Tiesa, blogėjanti situacija Seimo nesuvienijo. Priešingai, šiandien parlamentarai sužlugdė du projektus. Valdantiesiems nepavyko priimti privalomo medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimo. Žlugo ir opozicijos idėja atlyginti skiepų sukeltą žalą.
Privalomo medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimo nuo COVID-19 klausimas šiandien Seime gerokai kaitina atmosferą. Vos prasidėjus diskusijoms, valdantieji ir opozicija įsivelia į ginčus.
„Tie žmonės, kurie kiekvieną dieną mato, kas darosi po skiepo. Kurie žino, po žeme guli 4680 žmonių su skiepu. Jie supranta, ką daro“, – sako Seimo narys Dainius Kepenis.
„Paskutiniam kalbėtojui siūlyčiau kiekvieną dieną atsivertus kasdieninę statistiką, pasižiūrėti, kiek gi tų mirusiųjų ir gulinčių reanimacijoje buvo skiepyti, turėtumėt gėdos“, – teigia Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Opozicija džiūgauja. Seimo valdantiesiems nepavyko priimti pataisų: medikai ir socialiniai darbuotojai nebus skiepijami privalomai. „Valstiečiai“ mėgaujasi pergale.
„Šį kartą Konstitucijos okupantų prievarta nepraėjo. Pasiūlymas pasižiūrėti statistiką. Tai ne veltui statistikos departamentui padidinot finansavimą 50 procentų. Tai dabar jie uoliai vykdo Vyriausybės nurodymus. Vieną statistiką slepia, kitą pučia“, – kalba Seimo narys Valius Ąžuolas.
„Jūs į skaičius ne tik žiūrėkit, bet dar išmokit juos ir suprasti. Jūs kaltinate vieną iš esminių valstybės institucijų sąmoningu manipuliavimu duomenimis. Jeigu Jūs tai patvirtinančios informacijos, malonėkite kreiptis į generalinė prokuratūrą, nes tai yra baisus kaltinimas valstybei“, – aiškina I. Šimonytė.
Valdančiųjų nesėkme džiaugiasi ir dalis medikų. Nors Lietuvos gydytojų sąjunga pasisako už vakcinaciją, organizacijos vadovas įsitikinęs, kad privalomų skiepų nuo COVID-19 pataisos nebuvo deramai paruoštos. Esą parlamente buvo nepakankamai kalbėta apie vakcinos šalutinius poveikius, antikūnų testų reikalingumą.
„Projekto paruošimas lygus nuliui. Seimo, deja, Sveikatos reikalų komiteto teikimas ir jo pasiruošimas lygus nuliui. Jeigu tu jau kalbi apie privalomą skiepijimą, tai pirmiausia turi būti patvirtintos kontraindikacijos, kontraindikacijų nėra“, – teigia Lietuvos gydytojų sąjungos atstovas.
Po šio balsavimo Seime chaosas nesibaigė. Žlugus privalomų skiepų idėjai valdantieji nusprendė pakišti koją opozicijai ir nepritarti projektui dėl skiepų sukeltos žalos kompensavimo.
„Jeigu kažkurioms grupėms būtų numatytas privalomas skiepijimas, tuomet žalos atlyginimo mechanizmas turi būti priimtas kartu. Tai dabar privalomą skiepijimą Seimas palaidojo“, – kalba I. Šimonytė.
Skiepų žalos kompensavimo projekte buvo siūloma įteisintą tvarką, kuri leistų sunkius padarinius dėl skiepo patyrusiems žmonėms gauti pinigines kompensacijas, tačiau ši idėja paskendo Seimo narių ginčuose ir procedūrose:
„Aš prašau pertraukos iki posėdžio pabaigos.“
„Perbalsuoti prašyčiau.“
„Norėčiau, kad būtų užregistruota prieš.“
„Balsuojam ir perbalsuojam tiek kartų, kiek bus Jums naudinga.“
„Gerbiame pirmininke. Kodėl baigiam diskusiją? Kas čia, KGB rūmai? Kas čia pas jus vyksta? Aš suprantu, kad gal Šiauliuose…“
„Man tai yra normalus teisėkūros procesas. Yra ministerija, yra Vyriausybė, yra parlamentas, visos idėjos kiekviename etape pasitikrina valią“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Įstatymą nuspręsta jį grąžinti svarstyti Sveikatos reikalų komitetui. Lietuvoje per vakar laboratorijos užfiksavo 7057-ias naujas infekcijas. Tai didžiausias skaičius per visą pandemiją. Štai tokias eiles šalia mobiliųjų COVID-19 testavimo punktų galima stebėti Kaune.
Anot Premjerės Ingridos Šimonytės, blogiausia dar priešaky, sergamumo pikas dar nepasiektas.
„Mums dar iki jo, pora savaičių minimum“, – teigia I. Šimonytė.
„Galim turėti ir 12-a tūkstančių ir panašiai, bet noriu pasakyti, kad mes suvestinėse tokių skaičių mes ir nematysime, nes mūsų testavimo pajėgumai yra šiek tiek per maži tam. Maždaug per mėnesį omikrono banga pasiekia savo viršūnę, tai tikėtina galėtų būti kažkur vasario pradžia“, – sako sveikatos ekspertų tarybos narys Juozas Augutis.
Vilniaus miesto savivaldybė jau ruošiasi blogiausiam scenarijui. Jei „omikron“ atmaina paralyžiuos miestą, pavyzdžiui, pritrūks sostinėje galinčių dirbti autobusų, troleibusų vairuotojų, gyventojams gali tekti eiti į darbą net ir sergant lengva COVID-19 forma. Apie šį planą žino ir Sveikatos apsaugos ministras. Arūnas Dulkys pasakoja, kad šie kritiniai pokyčiai gali įsigalioti ne tik sostinėje.
„Tarkim, yra nedidelė gyvenvietė, miestelis, tarkim šiukšlių išvežimas ir ten yra apskritai vienas, du žmonės, kurie tai daro. Jeigu jie serga besimptome forma ar labai lengvai, Australijoje yra tas naudojama. Turim būti pasiruošę tokiems atvejams, jeigu organizacijose, institucijose pasiektų kritinį procentą negalinčių dirbti žmonių, tai be abejo, ir tokie atvejai galėtų būti galimi“, – kalba A. Dulkys.
Naujienų turi šiuo metu prekybos centruose skiepijimo akcijas vykdantis Nacionalinis kraujo centras, kuris pradėjo vakcinacija ir visuose savo centruose.
„Nebebūtina eiti taip gausiai į mūsų išvykas prekybos centruose, mes vakcinuojam visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose savo centruose, galima donoryste rasti kraujodonoryste.lt. Galima be jokių eilių, be išankstinės registracijos ateiti ir gauti Pfizer vakciną“, – sako nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas.
Dalis savivaldybių pačios ima pandemijos kontrolės vadžias į rankas. Akmenės rajonas nusprendė nuo pirmadienio mokinius, išskyrus pradinukus, siųsti į nuotolinį ugdymą. O Mažeikiai nuo sausio 24-os iki kovo 1-osios uždraudė renginius uždarose patalpose.