Tuo pasipiktino Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir pareiškė, kad gins karo pabėgėlius nuo persekiojimo.
Į Lietuvą atvykę kai kurie karo pabėgėliai iš Ukrainos Lietuvoje jau spėjo net įkurti ir savus verslus. Pavyzdžiui, Šiauliuose veikia ukrainietiška parduotuvė. Julija, nors ir pasisveikina lietuviškai, bet iš karto paklausia, ar gali kalbėtis rusų kalba.
„Mes stengiamės kalbėti ir lietuviškai, žmonėms malonu girdėti, ir mes jų paklausiame ar jie supranta rusiškai, kad būtų lengviau, ir kas nesupranta, tas prieina prie vitrinos, parodo, mes juos aptarnaujame“, – sako Julija.
Sako, kad didelių problemų su lietuviais susikalbėti rusiškai nėra. O ir mokytis lietuviškai neplanavo.
„Iš pradžių kaip ir nelabai norėjosi mokytis, bet, kai dabar dirbu parduotuvėje, tai reikia, reikia mokytis lietuvių kalbos, moku pavienius žodžius, kad parodyčiau kokie produktai ir stengiamės“, – kalba Julija.
O Irina į Klaipėdą atvyko prieš 9 mėnesius ir ligoninėje įsidarbino akušere-ginekologe.
„Sekasi gerai, aš mokausi lietuvių kalbos visą dieną ir viskas“, – sako Irina.
Moteris sako, kad su pacientėmis kalbasi rusiškai ir buvo tik keli atvejai, kai negalėjo susikalbėti.
„Man tokių situacijų per 9 mėnesius buvo tik 2, ir aš paprašiau akušerės padėti man, kad išverstų. Man tada padėjo, bet tokios situacijos būna labai retos“, – kalba Irina.
Vis tik dabar mokantis lietuvių kalbos, pripažįsta, kad sunku. Bet reikia.
„Aš suprantu, kad aš atvažiavau į kitą šalį ir iš pagarbos jūsų šaliai tai reikia mokėti jūsų gimtąją kalbą“, – teigia Irina.
Prasidėjus karui Ukrainoje, į Lietuvą iš karto plūstelėjo bėgančiųjų nuo karo banga. Per daugiau nei metus, į Lietuvą jau atvyko 76 tūkstančiai Ukrainos piliečių. Daugiau nei 23 tūkstančiai jau spėjo įsidarbinti, net ir nemokėdami lietuvių kalbos.
„Karo pabėgėliai ukrainiečiai, tik jie vieninteliai Lietuvoje turi išimtinę teisę 24 mėnesius darbo vietoje teikdami paslaugas, bendraudami su klientu, nekalbėti lietuviškai. Daugiau niekas tokios išimties Lietuvoje neturi“, – aiškina Kalbos inspekcijos vadovas Audrius Valotka.
Bet dviejų metų terminas, per kurį ukrainiečiai turi pramokti lietuviškai, baigiasi jau kitų metų kovą. Tad inspekcija būtent tada ir pradės tikrinti, ar atvykėliai iš Ukrainos, kurie dirba ten, kur reikia bendrauti su žmonėmis, pramoko mūsų kalbos. Tuo pasipiktino laisviečių lyderė Aušrinė Armonaitė. Sako inspekcija baudomis persekios karo pabėgėlius.
„Man atrodo kalbos inspekcija turėtų susikoncentruoti į kitus darbus, o ne į verslo baudimą, ar žmonių, kurie pabėgo nuo karo ir gal dar nespėjo lietuviškai išmokti, persekiojimą ir mes tokias iniciatyvas stabdysime“, – teigia A. Armonaitė.
„Aušrinės Armonaitės laki fantazija neša labai aukštai, turbūt jaučiasi, kaip koks kondoras, pakilęs virš kalnų ir žvelgiantis į Lietuvą iš viršaus. Ir ji sugalvojo visiškai nesąmonių, kas neturi nieko bendro su tuo laišku, aš manau, kad ministrei reikėtų prisėsti ant nusiraminimo kėdutės ir po to rašyti tokius savo įrašus“, – sako A. Valotka.
Anot Valotkos, baudų ukrainiečiams niekas neišrašinės. Jeigu žmonės nebus išlaikę lietuvių kalbos egzamino, inspekcija darbdaviui nurodys tuo pasirūpinti. Jei ir tai nepadės, teoriškai bauda gali būti skirta tik darbdaviams. O ir pačių baudų inspekcija nepamena, kada paskutinį kartą kam nors būtų išrašiusi.
„Jūs turite teisę, jeigu einate pas gydytoją, kad su jumis gydytojas kalbėtų lietuviškai. Mes jau dėl to skundų esame gavę. Jeigu jūs kur nors važiuojate transportu, kažkas nutinka, jūs turbūt tikitės, kad vairuotojas mokės susišnekėti su pagalbos tarnybomis“, – kalba A. Valotka.
Armonaitė sako, kad galbūt teks keisti ir Vyriausybės nutarimą, kuris ir numato, kad dirbant su žmonėmis, būtina mokėti lietuvių kalbą.
„Žinoma, jeigu bus tiktai formaliai žiūrima, reikės keisti formalumus ir žiūrėti proporcingai, protingai“, – sako A. Armonaitė.
Konservatorius Audronius Ažubalis sako, kad nemokėdami vietinės kalbos, atvykėliai negali pilnavertiškai integruotis į jos gyvenimą.
„Įmanoma kurti getus. Tai mes tą matėme Skandinavijos valstybėse, matome, kai kuriose kitose Europos valstybėse. Aš manau čia turėtų būti na tokia... pagarba lietuvių kalbai iš tų žmonių, kurie atvyksta“, – tvirtina A. Ažubalis.
„Yra labai daug žmonių, kurie jau šneka lietuviškai, ir man atrodo, kad tiesiog iš patrankos yra bandoma šauti į problemą, kuri nebūtinai egzistuoja ir daugiau empatijos šiandien galime palinkėti visoms institucijoms ir šiuo atveju, deja, ypatingai kalbos inspekcijai“, – teigia A. Armonaitė.
Kalbos inspekcija sako, kad dabar norėjo atkreipti į šią problemą dėmesį, mat kol kas neaišku kas rūpinasi ukrainiečių integracija, kas turi jiems parūpinti kalbos kursus, ir kas organizuos patikrinimo egzaminus.
„Tie žmonės, kurie planuoja likti Lietuvoje, jiems būtina mokytis lietuvių kalbos, lankyti kursus, o yra tokių žmonių, kurie laukia kada baigsis karas ir tada grįš namo. Aš manau jiems nėra taip svarbu mokytis lietuviškai“, – tikina pabėgėlė iš Ukrainos Julija.
„Aš manau, kad tai teisinga. — Kodėl? — Todėl, kad mes randamės kitoje šalyje, turime žinoti tos šalies kalbą, kurioje gyvename ir kurioje randamės, kalbą“, – sako pabėgėlė iš Ukrainos Irina.
Laisvės partija į savo programą įrašiusi, kad nori pertvarkyti kalbos politiką Lietuvoje, atsisakyti perdėto jos saugojimo, o valstybinę lietuvių kalbos komisiją apskritai pasižadėjo uždaryti.