apklausa

Beveik 70 procentų šalies gyventojų nėra pasiruošę atsargų ekstremalioms situacijoms, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Apklausos duomenimis, tik kas ketvirtas šalies gyventojas ar namų ūkis turi atsargų ekstremalioms situacijoms. Savo ruožtu 68 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų namų ūkis tokių atsargų neturi. Anot tyrimo, didžiąją dalį gyventojų, pasiruošusių atsargas, sudaro vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės (29 proc.). Taip pat atsargų krepšį turi 34 proc.

Beveik du trečdaliai gyventojų mano, kad padėtis šalyje blogėja, rodo naujausia šalies gyventojų apklausa. Lyginant su birželio mėnesiu, teigiančių, jog reikalai Lietuvoje blogėja, padaugėjo 4 proc. Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ rugpjūčio 7 – 19 dienomis atlikta apklausa, prašiusi respondentų įvertinti, ar, jų manymu, pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją, ar į blogąją pusę.

Radijo stoties „Radio ZET“ užsakymu agentūra IBRiS surengė apklausą, kurios dalyvių buvo teiraujamasi, ar jie norėtų, kad premjeras Donaldas Tuskas balotiruotųsi į Lenkijos prezidentus 2025 metais įvyksiančiuose rinkimuose. Į šį klausimą 51,8 proc. respondentų atsakė „tikrai ne“, o 19,4 proc. – „veikiau ne“. 4,5 proc. apklaustųjų pareiškė, kad „tikrai taip“, o 12 proc. – „veikiau taip“. 12,3 proc. tyrimo dalyvių neturėjo nuomonės šiuo klausimu. „Radio ZET“ taip pat pranešė, kad 73 proc.

Per paskutinį mėnesį daugiau kaip dešimčia procentinių punktų augo gyventojų dalis, palankiai atsiliepianti apie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininką Saulių Skvernelį, rodo naujausia Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Ūgtelėjusiu populiarumu gali pasigirti ir Lietuvos regionų partijos vadovas Jonas Pinskus, Seimo nario priesaiką sulaužęs „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Praėjus prezidento rinkimams, tik du šalies vadovo posto siekę kandidatai gyventojų akyse vertinami labiau palankiai nei nepalankiai – tai perrinktasis Gitanas Nausėda bei partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas ir įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis, rodo ELTA užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Po pirmojo šalies vadovo rinkimų turo atliktas tyrimas atskleidė, jog iš 8 balsavime dalyvavusių kandidatų palankiausiai vertinamas antrąją kadenciją iškovojęs prezidentas G. Nausėda – apie jį 73 proc.

Naujausios šalies gyventojų apklausos rodo, kad gegužę du trečdaliai žmonių padėtį Lietuvoje įvertino kaip blogėjančią. Pesimistiškai situaciją vertinančių gyventojų dalis lyginant su balandžio mėnesiu išliko identiška. Eltos užsakymu „Baltijos Tyrimų“ gegužės 16–25 dienomis atliktos apklausos respondentų buvo prašyta įvertinti, ar, jų manymu, pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją, ar į blogąją pusę.

Šeši iš 10 Lietuvos gyventojų teigia žinantys, kas yra translyčiai asmenys. Būstą tokiam asmeniui išnuomotų mažiau nei pusė, o savo translytį vaiką palaikytų tik ketvirtadalis – parodė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa. Apklausų duomenimis, 2018 metais žinantys šią sąvoką teigė 48 proc. respondentų, šiemet – 60 proc.

Naujausios „Baltijos tyrimų“ apklausos rodo, kad pastarąjį mėnesį labiausiai išaugo visuomenės pasitikėjimas Lietuvos Socialdemokratų partijos pirmininke Vilija Blinkevičiūte. 7 procentiniais punktais ūgtelėjęs gyventojų pasitikėjimas politikę pakėlė į trečiąją reitingų lentelės vietą. Balandžio mėnesio duomenimis, šią politikę palankiai vertina 61 proc. respondentų. Savo ruožtu palankiausiai šalies gyventojai ir toliau vertina šaliai vadovavusį Valdą Adamkų (81 proc.

