Praėjo 10 dienų po to, kai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Alytaus gaisro užterštų teritorijų ūkiuose įvedė draudimą supirkti iš vietos ūkininkų žaliavinį pieną.
Iš pradžių ūkininkai aušintuvuose pieną saugojo, tačiau vėliau privalėjo jį išpilti. 80 melžiamų karvių turintis Navickų kaimo gyventojas Arūnas Nenortas ant nupjautų kukurūzų lauko išpila 7 tonas pieno.
„Per parą išpilam pusantros tonos. Galutinis rezultatas: išpylėme apie 19 tonų pieno, kas pinigais pavertus – apie 6000 eurų, plius pridėtinės vertės mokestis (PVM)“, – sako Alytaus raj. ūkininkas Arūnas Nenortas.
Kenčia ir kiti Alytaus raj. ūkininkai, kurie net nepatenka į užterštas teritorijas. Esą supirkėjai, saugodami savo reputaciją, nepriima žaliavinio pieno ir iš Alytaus kaimų, kurie pagal sudarytus žemėlapius nepateko į užterštą zoną. Ūkininkai negauna pajamų, tačiau yra priversti toliau dirbti už dyką. Alytaus raj. preliminariai skaičiuoja, kad, galiojant draudimui, regiono ūkininkai negauna 25 tūkstančių eurų kasdien.
„Šiuo metu mes negausim pajamų, nes mes tą pieną išpilam lauk. Šiai dienai nepasakė, ar bus grąžinti tie pinigėliai. Tik žadama, o pažadais sotus nebūsi. Su visais neatsiskaitysi, ką mes esame skolingi, sąskaitos pareina“, – teigia Alytaus raj. ūkininkė Nijolė Slavinskienė.
„Jeigu nebus mokama kas dvi savaites, iš karto pasijaus apyvartinių lėšų stygius ir bus neatsiskaitoma, pradelstos sąskaitos, nesumokėti atlyginimai darbuotojams“, – kalbėjo A. Nenortas.
„Šiandien šnekėjausi. Sako, 20 000 gaudavau į mėnesį. Tai iš kur jam paimti tuos pinigus. Kas jam duos? Nei jis iškas žemės, o išlaidos ir už elektrą, Sodrą, mokesčius moka ir visa kita, tai ką jam daryti?“, – teigia pieno gamintojų atstovas Jonas Vilionis.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neskuba atnaujinti žaliavinio pieno prekybos. Inspektoriai toliau ima pieno mėginius iš gaisro paveiktų teritorijų ir fiksuoja padidintą nuodingų medžiagų kiekį.
„Iš atrinktų 17 žaliavinio pieno mėginių, 9 dioksino koncentracija viršija nuo pusės iki 5 kartų“, – pasakoja tarnybos vadovas Darius Remeika.
Beje, nors dalyje paimtų mėginių nuodingų medžiagų rasta nebuvo, ūkių savininkams tai neleidžia vėl važiuoti į supirktuvę.
„Pirmiausia, dioksinas pasirodo piene. Toliau jis kaupiasi riebaliniame audinyje, kepenyse. Todėl vienos dienos tyrimai tikrai negali garantuoti, kad tas dioksinų kiekis dar nepadidės“, – kalbėjo D. Remeika.
Anot tarnybos, toks pieno mėginių tikrinimas mažiausiai užtruks dvi savaites. Tiesa, inspektoriai tiria ne tik pieną. Tarnyba jau konstatavo, kad gaisro paliestų teritorijų gyventojai gali drąsiai gerti vandenį iš tvarkingų šachtinių šulinių. O galvijų mėsos, žvėrienos, vaisių, daržovių, rapsų želmenų, pašarų tirti tarybos specialistai dar nebaigė. Šiuose mėginiuose sunkiųjų metalų rasta nebuvo, tačiau vis dar ieškoma pavojingų dioksinų.
Šią savaitę ministrai turėtų patvirtinti nutarimą, kuris turėtų leisti ūkininkams, kurie nebegauna pajamų, iš karto kompensuoti nuostolius.
„Šiandienos klausimas yra padėti tiems žmonėms, kurie prarado pajamas. Kur gauna pastoviai, ir jas kuo greičiau atstatyti, kad galėtų gauti“, – sako ministras Andrius Palionis.
Vyriausybė trečiadienį ketina įpareigoti Alytaus rajono savivaldybę kas dvi savaites pateikti informaciją apie nuostolius Finansų ministerijai, kad būtų apmokėta žala. Jei ši sistema veiks, ūkininkai kompensacijų sulauktų greičiau – galbūt per kelias savaites.
„Galėtų pateikti susidariusią žalą kas dvi savaites ir galėtų gauti apmokėjimą“, – teigia A. Palionis.
Tiesa, greitų kompensacijų turėtų sulaukti tik pajamų netekę ir žalą įrodę pieno ūkiai. O žalos atlygį, kurią patyrė pieno perdirbėjų ar gaisro metu neveikusių įmonių savininkai, Vyriausybė žada svarstyti vėliau, kai bus įvertintas taršos mastas, užbaigti dirvožemio ar vandens tyrimai. Ministrai atviri – jie neįsivaizduoja, kokią sumą teks kompensuoti, tačiau žada, kad pinigų užteks visiems.
„Kiek reikės, tiek ir bus pinigų už įrodytą žalą“, – kalbėjo A. Palionis.
„Nežinome pačios teritorijos, galimo žalos dydžio. Kaip žinia, tyrimai dar yra vykdomi ir dar kurį laiką vyks. Tai turime šitai situacijai pasiruošti, numatyti atitinkamai išteklius kitų metų biudžete. Tai visi šitie darbai bus padaryti“, – mano ministras Vilius Šapoka.
Aplinkos ministerija toliau ragina gyventojus apsišarvuoti kantrybe. Esą tyrimai sudėtingi, todėl jie užtruks. Žadama, kad tikslesnis taršos mastas paaiškės lapkričio 15 dieną.
