Grybavimo sezonas šiemet prasidėjo išties anksti. Pilnas pintines iš miško tautiečiai nešė dar birželio pradžioje. Na, o dabar, susiruošusiems į grybų medžioklę, tenka ilgiau pavaikštinėti, o ir laimikis ne visuomet laimingas, mat medikai jau praneša apie apsinuodijusius žmones.
Į Klaipėdos universitetinę ligoninę paguldyti du pensinio amžiaus broliai. Nors vyrai rimtai apsinuodijo, medikai sako, kad jiems šįkart labai pasisekė, kad liko gyvi, mat manydami, kad prisirinko ūmėdžių, jie prisivalgė itin nuodingų musmirių.
Pasak medikų, broliai greičiausiai paragavo būtent blyškiųjų arba balsvųjų musmirių. Jas išties lengva supainioti su jaunomis ūmėdėmis. Senjorų būklė šiuo metu patenkinama, tačiau gydymas tik prasidėjo.
„Abu kreipėsi prasidėjus bendrinei simptomatikai: vėmimui, pykinimui, viduriavimui. O eigoje pradėjo ryškėti ir tikslinių organų pažeidimų požymiai. Jie dabar gauna reikalingą gydymą – detoksikaciją., specialius vaistus nuo nuodo veikimo“, – sako skyriaus vedėjas Ričardas Slavinskas.
Ligoninės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas R. Slavinskas sako, kad apsinuodijimai tokiais grybais labai pavojingi. Štai neatsargus užkandžiavimas gali baigtis mirtimi, mat, laiku nepradėjus gydyti, pirmosiomis apsinuodijimo dienomis nuodai negrįžtamai pažeidžia kepenis ir inkstus. \
Kasmet Lietuvoje į priimamuosius atvežama bent po keliasdešimt apsinuodijusių.
Deja, vienas kitas tautietis neišgyvena. Nepaisant pavojų, grybauti tautiečiai mėgsta nuo senų laikų. Tiesa, dauguma recepto, kaip gi atskirti valgomus ir nuodingus grybus, neturi.
„Nugyvenau ilgą amžių, bet neteko apsinuodyti. Juk ūmėdės į musmires panašios. Sako, kad reikia palaižyti.“
„Apsinuodysi ir žinosi. Patirtis, paprasčiausiai patirtis. Tų grybų, kurių nežinau, tiesiog neimu.“
„Musmirė raudona, su baltais taškiukais. Tada jau nežinau.“
„Vyras tai dažnai prirenka musmirių, kai renkame kalpokėlius.“
Stebuklingo būdo atskirti beveik identiškai atrodančias saugių ir pavojingų grybų rūšis neturi net ir mikologai. Esą, norint įgyti daugiau žinių, vien nuotraukų knygose nepakanka, reikia nuolatos vaikštinėti po miškus ir atidžiai grybus apžiūrinėti.
Iš viso Lietuvoje auga apie 60 rūšių nuodingų grybų, o penkios jų gali žmogų net ir numarinti. Tarp jų štai šios dvi musmirės – žalsvoji ir smailakepurė. Ir kiek rečiau sutinkamos rūšys – eglinė kūgiabudė, nuodingasis nuosėdis ir Patujaro plaušabudė, pastarąją galima rasti tik pavasarį.
Taip pat, vartojant dideliais kiekiais, sveikatai pavojingos ir smailiažvynės žvynabudėlės. Taigi į krepšį patariama dėti tik tuos grybus, kuriuos tikrai gerai pažįstate – štai, pavyzdžiui, voveraites, raudonikius, baravykus ar lepšius.
Mikologė Jurga Motiejūnaitė taip pat įspėja žmones, manančius, kad ūmėdę nuo raudonosios musmirės galima be vargo atskirti iš baltų taškelių ir sijonėlio. Dažnai žmonės į pintinę įsimeta ir patį nuodingiausią šalies grybą – žalsvąją musmirę – ji gali priminti ir gūduką, ir žalsvos spalvos ūmėdę.
„Taškelių, ypač ant tų mirtinųjų musmirių, gali ir nebūti. Taip kad reikia tiesiog pažinti. Ūmėdžių kepurėlės kraštelio odelė lupasi lengvai, o musmirių ne“, – pasakoja mikologė Jurga Motiejūnaitė.
Nors dauguma nevalgomų grybų pavojaus gyvybei ir nekelia, nuo jų galima smarkiai apsinuodyti, tad prieš nešantis laimikį namo reikia apžiūrėti, ar šis nesukirmijęs. Reikalinga jaunant grybą patikrinti, ar kote arba kepurėlėje nėra skylučių.
Žinoma, namuose grybus reikia gerai nuplauti ir vėliau virti ar kepti. Tiesa, nuodingi grybai valgomais netampa net ir apdorojus. Valgant grybus, taip pat nepatariama vartoti alkoholio.