Lietuvos gyventojų nuomone, situacija šalyje prastėja. Kaip rodo ELTA užsakymu kovo 15–25 dienomis atlikta „Baltijos Tyrimų“ apklausa, per paskutinį mėnesį manančių, kad reikalai šalyje paskutiniu metu pablogėjo, padaugėjo 9 procentiniais punktais. Kovą vykusi apklausa parodė, kad 23 proc. 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų mano, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu iš esmės krypsta į gerąją pusę, o trys iš keturių (76 proc.) nurodė, jog reikalai šalyje blogėja.

Keturi iš dešimties šalies gyventojų (41 proc.) pirktų Lietuvoje parduodamą iki šiol Rusijoje veikiančių įmonių produkciją, tačiau panaši dalis (45 proc.) teigia, kad jos neįsigytų, rodo trečiadienį skelbiama Baltijos tyrimų/LRT apklausa. Pasak apklausos, 11 proc. respondentų, atsakydami į klausimą, ar pirktų iki šiol Rusijoje veikiančius verslus turinčių Lietuvos ar užsienio įmonių maisto ar kitas prekes, atsakė „tikrai taip“, 30 proc. – „greičiau taip“, 29 proc. – „greičiau ne“, 16 proc.

Septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad Rusija kelia realią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, skelbia portalas lrt.lt. Kaip parodė LRT užsakymu atlikta apklausa, septyni iš dešimties gyventojų mano, kad Rusija kelia realią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui (29 proc. atsakė, kad tikrai taip, 41 proc. – greičiau taip, o ketvirtadalis (23 proc.) šalies gyventojų su tuo nesutinka (4 proc. mano, kad tikrai ne ir 19 proc. – greičiau ne). 7 proc.

Gyventojų pasitikėjimas premjere Ingrida Šimonyte ir konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu – rekordiškai mažas, rodo kovo mėnesį ELTA užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ visuomenės nuomonės apklausa. Naujausio tyrimo duomenimis, Vyriausybės vadovę palankiai vertina 18 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų – tai 7 procentiniais punktais mažiau nei šių metų vasarį, o Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininką kovo mėnesį teigimai reitingavo tik 14 proc.

Vos 45 proc. ukrainiečių tiki, kad po karo su Rusija baigties Ukraina išsaugos visas savo teritorijas, kurias turėjo 1991-aisias. Dar praėjusių metų rugsėjį vykdytų apklausų metu tokių žmonių buvo 68 proc. „New Voice“ publikuota Ukrainos tarptautinio respublikinio instituto Analizės ir sociologinių tyrimų centro apklausa buvo atlikta vasario 17-21. Tyrimą finansavo JAV tarptautinės plėtros agentūra (USAID). Atsakydami į klausimą, kokios bus Ukrainos sienos pasibaigus karui, 45 proc.

Smuko valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos reitingai, jie – žemiausi nuo 2020 metais vykusių Seimo rinkimų. Penktadienį paskelbtos „Lietuvos ryto“ užsakymu atliktos „Vilmorus“ apklausos duomenimis, konservatoriai partijų reitinge iš antrosios vietos nukrito į ketvirtąją. Palaikymas TS-LKD kovą siekė 7,4 proc., kai vasarį – 11,3 procento. „Čia žemiausias rezultatas po rinkimų“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Valdas Gaidys.

Didelė dalis Lietuvos gyventojų dabartinį prezidentą Gitaną Nausėdą norėtų matyti antrąją kadenciją, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ kovą atlikta apklausa. Kovo 15–23 dienomis vykusios apklausos metu, 40,2 proc. respondentų nurodė, kad, jų nuomone, geriausiai valstybei vadovauti tiktų G. Nausėda. Antroje reitingų lentelės pozicijoje rikiuojasi prezidento rinkimuose dalyvausiantis advokatas Ignas Vėgėlė. Jį prezidentu matytų 10,6 proc.

Reaguodami į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasvarstymus apie galimą Vakarų šalių karių siuntimą į Ukrainą, daugiau nei pusė šalies gyventojų pasisako prieš bet kokį Lietuvos pajėgų dislokavimą Rusijos invazijai besipriešinančioje šalyje, rodo BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Sociologinio tyrimo duomenimis, beveik 56 proc. respondentų karių siuntimui nepritaria, apie 15 proc.

