būsto renovacija

Kiek daugiau nei 4,5 tūkst. daugiabučių Lietuvoje šiuo metu yra atnaujinti – tai sudaro apie 12 proc. visų daugiabučių šalyje. Seno daugiabučio atnaujinimas atneša daug naudos: sumažėja sąskaitos už šildymą, pagerėja gyvenimo kokybė, prisidedama prie tvaresnės aplinkos kūrimo ir estetiškesnio miesto įvaizdžio.

Prieš keletą metų pradėję kvartalinės renovacijos projektą Elektrėnuose savivaldybė ir komunalinį ūkį prižiūrinti bendrovė darbus atliko žingsnis po žingsnio. Išanalizuota esama situacija, nustatyti prioritetai, sutvarkyti vamzdynų tinklai. Pamokos išmoktos, sutvarkyta aplinka pakeitė viso miesto veidą. Elektrėnuose kvartalinės renovacijos projektas pradėtas 2016 m. Prie projekto dirbo savivaldybė ir komunalinio ūkio darbuotojai – buvo parengta esamos situacijos analizė, nustatyti prioritetai.

Masiškai senstantys sovietmečiu statyti daugiabučiai, visoje šalyje pamažu vykstanti tokių namų renovacija ir nedarniai tvarkomos teritorijos verčia imtis neatidėliotinų veiksmų. Kaunas pasirengęs transformuoti ligšiolinę programą „Svajonių kiemas“. Miestas rengiasi modifikuoti ištisus kvartalus, atnaujinant ne tik energetiškai neefektyvius daugiaaukščius namus, bet ir požeminius tinklus, aplinką bei infrastruktūrą.

Vilniaus savivaldybė iki 2030-ųjų siekia modernizuoti apie pusę senų daugiabučių – apie 2 tūkstančius senos statybos, susidėvėjusių namų. Savivaldybės įsteigta viešoji įstaiga aktyviai dirba su bendruomenėmis, gyventojais, skiria papildomas lėšas kvartalų atnaujinimui. Pasiektas ženklus proveržis – investicinių projektų skaičius išaugo kartais. Vilniaus mieste yra apie 7 tūkst. daugiabučių ir daugiau nei pusę jų – 4,7 tūkst.

Kelmėje per beveik dešimt metų renovuota trys ketvirčiai visų daugiabučių. Du miesto kvartalai sutvarkyti lygiagrečiai su daugiabučiais. Šiuo metu darbų intensyvumas sumažėjęs, tačiau patirtis rodo, kad be aktyvaus bendravimo su bendruomenėmis – rezultatų pasiekti būtų sudėtinga. Per beveik dešimt metų Kelmėje įvairių programų lėšomis modernizuoti dauguma daugiabučių.

Birštono savivaldybė buvo viena pirmųjų, kurioje buvo įgyvendintas pilotinis daugiabučių namų kvartalinės renovacijos projektas. Šis atvejis buvo ypatingas dar ir tuo, kad tai – kurortinis miestas, kuriame pastatai turi išskirtinius fasadus, reikėjo spręsti tik šiam miestui būdingus klausimus. Tačiau gauta patirtis padėjo pasiekti puikių rezultatų.

Šių metų gegužės 31 d. pasibaigė vienas iš kvietimų renovuoti daugiabučius. Kvietimo organizatoriai sulaukė beveik 500 paraiškų, o tai rodo, kad daugiabučių modernizacija Lietuvoje tikrai nepraranda pagreičio. Preliminariais skaičiavimais, bendra pateiktų paraiškų investicijų suma siekia apie 440 mln. eurų. Šie skaičiai ženkliai viršija numatytą 100 mln. eurų sumą, tad projektams bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas.

Kol Lietuvoje vidutinės 2 kambarių butų kainos siekia 100 tūkst. eurų, Italijoje 40 kv. m., 70 kv. m. ar 100 kv. m. ploto namai siūlomi vos už 1 eurą. Juos įsigyti gali bet kas, tačiau yra viena sąlyga. Italijoje, Sicilijos regione esančio Mussomeli miesto projektas „Case1euro.it“ leidžia įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT) už 1 eurą Sicilijos gilumoje, netoli paplūdimių ir istorinių Agridžento šventyklų. Šia proga jau pasinaudojo 100 žmonių iš viso pasaulio.

