Eilėje prie parduotuvės sostinėje, kurioje galima įsigyti dezinfekcinio skysčio, galima prastovėti ilgiau nei vieną valandą. Žmonės čia skysti perka ne tik savo namams, bet ir įmonėms:
„Čia į darbą. Taip.“
„Turim gamyklą, kur rūpinamės darbuotojų sveikata. Reikia dezinfekuoti, paviršius ir rankas. Turime šiek tiek, bet kad netrūktų – reikia papildyti atsargas.“
„Kur aš dėsiuos, man nurodymas duotas. Įmonei. 24 litrus.“
„Kitur neieškojau, paprasčiausiai internete sužinojau, kad čia yra, atsistojau į eilę ir perku.“
Tie, kas nori nusipirkti didesnius skysčio kiekius, iš parduotuvės išeina nusivylę. Dezinfekcinio skysčio kiekis ribojamas. Ne daugiau 12 litrų žmogui:
„Mūsų įmonė vykdo keleivių vežimą. Ir šiai dienai reikia valanda laiko stovėti, kad nupirkti tiek. Kadangi yra išleistos kažkokios tai taisyklės. Tai ar yra šiai dienai pasiruošimas?“
Žmonės, negavę tiek skysčio, kiek jiems reikia, imasi gudrybių. Parduotuvėje 4 litrai skysčio kainuoja 20 eurų, lauke šalia parduotuvės verslininkai juos superka už 30 eurų. Dalis žmonių naudojasi momentine proga užsidirbi 10 eurų. Išėję iš parduotuvės iškarto perparduoda skystį.
Dezinfekcinio skysčio naudojimas tiek išaugo, kad gydytojai pradėjo Lietuvoje fiksuoti naują tendenciją, dažnesnius apsinuodijimus dezinfekcinėmis priemonėmis.
„Jeigu yra parašyta, kad dezinfekcinės šluostės yra skirtos paviršiams, tai šluostom paviršius. Nešluostom rankų, nešluostom užpakalių, kaip jau buvo vienas atvejis. Reikia skaityti instrukcijas. Nepilti dezifektantų į mineralinio buteliukus, kas po to yra sumaišoma, išgeriam. Nebandyti dezinfekuoti burnos, jei yra skirtos rankoms. Skaitykite, kas yra parašyta“, – sako gydytojas toksikologas Linas Zdanavičius.
Dažnai dezinfekuojant rankas gali atsirasti odos išsausėjimas, dermatitas, kitos odos ligos. Pasitaiko ir cheminių nudegimų, kurie gali sukelti organų uždegimus.
„Čia taip pat kaip visiems išdalinti benzino pjūklus ir sakyti, pjaukit. Gal ne taip baisiai, bet visi kas moka – taip naudojasi ir niekas neskaito instrukcijų, nieko. Budintys specialistai vidutiniškai sulaukia dešimties skambučių per savaitę, kuomet žmonės skundžiasi nukentėję dėl netinkamo dezinfekcinio skysčio naudojimo“, – pasakoja L. Zdanavičius.
Tuo metu vaistinių ir kosmetikos gamintojų atstovai pasakoja, kad patenkinti poreikį labai sunku. Esą visas dezinfekcinis skystis labai greitai išperkamas.
„Tiek, kiek nori žmonės, dabar tai neįmanoma. Aš pati manau, kiek yra užklausų ir žmonės nori, ir įmonės, ir prekybos vietos. Mes gaminame kiekvieną dieną. Šalia to mes gaminame kitą savo produkciją, negalime sustabdyti savo verslo. Iš kitos pusės mums trūksta pakuočių ir visai rinkai trūksta etanolio“, – teigia „BIOK laboratorijos“ direktorė Romualda Straigienė.
Dezinfekcinio skysčio Lietuvoje gaminama vis daugiau.
„Dėl dezinfekcinio skysčio yra taip, kad šiuo metu tiek mes jo išvežame, mes tiek jo parduodame, poreikio patenkinti neišeina. Mes gaminsime ir patys nuo kitos savaitės. Sakyčiau šios savaitės pabaiga, kita savaitė. Tai yra tai kai galėsime aprūpinti daugiau“, – kalbėjo „Gintarinės vaistinės“ atstovas Martynas Gelžinis.
Rinkos specialistai prognozuoja, kad kasdien po beveik 100-tą tonų gaminamo dezinfekcinio skysčio situacija gali stabilizuotis per porą savaičių, esą pasiūla gali pasivyti paklausą. Kadangi kiekvienoje parduotuvėje skystis išperkamas labai greitai, vaistininkai pataria prieš keliant koją iš namų, paskambinti, pasidomėti, kuriose vaistinėse skysčio daugiausia.
„Dezinfekcinio skysčio galima rasti. Ką mes dabar darom, kad nereikėtų žmonėms eiti, mes jį skirstome didesniais kiekiais į didesnes vaistines, kad žmonės žinotų, pasiskambinę. Ir žinotų, kad 10-yje didžiųjų vaistinių to skysčio tikrai ras, kad nereikėtų jiems blaškytis ir galvoti“, – sako „Eurovaistinės“ atstovė Laura Bielskė.
Taip pat specialistai rekomenduoja dažniau plautis rankas. Mat muilas ir vanduo prilygsta bet kokiam dezinfekciniam skysčiui.
„Bet kokios purvinos rankos, joks dezinfekcinis skystis jų nepašvarins. Jeigu rankos teisingai, ilgai tas 20-imt sekundžių po karštu vandeniu plaunamos, galima nedezinfekuoti jų“, – teigia L. Bielskė.
Dezinfekuojant aplinkos paviršius būtina naudoti asmens apsaugos priemones.