Daugiau nei pusė šalies gyventojų mano, kad situacija jų savivaldybėse gerėja, rodo pirmadienį skelbiama Baltijos tyrimų/LRT apklausa. Jos duomenimis, teigiamai situaciją vertina 52 proc. apklaustųjų, o 28 proc. pasakė, kad situacija jų mieste ar rajone prastėja. Penktadalis gyventojų neturėjo nuomonės šiuo klausimu arba į jį neatsakė. Atsakydami į klausimą apie tai, kaip vertina savo savivaldybės merą, 60 proc.

Per trečdalį Lietuvos gyventojų mano, kad ugdymas valstybinėse mokyklose turėtų būti tęsiamas ir lietuvių, ir tautinių bendrijų kalbomis, rodo penktadienį skelbiama Baltijos tyrimų/LRT apklausa. Jos duomenimis, 34 proc. respondentų mano, kad ugdymas valstybinėse mokyklose turėtų vykti taip, kaip vyksta šiuo metu – ir lietuvių kalba, ir tautinių bendrijų kalbomis. 32 proc.

Vasarį mažėjo palankiai šalies vadovą Gitaną Nausėdą vertinančių gyventojų dalis, tačiau augo palankus premjerės Ingridos Šimonytės vertinimas, rodo Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Vasario 22–kovo 5 dienomis atlikto tyrimo metu G. Nausėdą palankiai įvertino 70 proc. respondentų – tai 4 procentiniais punktais mažiau nei šių metų sausį. Tuo metu Vyriausybės vadovę palankiai įvertino 25 proc. apklausos dalyvių. Sausį šis skaičius buvo 5 procentiniais punktais mažesnis.

Per pirmus šių metų mėnesius visuomenės pasitikėjimas prezidentu Gitanu Nausėda krito 4 proc. punktais, rodo naujausia Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Šiuo metu jis siekia siekia 20,9 proc., nors paskutinį praėjusių metų mėnesį pasitikėjimą dabartiniu šalies vadovu išreiškė 24,9 proc. apklaustųjų. Nepaisant to, G. Nausėda išlieka didžiausią gyventojų pasitikėjimą turinčiu visuomenės veikėju.

Vasario mėnesį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo, kad vis daugiau gyventojų negali įpirkti maisto produktų. Vasario duomenimis, 14,3 procentų Lietuvos gyventojų trūko pinigų maistui, o 19,5 procentams – lėšų būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams.

Lietuvos gyventojai ir toliau labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, rodo penktadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Jos duomenimis, ugniagesiais pasitiki 90,1 proc. apklaustųjų, o nepasitiki – 0,5 procento, gruodį šie skaičiai buvo 89,5 proc. ir 2,2 procento. Anot apklausos, policija pasitiki 64,8 proc. apklaustųjų, o nepasitiki 8,9 proc. respondentų (atitinkamai 62,2 ir 11,5 procento gruodį), kariuomene pasitiki 61 proc.

Jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, didžiausią tikimybę juos laimėti toliau turėtų opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Tai rodo „Lietuvos ryto“ užsakymu vasario 8–17 dienomis atlikta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. Naujausios apklausos duomenimis, už LSDP balsuotų 19 proc. apklaustųjų. Panašiai socialdemokratų simpatikų buvo ir praėjusių metų gruodį (19,9 proc.

Naujausios apklausos rodo, kad didelė Lietuvos gyventojų dalis dabartinį prezidentą Gitaną Nausėdą norėtų matyti antrąją kadenciją. Tai rodo „Lietuvos ryto“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Vasario 8–17 dienomis vykusios apklausos metu, 39,1 proc. apklaustųjų nurodė, kad geriausiai valstybei vadovauti tiktų antrosios kadencijos Daukanto aikštėje sieksiantis G. Nausėda. Antrojoje reitingų lentelės pozicijoje rikiuojasi prezidento rinkimuose dalyvausiantis advokatas Ignas Vėgėlė.