Dar vienas šildymo sezonas Lietuvoje baigėsi. Šiais metais jis gerokai patuštino gyventojų pinigines, ypač dėl itin išaugusių energijos kainų bei infliacijos. Visgi renovuotų daugiabučių gyventojai tai pajuto mažiau. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) gyventojams primena, jog šiuo metu galioja du kvietimai, pagal kuriuos gyventojai gali teikti paraiškas ir renovavę savo gyvenamuosius daugiabučius džiaugtis ne tik sumažėjusiomis šildymo sąskaitomis, bet ir geresne gyvenimo kokybe.

Europos Komisijai paskelbus Naujojo Europos Bauhauzo iniciatyvą, Aplinkos ministerija nusprendė pradėti skatinti daugiabučių kvartalinę renovaciją. Modernizuojant daugiabučius itin didelis dėmesys būtų skiriamas visumai, o tai padėtų mažinti gyventojų socialines problemas ir į daugiabučių atnaujinimo procesus skatintų įsitraukti bendruomenes.

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA), siekdama visuomenę plačiau supažindinti su atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) priemonių pritaikymu daugiabučių renovacijos projektuose, inicijavo parengti susistemintos medžiagos katalogą. Gyventojams jame suprantamai ir aiškiai pateikiama pagrindinė informacija apie AEI pritaikymą gyvenamuosiuose pastatuose.

Balandžio 7–27 dienomis vykę Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) organizuoti „Metų renovacijos projekto“ rinkimai baigėsi – jų metu visuomenei buvo pristatyti pernai metais modernizuoti daugiabučiai ir jų sėkmės istorijos. Rinkimuose dalyvavo 11 projektų, iš kurių daugiausiai dėmesio sulaukė trys projektai: Pilies g. 3, Klaipėdoje, Dariaus ir Girėno g. 40, Plungėje irTaikos pr. 34, Klaipėdoje.

Lietuvos architektų sąjunga kviečia atsižvelgti į Europoje sėkmingai pritaikomus holistinės renovacijos principus ir pradėti rūpintis ne tik pavienių daugiabučių modernizavimu, bet ir kvartalų visuma. Pasak architektų, tai padeda išspręsti urbanistinius ir socialinius klausimus, suvienija bendruomenes, žmonių gyvenimai tampa lengvesni, o verslas turi daugiau galimybių prisidėti prie atnaujinimo procesų.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), administruojanti daugiabučių modernizacijos projektus Lietuvoje, inicijavo patogios skaičiuoklės sukūrimą. Ji padės įvertinti, kiek kainuotų ir kokią naudą suteiktų name įsirengus atsinaujinančios energijos išteklius (AEI), tokius kaip šilumos kolektoriai, saulės elektrinė ir pan. Skaičiuokle naudotis paprasta, ji nuolat atnaujinama, o rezultatus lengva išsisaugoti, tad gyventojai ir daugiabučių administratoriai raginami pasinaudoti šiuo įrankiu.

Šiais metais APVA rengiamuose „Metų renovacijos projekto“ rinkimuose dalyvauja daugiabučiai iš visos Lietuvos. Birštone, Lelijų g. 7, ir Kuršėnuose, V. Kudirkos g. 34, stovintiems gyvenamiesiems pastatams modernizacija padėjo ne tik sumažinti sunaudojamos šilumos energijos kiekį, bet ir išspręsti jau ilgą laiką kilusias problemas. Be to, po atnaujinimo šie pastatai tapo teigiamu pavyzdžiu aplinkiniams daugiabučių gyventojams.

Jau šiandien prasideda „Metų renovacijos projekto“ konkursas, kuriame Lietuvos gyventojai gali susipažinti su ne anksčiau kaip 2022 m. šalyje atnaujintais daugiabučiais ir iš jų išrinkti labiausiai patikusį. Kviečiame apžvelgti modernizuotų daugiabučių istorijas, jiems pritaikytus sprendimus, renovacijos procesu ir kitus svarbius kriterijus. Visuomenės verdiktui pateikiami praėjusiais metais renovuoti daugiabučiai, iš kurių geriausią atviro balsavimo metu išrinks portalo skaitytojai.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), administruojanti Daugiabučių namų atnaujinimo programą Lietuvoje, 60-yje šalies savivaldybių organizuoja seminarus gyventojams, juos atstovaujančioms ir vienijančioms organizacijoms. Šių seminarų metu gyventojai turi galimybę užduoti jiems rūpimus klausimus bei gauti naujausią informaciją teisiniais, ekonominiais ir inžineriniais klausimais daugiabučių renovacijos srityje.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), administruojanti Daugiabučių namų renovacijos programą Lietuvoje, praneša geras naujienas – Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) pradeda įgyvendinti 2021–2027 m. investicijų programą daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) srityje atnaujindama finansines priemones naujo laikotarpio lėšomis. Apžvelgiame aktualiausią informaciją apie finansavimo sąlygas, pagal kurias bus teikiami lengvatiniai kreditai.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), administruojanti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą Lietuvoje, užsakė atlikti 15 renovuotų daugiabučių energinį auditą, kuriuo buvo siekiema įvertinti įgyvendintų priemonių kokybę. Plačiau apie jo rezultatus pasakoja APVA Pastatų energinio taupumo departamento Pastatų energinio taupumo projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus patarėjas Edvardas Petrauskas.

