Lietuvos verslo konfederacijos laikinasis direktorius Emilis Ruželė
„Kaip ir iš visų valdžių, tikimės dviejų dalykų pagrindinių: verslas turbūt labiausiai vertina stabilumą ir saugumą, tai prioritetai, kuriuos esame ne kartą išreiškę. Dėl gynybos finansavimo – saugumo dalyje, o dėl stabilumo – kad pokyčiai, kokie bevyktų, būtų išdiskutuoti, vyktų konstruktyviai. Čia įsijungia ir trečia dalis – dialogas. Tikrai labai esame atviri dialogui, diskusijoms, deryboms dėl įvairių pozicijų. Esame labai išsamų pasiūlymų paketą parengę, su juo dalinomės ir prieš rinkimus, ir dabar. Manome, kad turime konstruktyvių pasiūlymų ir esame pasiruošę dirbti.
Mūsų pozicija dėl mokesčių gan aiški – jei bus kokie pokyčiai planuojami, vėlgi, norisi dialogo ir diskusijos. (...) Reformuojant mokesčių sistemą pasisakome už kelis principus: pirma, kad mokesčių pakeitimai, ypač tokiems tikslams, kaip gynyba, turėtų būti kuo platesnės bazės, kad visi Lietuvos gyventojai prisidėtų. Sektoriniai mokesčiai, kas buvo paplitę pastaraisiais metais, manau, nėra gera praktika, kai išsirenkamos kažkokios grupės, ar tai būtų bankai, ar draudimas, ar dar kita grupė. O kitas principas, sakome, kad akcentas turi būti turto mokesčiams visuotiniu principu ir taršos mokesčiams – jei reiktų rinktis, ko gero, šioms sritims pirmenybė turėtų būti teikiama, o ne darbo pajamoms ir panašiems dalykams.“
Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė
„Mes manytume, kad ta koalicija, ar ji bus formuojama įtraukiant „valstiečių“ partiją, ar įtraukiant vis tik liberalus, nes tokių lyg ir abejonių atsirado, man atrodo, kad gali keisti priėmimą mokesčių, požiūrį į mokesčius, dėl ko Vyriausybė susitars.
Yra vienas dalykas, kuris džiugina, nes pačios socialdemokratų partijos laimėję atstovai, jie teigia apie norą daugiau diskutuoti su suinteresuotomis grupėmis, tai yra labai geras ženklas. Galbūt šiek tiek neramina noras daryti staigias mokesčių reformas, nežinau kiek, bet socialdemokratai apie gana ryškų proporcingumą kalba, jie, žinoma, pasirengę skirti gynybai tiek, kiek reikia pinigų. Reikia suprasti, kad socialdemokratų partija visada buvo labai į žmones orientuota, tada tų išmokų socialinių gali didėti ir visi tie dalykai reiškia tiesiog, kad papildomų mokesčių, sprendimų gali reikėti ir tada klausimas, kokie tie sprendimai galėtų būti.
Žinoma, verslas iš tikrųjų tikėjosi ir būtų norėjęs, kad metus ar porą metų būtų skelbiamas tam tikras moratoriumas mokesčių klausimais, tačiau nežinau, ar bus į tai įsiklausoma, turbūt yra mažiau to tikėjimo.
Ko dar verslas tikėtųsi, tai tas vadinamas RRF įsisavinimas, kuris šiuo metu Lietuvoje yra berods 35 procentai įsisavintos lėšos yra, tačiau reikia suprasti, kad dar didžioji dalis nėra įsisavinta ir valdžios kaitos procesuose dažnai labai nutinka, kad tie procesai tiesiog sustoja arba atėjusi valdžia mėgsta peržiūrėti iš naujo visus sprendimus, kitą kartą net atšaukdamos tam tikras investicijas. Tai labai nesinorėtų, kad tai būtų stabdoma, nes manyčiau, kad ir Lietuvos ekonomikos augimas kitais metais nemaža dalimi bus priklausomas, kaip sėkmingai mes, visa šalis, kaip mes sėkmingai įsisavinsime RRF lėšas, kurios buvo skirtos atsigauti ekonomikoms po pandemijos.
Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas
„Tikimės, kad nebus blogiau, nei buvo, viliamės, kad žemės ūkio ministras darbui bus tinkamas. Pagrindinis dalykas, kad tas žaliasis bendravisuomeninio gėrio kūrimas, žaliasis kursas, visas ekologiškumas nebus įgyvendinamas tik žemdirbių sąskaita, ką buvo paskutiniu metu bandoma daryti. Jei visuomenė turi keistis, tegul visa visuomenė už tai susimoka. Ne žemdirbiai turi padaryti daugiau dėl aplinkosaugos, visi turi padaryti daugiau.
Ir kad mokestinė sistema ūkininkams nebus keičiama, nes mokame daugiau nei juridiniai vienetai. Tokį populizmą varė visos partijos prieš rinkimus, kad dirbančiuosius pagal darbo sutartį reikia sulyginti su dirbančiaisiais pagal individualią veiklą, kas yra visiškai skirtingi dalykai. Jau kai kuriems politikams pasakiau, ir savo bendruomenei, kad jei tik bus bandoma tą daryti, mes važiuojam (protestuoti – BNS), nebelauksim. O jei bus sprendimai logiški, pagrįsti, ne emociniai, tada gerai, viskas tvarkoje.“
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė
„Prieš šituos rinkimus ir socdemams, ir „Vardan Lietuvos“, ir Žemaitaičiui (partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis – BNS), ir „valstiečiams“ išsakėme savo norus ir pageidavimus. Jei visa tai bus, bent 51 proc. išpildyta, smulkus ir vidutinis verslas tikrai bus patenkintas.