Viešojoje erdvėje tęsiantis diskusijoms dėl nacionalinio stadiono statybų sostinėje, didelė dalis vilniečių tam pritaria, rodo „Delfi“ atlikta apklausa. Portalo duomenimis, apklausos metu 68 proc. sostinės gyventojų nurodė, kad nacionalinis stadionas Vilniuje yra būtinas. Daugiausia taip teigė 26–35 metų amžiaus ir vyresni kaip 56 metų amžiaus respondentai. Taip pat pažymima, kad daugiafunkcio komplekso statyboms daugiau pritarė vyrai (71 proc.) nei moterys (65 proc.

Lietuvai toliau tiekiant karinę ginkluotę, techniką, šaudmenis už laisvę kovojančiai Ukrainai bei prisidedant finansiniais įnašais tarptautiniuose fonduose, šalies gyventojai karinės paramos perdavimą tvirtai palaiko. Kaip atskleidė Krašto apsaugos ministerijos užsakymu gruodį atlikta visuomenės nuomonės apklausa, Lietuvos karinės paramos Ukrainai teikimui pritaria 76 proc. mūsų šalies gyventojų. Tuo metu 86 proc. apklaustųjų palaiko Ukrainos siekį prisijungti prie NATO.

Beveik pusė šalies gyventojų mano, kad Kinija yra pelninga rinka, todėl Lietuva turėtų elgtis pragmatiškai ir susilaikyti nuo kritikos jos atžvilgiu, rodo tyrimas. Jo duomenimis, su tokiu teiginiu sutiko 47,6 proc. apklaustųjų. Penktadalis (21 proc.) tam prieštaravo, o trečdalis respondentų (31,5 proc.) šiuo klausimu išliko neutralūs arba neapsisprendę.

Daugiau nei 54 proc. Lietuvos gyventojų nepritartų siūlymui nuo 2025-ųjų įvesti naują visuotinį gynybos mokestį. Visgi apie penktadalis teigia, kad palaikytų tokią idėją, jei tokį mokestį mokėtų ir gyventojai, ir verslas, rodo naujausia, LRT užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Apie 40 proc. teigia, kad naujam gynybos mokesčiui pritartų. Apie 16 proc. pritartų, jei šį gynybos mokestį mokėtų tik verslas ir tik 4 proc.

Lietuva pasižymi vienomis prasčiausių nuostatų translyčių žmonių atžvilgiu, rodo „Eurobarometro“ atlikta visuomenės apklausa. Europos Sąjungoje atliktos apklausos duomenimis, mažiausiai diskriminuojančių nuostatų turi Nyderlandai, Švedija ir Danija. Tuo tarpu Lietuva su Rumunija ir Bulgarija yra paskutinėse vietose.  Kaip praneša Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 46 proc. apklaustųjų Lietuvoje mano, kad šalyje paplitusi diskriminacija dėl lytinės tapatybės.

Didieji šalies nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai šiemet planuoja 721,4 mln. eurų siekiančias investicijas, skelbiama „Verslo žinių“ atliktoje įmonių apklausoje. Apklausa skelbia, kad 2024 m. planuose NT plėtotojų investicijos sostinėje mažėja 2,9 proc., Kaune auga 1,5 karto, pajūryje – daugiau nei 12,6 karto, regionuose traukiasi 1,6 karto. Teigiama, kad populiariausia investicijų kryptimi išlieka būstas, kuriam ketinama skirti 371,9 mln. eurų. Tuo metu į komercinį NT planuojamos 314 mln.

Gruodį Krašto apsaugos ministerijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad Lietuvos gyventojai vis labiau pasitiki šalies kariuomene ir kario profesija, daugėja ir piliečių, pritariančių visuotiniam šaukimui. Itin palankiai gyventojai vertina narystę NATO bei remia Ukrainos narystės Aljanse perspektyvas. Remiantis apklausos duomenimis, Lietuvos kariuomene šiuo metu pasitiki 80 proc. šalies gyventojų. Lyginant su praėjusiais metais, pasitikėjimas Lietuvos kariuomene ūgtelėjo 2 proc.

Dabar vokiečiai jaučia kur kas didesnį netikrumą nei prieš dvejus metus, parodė nauja visoje šalyje atlikta apklausa, taip pat atskleidusi didelius skirtumus tarp buvusios Rytų Vokietijos ir buvusių Vakarų gyventojų. Apskritai saugūs šiuo metu jaučiasi maždaug 61 proc. Vokietijos gyventojų, parodė antradienį paskelbta Strategijos ir aukštesniosios lyderystės centro užsakymu „IfD Allensbach“ atlikta apklausa. Prieš dvejus metus šis skaičius siekė 76 procentus.