Atsižvelgus į aplinkos ministerijos užsakytą tyrimą, galima pastebėti, kad gyventojams, modernizavusiems savo daugiabutį iki A energetinio efektyvumo klasės, finansinė nauda yra itin didelė. Tiesa, renovacijos kainuoja daugiau, tačiau skirtumas nėra žymus, o praėjus 20 metų laikotarpiui sutaupyta suma už šildymą yra didesnė nei 200 tūkst. Eur.

Praėjusią žiemą šildymoms kainoms šokus į rekordines aukštumas, daugelis gyventojų su nerimu laukia artėjančio šildymo sezono, ypač todėl, kad kainos, anot ekspertų nemažės, o priešingai – didės. Šį kainų augimą jaučia ne tik gyventojai, namus šildantys iškastiniu kuru, bet ir gyvenantys energiškai neefektyviuose daugiabučiuose, kurie švaisto šilumą.

Net 89 proc. Lietuvos gyventojų pritaria, kad daugiabučių renovacija prisideda prie tvaraus išteklių naudojimo, rodo rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas.

Gyvenamojo daugiabučio renovacija suteikia itin platų spektrą naudų. Kokių? Kviečiame susipažinti!...

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos dalyviai vis dažniau pasiryžta į renovaciją investuoti papildomai ir priima sprendimą diegti atsinaujinančius energijos šaltinius (AEŠ) naudojančias technologijas. Apie šių priemonių naudą, įrengimą būstuose ir perspektyvas ateityje pasakoja Ramūnas Gatautis, energetikos ir termoinžinerijos mokslų daktaras. R. Gataučio teigimu, AEŠ naudojančių technologijų plėtra yra vienas iš kertinių Europos Sąjungos ir Lietuvos siekiamų tikslų.

Savo daugiabučius renovuojantys gyventojai gali prisidėti prie klimato kaitos pažabojimo ir investuoti į įvairias atsinaujinančius energijos šaltinius (AEŠ) naudojančias technologijas. Tokį sprendimą priėmė ir prieš šešerius metus modernizuoto, Kaune, Dujotiekio g. 21 stovinčio dvylikaaukščio gyventojai, kompleksinės renovacijos metu įsirengę šilumos siurblį gruntas-vanduo ir stebėję didžiulius sutaupymus.

Į daugiabučių renovacijos procesus įsitraukę šalies gyventojai gali aplinką tausoti ne tik didindami energinį būsto efektyvumą, bet ir įsidiegdami atsinaujinančius energijos šaltinius (AEŠ) naudojančias technologijas. Tarp jų – ir šilumos siurblys gruntas-vanduo, dar vadinamas geoterminiu šildymu.

Daugelis iš mūsų didžiąją dienos dalį praleidžia patalpose, ypač šaltuoju metų laiku. Būtent todėl šviežio oro užtikrinimas yra itin svarbus mūsų sveikatai – šviežio oro kaita patalpose yra būtina, nes užtikrina deguonies ore papildymą, anglies dvideginio, vandens garų pertekliaus ir oro teršalų pašalinimą, sako Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro Bendruomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Gintarė Baštunova.

Savo daugiabučius renovuojantys gyventojai gali pastate įsidiegti kelias skirtingus atsinaujinančius energijos šaltinius (AEŠ) naudojančias technologijas, kurių įrengimą dalinai kompensuoja valstybė. Vienos iš šių priemonių – šilumos siurblys oras-vanduo ir koja kojon tiek su juo, tiek kitais aplinkai draugiškais ištekliais žengianti šilumos saugykla.