Pirmas mūsų prašymas buvo, kas turi būti padaryta – tai suvienodinta minimali alga ir neapmokestinamasis pajamų dydis. Antra, iš tikrųjų turėtų būti smulkiam verslui ginti įkurtas ombudsmenas. Dar labai svarbu yra pakelti pridėtinės vertės mokesčio ribą (PVM), kad patys smulkiausi netaptų PVM mokėtojais.
Ar mus išgirdo, sužinosime, kai jie kurs bendrą Vyriausybės programą. Kai jie pradės apie tai kalbėti, matysime, kaip iš tikrųjų viskas vystosi ir ar bus atliepta į mūsų norus.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas
„Tikimės nuoseklios, nuspėjamos ir stabilios teisėkūros, ypač dėl teisės aktų, kurie tiesiogiai liečia mus, tarkime, migracijos. (...) Teisėkūra turi būti nuspėjama ir subalansuota, kad teisės aktai (įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties – BNS) nebūtų keičiami šešis kartus per porą metų ir kardinaliai į skirtingas puses.
Transportas laikosi ant žmogiškųjų išteklių. Lietuvos politika dėl žmogiškųjų išteklių ir jų įtraukimo neturi labai aiškaus tikslo. Lietuvoje yra apie 1,4 mln. dirbančiųjų, (...), esame maža šalis, bet konkuruoti norime, dirbti norime rinkose su didžiaisiais žaidėjais. Mums nėra kitų variantų, kaip tik prisitraukti darbuotojų iš trečiųjų šalių. Reiškia, kad mūsų migracijos politika turi būti subalansuota, atliepti tiek verslo, tiek socialinės darbotvarkės, tiek nacionalinio saugumo klausimus. Šioje vietoje turėtume dirbti visi kartu ir ieškoti bendrų išeičių.
Trečia, nuspėjama mokestinė sistema. Konkuruojame Europos Sąjungos mastu ir mokestiniai dalykai, žaliojo kurso įgyvendinimas labai svarbus, turint omenyje, kad visa Europa priiminėja dabar visai neoriginalius sprendimus ir kelių transportą tik labiau apmokestina, o ne kitomis paskatomis stumia link žaliosios transformacijos. Čia reikalingas nuoseklumas, kad turėtume strategiją, ko norime su žaliuoju kursu.“
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas
„Vienas iš fokusų, yra konkurencingumo užtikrinimas. Pastaruoju metu Lietuvoje stipriai kilo darbo kaštai, atitinkamai tai reiškia, kad, jeigu mes norime išlaikyti tolesnį ekonomikos augimą per eksportą, valdžia turi užtikrinti, kad augtų ir įmonių produktyvumas. Kad mes neprarastume konkurencingumo ir kad atlyginimų augimas mūsų nepaverstų nekonkurencingais. Kad matytume mokesčių sistemos stabilumą. Kad ir kokia ji būtų netobula, aš manau, kad geriau būtų jos kurį laiką neliesti, kad verslas ir vartotojai turėtų kurį laiką atsipūsti ir negalvoti apie galimus mokesčių sistemos pakeitimus.
Išskirčiau kertinius aspektus, kurie turi būti (2025 metų – BNS) biudžete: prioritetas numeris vienas yra gynybos finansavimas, prioritetas numeris du – inovacijos ir produktyvumas (...), trečias – biudžetas turi būti ir socialiai atsakingas. Turint omeny, kad mes iki šiol gyvename infliacijos, o ne defliacijos laikotarpyje, tai būtų labai svarbu užtikrinti ir gyventojų pajamų augimą, įskaitant ir privataus sektoriaus darbuotojus ir taip pat viešojo sektoriaus, ypač mokytojų ir gydytojų.“
„Akmenės cemento“ generalinis direktorius Artūras Zaremba
„Mažiau (mokesčių – BNS) reformų tikimės, kad nebūtų taip, kad kiekvieną kadenciją vis kažkas naujo. Iš verslo pozicijų tai neramina labai. Norėtųsi to tęstinumo, partija laimėjo (Seimo rinkimuose – BNS) tradicinė, tai taip ir bus.
Aš galvočiau, kad visi tie iššūkiai nepasikeitė po (Seimo – BNS) rinkimų, nes ir gynybine prasme darbus reikia tęsti, reikėtų orientuotis ir į transformaciją žalią (...), dėmesys turi išlikti ir būti tęsiamas energetinis nepriklausomumas.“
„Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa
„Verslo eigą visą laiką lyginu su vandeniu, tekančiu upėje. Tas vanduo randa tinkamiausią jam kelią tarp akmenų ir jeigu tie akmenys nejuda, tai verslas eina savo vaga ir pakankamai sklandžiai. Blogiausia yra tada, kada tie akmenys yra perstatomi, užtvenkiami ir tai daroma staigiai. Tada verslas turi sugaišti daug laiko ne vandeniui bėgti, o rasti kelius, kaip juos apeiti.
Mano palinkėjimai kitoms valdžioms, jeigu darys permainas, tai labai paskaičiuotai ir įvertinant, kokios gali būti galimybės. Svarbiausia, kad jie (mokesčių pakeitimai – BNS) įvedami būtų ne naktį prieš Naujus metus ir nuo rytojaus įsigaliojant, o gerai apgalvojus, apsvarsčius. Bent jau, jei valdžia išrinkta tą norės daryti, tai bent būtų laiko verslui pasiruošti, įvertinti savo srautus.“
