Valstybinė darbo inspekcija paaiškino, kad minimalioji mėnesinė alga gali būti mokama tik tokiems darbuotojams, kurie dirba nekvalifikuotą darbą. Kitiems turi būti mokamas didesnis atlyginimas.
Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai.
Šiuo metu minimalioji mėnesinė alga siekia 730 eurų ant popieriaus. Vyriausybė pasiūlė ją kelti iki 840 eurų.
Nekvalifikuotų darbuotojų daugiausiai dirba valymo, žemės ūkio, viešojo maitinimo įmonėse. Portalas tv3.lt pasiteiravo šių verslų atstovų, kaip jie vertina minimalios algos augimą?
Klientai atsisako paslaugų
Valymo įmonės „Švaros biuras“ direktorius Vytautas Galinis neigiamai vertino sprendimą dabar tiek kelti minimalią algą.
„Šiandien dėl energetinės krizės verslai patiria daug sunkumų, jie nežino ką daryti. O mes kylant minimaliai algai turėsime kelti savo paslaugų įkainius arba atleisti dalį darbuotojų. Mūsų tolimesnė veika priklauso nuo klientų, jeigu jie sutiks mokėti brangiau, dirbsime kaip dirbę, o jeigu ne, turėsime atsisakyti dalies darbuotojų.
Mūsų klientai taupo, atsisako tam tikrų paslaugų, kai kurie atideda mokėjimus už paslaugas. Visi ieško sau tinkamų sprendimų. Gali būti, kad tos įmonės, kurios valymo paslaugas užsisakinėjo 5 kartus per savaitę, dabar užsisakys 2 kartus. Su kiekvienu klientu kalbėsimės atskirai“, – komentavo įmonės vadovas.
Skaičiuoja bankrotus
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sakė, kad maitinimo verslas keliauja tiesiai į prarają.
„Skaičiuojame vien nuostolius išaugus elektros sąskaitoms, valdžiai nusprendus panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą, didinti minimalų atlyginimą
Sąnaudos jau viršija pajamas. Restoranai nebeturi galimybių kelti kainas. Jos turėtų kilti mažiausiai 4 kartus. Tad daug verslų svarsto užsidaryti žiemai arba visam laikui. Visi skaičiuoja ir mato, kad eina į minusą, nes turime dar atidėtų mokesčių, kurių sumos siekia milijonus eurų“, – pasakojo restoranų atstovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad PVM lengvata būtent tam ir buvo suteikta – mažinti nuostoliams, didinti darbuotojams atlyginimus.
„Per tą laikotarpį darbuotojams atlyginimai buvo pakelti 25 proc. Taip pat buvo priimta naujų darbuotojų. Taip pat daug verslo buvo ištraukta iš šešėlio.
Dabar situacija nepagerėjo, bet finansų ministrė mato, tik gerai dirbančius restoranus, jų apyvartas. Tačiau visų maitinimo įstaigų apyvartų vidurkiai nėra dideli. O jeigu ir minimali alga didės verslai nebeišsilaikys. Asociacija atstovauja 37 tūkst. verslų ir matome, kad jie yra pasmerkti ypač vidutiniai ir smulkūs“, – sakė E. Šiškauskienė.
Pasak jos, restoranai turi tik dvi išeitis: arba bankrutuoti, arba nemokėti mokesčių.
„Pasiimti paskolų verslams neįmanoma ir tai nebūtų išsigelbėjimas.
Todėl žmonės gaus ne didesnes algas, o praras darbus. Jau pirmąjį pusmetį bankrutavo 81 restoranas, tačiau tai buvo dar prieš energetikos krizę. Dabar laukiame bankrotų lavinos. Matyt, valdžiai labiau apsimoka žmonėms mokėti nedarbo išmokas, nes su mumis niekas nesitaria. Ir tai, kad bus masiškai atleidžiami darbuotojai, nebėra gąsdinimas, tai yra realybė“, – įspėjo E. Šiškauskienė.
Minimalus atlyginimas auga per greitai?
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius nuogąstavo, ar proporcingai augs tiek minimali alga darbuotojams, kurie neturi kvalifikacijos ir tiems, kurie yra kvalifikuoti.
„Jeigu minimali alga bus intensyviai keliama, matysime paradoksą, kad nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės uždirbs beveik tiek pat, kiek darbuotojai, turintys kvalifikaciją.
Artėja rinkimai ir politikai daro, tai ką yra įpratę daryti – jie ieško būdų, kaip įgauti rinkėjų palankumą. Priima sprendimus, kurie liečia didelę dalį rinkėjų, pavyzdžiui, didina minimalią algą. Liūdna, kad Lietuvoje vis tik didelė dalis žmonių dirba už minimalią algą. Tai parodo Lietuvos konkurencingumą palyginti su kitomis šalimis. Ten santykis tarp minimalų ir didesnį atlyginimus uždirbančių žmonių santykis yra sveikesnis“, – komentavo ūkininkų atstovas.
Pasak R. Juknevičiaus, politikams nedaug kainuoja pakelti minimalų atlyginimą.
„Labai nedaug yra darbuotojų, kuriems minimalus atlyginimas būtų mokamas iš biudžeto lėšų. Vis tik daugiausiai minimalų atlyginimą moka verslai, tarp jų ir žemės ūkis.
Ūkininkai sprendimą kelti minimalią algą vertina dvejopai. Iš vienos pusės jie supranta, kad reikia didinti žmonių pajamas, ypač esant tokiai infliacijai. Tačiau bandymas gerinti gyvenimą nekvalifikuotiems darbuotojams pamirštant kvalifikuotus, atrodo neteisinga. Atlyginimų kėlimą reikėtų suplanuoti su ūkininkų galimybėmis“, – svarstė R. Juknevičius.
Jis pastebėjo, kad pernai sparčiai augo ir vidutinis atlyginimas.
„Tai rodo, kad ūkio subjektai turėjo neblogą laikotarpį, nors ekonomiką ir veikė krizė. Lietuva džiaugėsi, kad nuo krizės nukentėjo šiek tiek mažiau. Lietuvoje ir eksportas augo, todėl ūkininkai turėjo galimybių kelti atlyginimus.
Tad logiška, kad keliant atlyginimus visiems galima galvoti ir apie minimalų atlyginimą. Dabar ūkininkai dėl išaugusių elektros kainų apie atlyginimų kėlimą net nekalba. Todėl erzina kalbos apie minimalaus atlyginimo kėlimą. Valdžia galvoja tik apie rinkėjus, todėl didina jiems algas, siūlo elektros kompensacijas, o verslus pamiršta“, – piktinosi R. Juknevičius.
Darbuotojai skundžiasi, kad iš minimumo nepragyvena
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad gyventojams minimalaus atlyginimo neužtenka.
„Katastrofa yra tuomet, kai dirbantis žmogus turi kreiptis į „Maisto banką“, kad gautų maisto davinį“, – teigė profsąjungų pirmininkė Inga Ruginienė.
Anot jo, ekonominė situacija nėra tokia bloga.
„Kitais metais nėra prognozuojamas juodžiausias scenarijus. Taip, ekonomika sulėtės, bet nėra visiškai pesimistinių prognozių.
Jeigu įmonės bankrutuos arba stabdys gamybą, tai darys ne dėl keliamo darbo užmokesčio, o dėl to, kad šiandien turime tokią nenormalią situaciją su energetikos kainom“, – kalbėjo I. Ruginienė.