Būstų renovacija padeda kovoti ne tik su aukštomis šildymo sąskaitomis, bet ir su aplinkos tarša. Tiesa, papildomai sutaupyti ir prisidėti prie klimato kaitos pažabojimo norintys Daugiabučių namų modernizavimo (atnaujinimo) programos dalyviai gali pastate įsirengti įvairius atsinaujinančius energijos šaltinius (AEŠ), pavyzdžiui, saulės jėgaines ar saulės kolektorius.

Seni ir nerenovuoti daugiabučiai lema mažiau kokybišką šiuose būstuose gyvenančių žmonių kasdienybę. Pastatų modernizavimas – bene efektyviausias būdas ne tik suteikti butų savininkams daugiau komforto bei sumažinti šildymui skiriamas išlaidas, bet ir kovoti su klimato kaita.

Paskutinio aplinkos ministro kvietime teikti paraiškas daugiabučių renovacijai sąlygose atsirado naujas reikalavimas – renovuojami namai, kurių plotas viršija 1500 kv. m, turi įsirengti saulės jėgaines, gaminančias elektrą namo bendrojo naudojimo reikmėms, jeigu tam yra tinkamos aplinkybės.

Klimato kaita – vis didėjanti problema, kurią daugelis mūsų sprendžia savaip – vieni rūšiuoja atliekas, ir atsisako plastiko, kiti keliones automobiliu iškeičia į viešąjį transportą ar dviratį. Prie tvarios aplinkos ir švarios ateities kūrimo gali prisidėti kiekvienas, bet ar kada pagalvojote, ar jūsų gyvenamasis namas yra draugiškas aplinkai?  Europos Komisijos duomenys rodo, jog pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. šilumos energijos ir sudaro apie 36 proc.

Daugelis Lietuvos gyventojų žino, kad gyvenamojo daugiabučio renovacija garantuoja mažesnes sąskaitas. Visgi, ar kada susimąstėte, kokie yra kiti atnaujinto daugiabučio privalumai? Nors kai kurie žmonės nesiryžta modernizuoti savo namų, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena apie platesnį privalumų spektrą. Didžioji dalis daugiabučių Lietuvoje buvo pastatyti prieš daugiau nei tris dešimtmečius, todėl daugumos jų inžinerinės sistemos yra stipriai susidėvėjusios.

Daugiabučių renovacijos procesas nuolat keičiamas ir tobulinamas, kad atitiktų šių dienų realijas. Planuojama, kad ateityje valstybės parama modernizacijai bus diferencijuojama, o daugiau dėmesio bus skiriama renovacijos darbų kokybei bei pasiekiamai energinio efektyvumo klasei. Dabar gyventojai, renovuojantys savo daugiabutį, gali pasinaudoti 30 proc. parama energiją taupančių priemonių investicijoms kompensuoti.

Jeigu domitės renovacija, bet norėtumėte gauti daugiau faktinių pagrindimų, kodėl reikėtų atnaujinti daugiabutį, jums padės interaktyvus Lietuvos renovacijos žemėlapis – jame galite susipažinti su visa aktualia informacija apie jau baigtus ir šiuo metu įgyvendinamus modernizacijos projektus, jų eiga bei energijos suvartojimo pokyčiais.

Butų savininkai, dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, gali pasinaudoti valstybės skiriama finansine parama – kreditais su lengvatinėmis palūkanomis gauti finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms priemonėms ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui. Taip pat būtų savininkams, turintiems teisę gauti kompensacijas už šildymą, visos renovacijos išlaidos padengiamos 100 proc.

Netikėtos naujienos senų daugiabučių gyventojams. Aplinkos ministerija svarsto, ar nereikėtų Lietuvai apsivalyti nuo pačių seniausių daugiabučių ir juos ne renovuoti, o tiesiog nugriauti ir statyti naujus. Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, dalies namų visoje šalyje neapsimoka renovuoti, o kiek tokių daugiabučių yra, atsakys užsakyta galimybių studija. Tiesa, kur vykdant darbus apsistotų griaunamų namų gyventojai ir ar turėtų prisimokėti už naują būstą, negali atsakyti ir pati ministerija.

Kovo 13 – balandžio 8 dienomis visuomenė turėjo galimybę susipažinti su ne anksčiau kaip 2020 m. renovuotų daugiabučių istorijomis bei atiduoti savo balsą už jiems labiausiai patikusį projektą.