Didelės įtakos gyventojų požiūriui į teismus sprendimas vadinamojoje MG Baltic“ byloje neturėjo, rodo naujausia LRT užsakymu atlikta apklausa. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas įtakos neturėjo 50 proc. apklaustųjų, o tik 2 iš 10 gyventojų teigė labiau pasitikintys teismais.

Naujausių apklausų duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai toliau geriausiai vertina kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų. Naujienų agentūros ELTA užsakymu atliktos „Baltijos Tyrimų“ apklausos duomenimis, V. Adamkų palankiai vertina 83 proc. apklaustųjų. Trimis mėnesiais anksčiau darytoje apklausoje dabartinį šalies vadovą palankiai vertinančių piliečių gretos buvo panašios – 24,2 proc. Kaip ir anksčiau, gyventojai palankiausiai vertina prezidentą Valdą Adamkų – 83 proc.

Eltos užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad daugėja tvirtinančių, jog reikalai Lietuvoje pastaruoju metu iš esmės krypsta į gerąją pusę – taip teigusių žmonių praeitų metų gruodžio mėnesį buvo 27 proc., o kiek daugiau nei septyni iš dešimties (72 proc.) nurodė, kad reikalai šalyje blogėja. 1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Pedofilija kaltinamas buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius trečiadienį davė parodymus Panevėžio apygardos teisme. Mažamečių ir nepilnamečių berniukų seksualiniu prievartavimu, tvirkinimu bei nesunkiu sveikatos sutrikdymu kaltinamo Bartoševičiaus apklausa užtruko maždaug 4 valandas. Tiesa, kaip ir anksčiau, teisiamasis laikosi savo – neigia prievartavęs ir tvirkinęs vaikus.

Lietuviai yra vieni didžiausių Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES) rėmėjų, taip pat dauguma europiečių Rusijos invaziją į Ukrainą vertina kaip potencialią grėsmę savo šalies saugumui, rodo trečiadienį paskelbta Eurobarometro apklausa. Jos duomenimis, 79 proc. Lietuvos piliečių ir vidutiniškai 61 proc. kitų ES šalių piliečių pritaria kandidatės tapti ES nare statuso suteikimui Ukrainai. Tik Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje tam pritaria mažiau nei pusė apklaustųjų.

Trys iš keturių Lietuvos gyventojų pasisako už Lietuvos pilietybės išlaikymą, jei įgyjama kitos draugiškos valstybės pilietybė, rodo Vyriausybės kanceliarijos užsakymu „Spinter“ gruodį atlikta apklausa. Apklausos duomenimis, 76 proc. šalies gyventojų mano, kad yra svarbu išsaugoti gimimu gautą Lietuvos pilietybę, įgijus kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę, antradienį pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

82 proc. Latvijos gyventojų mano, kad šalis šiuo metu yra atsidūrusi ekonominėje krizė, rodo „Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos rezultatai. Paklausti, ar Latvija šiuo metu išgyvena ekonominę krizę, teigiamai atsakė 38 proc. respondentų, o 44 proc. apklaustųjų teigė, jog su tuo veikiausiai sutinka. Kategoriškai neigiamą atsakymą pateikė 1 proc., veikiau neigiamą – 12 proc. apklausos dalyvių.

Visuotiniam nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui pritartų 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo LRT užsakymu atliktos apklausos rezultatai. Trečiadienį portalas LRT skelbia, kad NT mokesčiui, jei jis nebūtų taikomas pirmam gyvenamajam būstui ir tik kitiems turimiems objektams, pritartų 34 proc. apklausos dalyvių. Tuo metu 27 proc. respondentų palaiko dabartinį mokesčio variantą, kai yra apmokestinamas tik prabangus būstas, o 32 proc. Lietuvos gyventojų nepritartų jokiam NT mokesčiui.

