Panevėžietis Lauras Jagminas vos tik pašviečia saulutė lekia į gamtą. Eiti į mišką vyrui tikra atgaiva, kai visą dieną tenka sėdėti kabinete prie kompiuterio.
Nors Lauras medžiotojas, bet dažnai jo rankose ne šautuvas, o žiūronai.
„Eini vienas susilieji su gamta mėgaujiesi vaizdais, o jeigu dar gauni ir trofėjų, tai tavo ta kelionė dar džiugesnė“, – sako panevėžietis Lauras Jagminas.
Šiuo metu Lauras braidydamas po Panevėžio rajono palaukes dairosi gražuolių elnių, gal pavyks vieną kitą numestą ragą surasti. Ieškoti ragų vyrą paskatino draugas, kuris tą daro jau dešimtį metų.
„Jo paskatintas trofėjų gražių pradėjau pats prieš keletą metų ieškoti. Aišku kaip aš sakau pradinukas dar pirmieji žingsniai pirmieji trofėjai jie mažesni“, – pasakoja L. Jagminas.
Patyrę ragų ieškotojai paprastai žino žvėrių takus, jų buveines. Tačiau kitiems gerų vietų išduoti nenori. Be to, tai dažnai ir laimės dalykas, mat išėjęs ieškoti ne visada gali iš miško grįžti su laimikiu.
„Ragai nebūtinai bus numesti kažkur miške. Jie dažniausiai būna pagrioviuose ant lauko. Pavyzdžiui yra žmonių kurie labai tą hobį propaguoja ir net tam pasiima atostogas 2 savaičių. Nes kai prasideda elnių sezonas tai meta pirmiausia stambieji, gražieji elniai. Vėliau meta jaunieji patinai“, – teigia L. Jagminas.
„Panevėžio rajonas vienas turtingiausių iš tų kur daugiausiai yra gyvūnų, tai stirnos meta stirninai spalio pabaigoj lapkritį, briedžiai lapkričio pabaigoj gruodžio mėn. elniai vasario pabaigoj, kovo. Danieliai balandžio pabaigoje“, – kalbėjo Krekenavos girininkas Jonas Leika.
Ragų ieškojimas pasak pašnekovų kasmet vis populiarėja, tad ir ieškotojų sezonas trumpėja. Lauro draugo Mariaus šių metų laimikis net 7 rasti ragai, bet būna, kad randa ir 12 trofėjų.
Rodydamas įspūdingą surinktų ragų kolekciją Marius kuklinasi ir kalbėti nenori, bet trofėjais kas paprašo leidžia pasigrožėti ir jų neslepia.
Ragų rinkėjai sako elnias bus gražus jeigu jo pati apačia rago susiformuoja labai gražiai ir eina tolygiai. Tuomet galima spręst apie žvėrį, kad jis yra perspektyvus.
Bet yra tokių, kurie į mišką ieškoti ragų traukia ir dėl uždarbio. Mat kilogramas kaulinės medžiagos rinkoje svyruoja nuo 15 iki 20 eurų. Pasak girininko iš ragų daug ką galima pagaminti, nuo papuošalų iki medžioklei skirtų daiktų. Net gaminami būna baldai. Štai, kad ir Krekenavos girininkijos vieną iš salių puošia išskirtiniai šviestuvai su elnių ir danielių ragais.
„Antras ragų gyvenimas vadinasi kai padaromas daiktas koks iš jo. Yra visko dabar internete galima susirasti kur parduoti ir pinigai iš to nemaži. Kadangi kaip ir gamina žmonės gaminius“, – sako J. Leika.
„Tai uždarbio šaltinis daliai, nes vidutinis rago svoris apie 3 kg, tai galit pasiskaičiuoti, jei vieną ragą randant, jau kaip ir 50 eurų galim uždirbti“, – pasakoja L. Jagminas.
O panevėžiečių draugų Lauro ir Mariaus piniginis uždarbis nevilioja, vyrams tai smagus hobis, o ne verslas.