„RESTA 2022“ – tarptautinė statybų paroda, kiekvienais metais sutraukianti visus besidominčius renovacija, statybomis ir naujausiomis technologijomis. Šiais metais balandžio 20-23 dienomis Vilniuje vyksianti paroda daugiausiai dėmesio skirs renovacijai, energijos efektyvumui, statybai, technologijoms ir atsinaujinimui.

Laikai, kai daugiabučių renovacija Lietuvoje buvo kontraversiška tema – jau praeityje. Faktą, kad Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą lietuviai vertina palankiai įrodo ne tik visuomenės apklausos, bet ir realūs gyventojų veiksmai – praėjusių metų pabaigoje pasibaigęs kvietimas renovuoti daugiabučius, gautų paraiškų skaičiumi sumušė rekordą.

„Su tiek pat rankų, su tiek pat išteklių norime padaryti daugiau“, – penktadienį sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas per naujojo pastatų renovacijos kompetencijų centro startui skirtą spaudos konferenciją.

Kviečiame susipažinti su renovacijos procesu, kurio metu vis dažniau taikomos ne tik standartinės modernizacijos priemonės, bet ir diegiami atsinaujinantys energijos šaltiniai bei tvarkoma ir aplinka!  ...

Dar 2013 m. į šalyje vykstančius renovacijos procesus įsitraukus miestų ir rajonų savivaldybėms, būstų modernizacija įsibėgėjo pilnu tempu. Vienas iš pavyzdžių – Palangos miestas. Pačioje pradžioje savivaldybės atstovai turėjo įdėti daug pastangų, kad atsakytų į visus gyventojų klausimus ir papasakotų apie renovacijos naudas, tačiau jos nenuėjo veltui. Šiandien Palanga – viena daugiausiai būstų atnaujinusių savivaldybių.

Lietuvos miestuose vykstančius renovacijos procesus paspartino 2013 m. įsitraukusios savivaldybės. Viena iš jų – Jonavos rajono savivaldybė, šiandien esanti tarp daugiabučių modernizavimo lyderių. Pasak jos atstovų, dalyvavusių nuo pat būstų atnaujinimo pradžios, pirmieji renovuoti pastatai buvo itin svarbūs, nes jie tapo savotiškais modernizavimo ambasadoriais, kurių gyventojai prisidėjo prie sėkmingo procesų įgyvendinimo.

Ignalina – bene dažniausiai girdima būstų renovacijos sėkmės istorija, šiandien atnaujinusi 100 proc. daugiabučių namų. Tačiau Ignalinos savivaldybės renovaciją administruojančios įmonės atstovas pasakoja, kad pradžioje gyventojai didžiuliu užsidegimu nepasižymėjo. Visgi į modernizavimo procesus įsitraukus savivaldybei, žinia apie renovacijos naudas sparčiai pasklido visame mieste.

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) prižiūri šalyje vykstančius daugiabučių modernizavimo procesus. Siekdama dar geriau informuoti gyventojus apie renovacijos galimybes, priemones ir naujausias aktualijas, BETA kasmet organizuoja specialių seminarų ciklą savivaldybėse.

Daugiabučių renovacija Lietuvoje sparčiau pradėjo įsibėgėti dar prieš aštuonerius metus, kai procesų administravimą į savo rankas aktyviau perėmė savivaldybės. Tarp jų bei vieno sėkmingiausiai būstus atnaujinančių miesto – Birštono. Savivaldybės atstovai ir kurorto gyventojai prisimena renovacijos pradžią ir dalijasi gerąja modernizavimo patirtimi.

Nors renovacijos procesai Lietuvoje pradėjo įsibėgėti prieš daugiau kaip 15 metų, tik 2013 m. būstų modernizavimas įgavo visai kitą pagreitį. To priežastis – į pastatų atnaujinimą įsitraukusios savivaldybės.

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka atnaujintų daugiabučių namų energetinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Tai daroma siekiant įvertinti naujų statybos produktų, technologijų, projektinių sprendinių panaudojimą ir atitiktį keliamiems reikalavimams. Audito metu dėmesys skiriamas ne tik energiniam efektyvumui, bet ir kitiems parametrams, užtikrinantiems namų komfortą. Šiame straipsnyje apžvelgsime oro kokybę renovuotose daugiabučiuose.