Dauguma gyventojų pritaria vokiečių brigados dislokavimui Lietuvoje, rodo Lietuvos kariuomenės antradienį paskelbta apklausa. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, 82 proc. lietuvių pritaria nuolatiniam Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje, vokiečių karius teigiamai vertina 83 proc. apklaustųjų. 76 proc. lietuvių mano, kad vokiečių brigada prisidės prie Lietuvos gynybos stiprinimo, o daugiau nei pusė iš jų mano, kad reikšmingai.

Daugiau nei pusės lietuvių finansinė situacija per šiuos metus išliko stabili, 14 proc. ji pablogėjo, dar beveik 10 proc. džiaugiasi pagerėjusiais pinigų valdymo įgūdžiais. Jei galėtų paprašyti finansinės dovanos Kalėdoms, daugelis lietuvių, kaip ir kiti europiečiai, pasirinktų algos pakėlimą o labiausiai gailisi, kad pavyko sutaupyti mažiau, nei norėjo arba nepavyko išmokti investavimo.

Politinių partijų reitingų lentelėje toliau pirmauja opoziciniai socialdemokratai, po jų eina valdantieji konservatoriai, rodo lapkritį portalo „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Kaip rodo trečiadienį skelbiama apklausa, Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) lapkritį palaikė 13,8 proc., Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) – 9,7 proc. apklaustųjų. Spalį šias partijas atitinkamai palaikė 15,5 ir 10,5 proc. apklaustųjų.

Nepaisant Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo nubausti visus kaltinamuosius koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) politinės korupcijos byloje, pasitikėjimas teismais šiek tiek smuko, rodo šeštadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Gruodį jais pasitikėjo 20 proc., o nepasitikėjo 35,9 proc. apklaustųjų, kai lapkritį tokių žmonių buvo atitinkamai 22,8 proc. ir 32 procentai.

 Dauguma gyventojų mano, kad lyčių lygybė informacinių technologijų (IT) srityje bus pasiekta per dešimt metų ar greičiau, rodo „Adform“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Jos duomenimis, 30,7 proc. apklaustųjų mano, kad lyčių lygybę tarp darbuotojų IT srityje pasiekti užtruks 5-10 metų. Beveik tiek pat (28,7 proc.) respondentų mano, kad lyčių lygybė bus pasiekta per penkerius metus. Tuo metu 16,2 proc.

Likus pusmečiui iki referendumo, šeši iš 10 Lietuvos gyventojų pritaria Lietuvos pilietybės išsaugojimui įgijus kitos draugiškos šalies pilietybę, rodo LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. Jos metu respondentų buvo klausiama, ar jie pritaria, ar nepritaria tam, kad esamiems Lietuvos piliečiams būtų išsaugota pilietybė, jiems įgijus Lietuvai draugiškų šalių pilietybę.

Pusė (50,4 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose dalyvausianti premjerė Ingrida Šimonytė turėtų atsistatydinti iš savo pareigų likus mėnesiui iki rinkimų, rodo LRT antradienį paskelbta naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa. Jos duomenimis, 17 proc. gyventojų mano, kad premjerė turėtų išeiti atostogų iki tol, kol baigsis prezidento rinkimai. Tiek pat mano, kad dalyvaudama prezidento rinkimuose I. Šimonytė turėtų likti savo poste. Tuo metu 16 proc.

Jei rinkiminėje kovoje dėl prezidento posto reikėtų rinktis tarp dabartinio prezidento Gitano Nausėdos ir konservatorių kandidatės, premjerės Ingridos Šimonytės, septyni iš dešimties balsų atitektų esamam šalies vadovui, rodo „15min“ užsakymu atliktos apklausos. Apibendrinęs dviejų apklausų rezultatus ir susumavęs respondentų, teigusių, jog balsuos, atsakymus, portalas prognozuoja, kad jei šie politikai susidurtų antrajame prezidento rinkimų ture, I. Šimonytę palaikytų 30 proc.

Partijų reitingo pirmojoje vietoje toliau išlieka opoziciniai socialdemokratai, po jų – valdantieji konservatoriai, rodo „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Trečiadienį skelbiamos apklausos duomenimis, rugsėjį Lietuvos socialdemokratų partiją palaikė 13,5 proc., Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus – 9,1 proc. proc. apklaustųjų. Liepą šias partijas atitinkamai palaikė 13,3 proc. proc. ir 11,8 proc. apklaustųjų.