Lietuvos ir Kinijos santykių krizei įsibėgėjus, Lietuvos užsienio reikalų ministerija gruodį užsakė visuomenės apklausą, ką šalies žmonės mano apie Lietuvos užsienio politiką. Ir gavo maždaug štai tokius atsakymus:
„Reikėjo vis dėlto pagalvoti apie pasekmės, spręsti, kaip bus, kalbėtis su Kinija. – O dabar? – Dabar blogai.“
„Manau, kad mums pirmiausiai reikėtų pažiūrėti savo ekonomikos. Ar tai mums naudinga? Ir ar mes galim kovoti su Kinija?“
„Mūsų vadovai, kurie priima sprendimus, aš tikiuosi, kad pasvėrė tai. Arba bent dabar pasvers.“
Maždaug taip, kaip šie vilniečiai, Lietuvos vertybinei politikai Kinijos atžvilgiu nepritaria 60 procentų apklaustų Lietuvos žmonių. Pritarimą valdžios užsienio politikai išreiškė 13 procentų apklaustų lietuvių:
„Šiaip tai nereikia bijoti, Lietuva yra drąsi šalis. Ir ji gali priimti tokį iššūkį nugalėti didžiausią pasaulio valstybę.“
„Šiandien yra sausio 12 diena. Ir įvykiai, kurie vyko prieš daugiau negu 30 metų, įrodo, kur mes galime ateiti, kai turime stiprią vertybinę poziciją.“
Pats užsienio reikalų ministras dabar sako, kad jo vadovaujama ministerija ir sociologai ne taip suformulavo klausimą – jis apie Kiniją žmonių būtų klausęs kitaip.
„Gal ne visos klausimų formuluotės, manyčiau, kad buvo tiksliai suformuluotos. Sunku yra pasakyti, kas yra Lietuvos politika Kinijos atžvilgiu. Aš galbūt formuluočiau klausimą, ar Lietuva turi palaikyti Taivano žmonių siekį, ar turi sutikti su Taivano žmonių siekiu vadintis taivaniečiais“, – teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Opozicijoje esantys socialdemokratai sako, kad dabartinė užsienio politika žalinga valstybei, ir net ragina Landsbergį dėl to atsistatydinti. Tam pritaria ir buvęs užsienio reikalų ministras.
„Bet kokiu atveju ši užsienio politikos kryptis, kuri yra pasirinkta, visuomenės palaikymo neturi ir neturės, nes ji nekyla iš šalies nacionalinio intereso. Ji, matyt, kyla iš partinės užsienio politikos ar panašių dalykų“, – sako Seimo socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas.
„Žmonės politinio švietimo prasme užsienio politiką pradėjo suprasti teisingiau. Ir pradėjo suprasti, kad sprendimai užsienio politikoje veikia ekonomika ir, galų gale, veikia kišenė“, – tikina buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
„Lietuva savo politikos į Kiniją de facto niekada nekeitė. Kinija nusprendė taikyti nepaskelbtas, greičiausiai neteisėtas priemones prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą“, – teigia G. Landsbergis.
Lietuvos ir Kinijos santykiai ėmė prastėti praėjusią vasarą, Lietuvos diplomatams paskelbus apie ketinamą atidaryti Taivano atstovybę. Lietuvos verslas itin rimtas tiekimo ir eksporto problemas pradėjo justi nuo lapkričio, kai Taivaniečių atstovybė Vilniuje buvo atidaryta.
