sostinėje, rieda vis daugiau prabangių automobilių, akivaizdu plika akimi. Beje, pernai, „Regitros“ duomenimis, paties brangiausio šalyje registruoto „Rolls-Royce“ vertė siekė 345 tūkst. eurų. Šimtus tūkstančių kainuojančių automobilių Lietuvoje registruota ne vienas ir ne du.
Teoriškai tuo reikėtų tik džiaugtis, nes kiekvienas toks pirkinys reiškia papildomai į valstybės biudžetą nubyrančius mokesčius. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija tvirtina, kad nebūtinai viskas taip gražu ir skaidru. Skaidrumo gerokai sumažėja, kai verslas pirkinius įsigyja tarsi įmonės poreikiams, bet naudoja asmeninėms reikmėms.
„2019 m. verslas įsigijo beveik 3000 prabangių automobilių, motociklų ir kitokių dalykų ir tai yra 33 proc. daugiau nei 2015 m“, – sako VMI vadovė Edita Janušienė.
Inspekcija dar neišsiaiškino, kokią dalį šių pirkinių verslininkai naudoja privačioms, su darbu nesusijusioms kelionėms ar pramogoms. Tačiau naudodami tokią schemą jie išvengia dalies mokesčių: „Sodros“ įmokų, gyventojų pajamų mokesčio. Finansinė nauda akivaizdi. Tarkime, jeigu prabangų automobilį įmonė galėtų įsigyti už 100 tūkst. eurų, pridėjus mokesčius privačiomis lėšomis transporto priemonės kaina išaugtų kone dvigubai – iki 180 tūkstančių. Pasak inspekcijos vadovės, įmonės tokiu būdu įsismagino pirkti net ir nekilnojamąjį turtą. Ir ne tik.
„Už įmonės lėšas vykstama į užsienį ilsėtis, pramogauti. Ir trečioji dalis yra smulkusis vartojimas, kuris prasideda nuo arbatinuko ir baigiasi skalbimo mašina ir skalbimo milteliais“, – pasakoja E. Janušienė.
Kiek pinigų valstybės biudžetas netenka dėl tokio privačių įmonių elgesio, nėra aišku, tačiau inspekcija žada tuo domėtis.
„Tai yra piktnaudžiavimas, todėl VMI bus griežta ir teisinga ir nuo šiol mes taikysime patikrinimus ir skaičiuosime baudas“, – teigia E. Janušienė.
Apie tai, kad šalyje nesurenkama tiek mokesčių, kiek reikėtų norint išspręsti socialinės nelygybės, pensijų, švietimo ir kitas problemas, kalbama nuolat. Nausėda per patarėją kartoja, kad mokesčių sistema Lietuvoje apskritai neteisinga.
„Prezidento nuomone, per mažai šalyje kalbama apie mokesčių sistemos teisingumą. Pirmasis žingsnis – tai sumažinti pajamų apmokestinimo netolygumus. Net EK prieš savaitę atkreipė dėmesį, kad kapitalo prieaugiui ir panašioms pajamoms taikomas mažesnis tarifas negu standartinis tarifas darbo apmokestinime“, – kalbėjo Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tvirtina, kad sprendimai aiškūs seniai, jų tik reikia imtis.
„Receptų mes turim išrašytų daug. Juos reikia tiesiog pasiimt, nueit į vaistinę ir paskui laikytis gydytojo rekomendacijų. Ir tarptautinės organizacijos kiekvieną receptą kiekvienais metais vis išrašo“, – sako Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.
Metai iš metų Europos Komisija skelbia, kad mokesčių surinkimas Lietuvoje žemas, o PVM atotrūkis – vienas didžiausių ES. Komisija nuolat siūlo plėsti mokesčius, tačiau tam reikia reformų, o imtis drastiškų priemonių valdžios nesiryžta. Diskusijoje dalyvavę verslo atstovai griežia per dantį ūkininkus, mokančius mažesnius mokesčius nei kiti darbuotojai.
„Jeigu Lietuvoje reikalingas stambus sektorinis mokestis, tai turėtų būti stambaus žemės ūkio mokestis. Nes po 30 m. nemokėjus praktiškai jokių mokesčių, susiurbus milijardus subsidijų, galbūt būtų pats laikas pasidalinti savo vaisiais su likusia visuomene“, – pasakoja „Investuotojų forumo“ atstovas Kęstutis Lisauskas.
Apie tai, kad ūkininkai turėtų mokėti didesnius mokesčius nei dabar, dar kadencijos pradžioje kalbėjo ir pats Nausėda. Tiesa, pačių ūkininkų atstovai į diskusiją nepakviesti. Tokių susitikimų su ekspertais prezidentūroje apie mokesčius, šešėlio mažinimą prezidentas žada ir vėliau.
