Apie Lietuvos ekonomiką, akcizų politikos pasekmes ir investicijų tendencijas – TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su „Citadele“ banko ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.
Labai aktyviai didiname kuro akcizus Lietuvoje. Tačiau kai reikia surinktus pinigus skirti kelių infrastruktūrai gerinti, Lietuva yra tarp atsiliekančių Europos Sąjungoje. Kaip paaiškintumėte šį reiškinį?
Manau, kad nesėkmingai surenkame akcizus. Problema yra ta, kad šiais metais Vyriausybė šiek tiek persistengė ir rinkoje atsirado arbitražas, nes mūsų skaičiavimai, remiantis oficialiais statistikos duomenimis, rodo, kad šiuo metu degalų vartojimas ir pardavimai Lietuvoje yra nukritę maždaug iki keturių metų žemumų.
Šiuo metu turime spartesnį degalų pardavimų kritimą, kuris siekia apie 9 procentus daugiau negu COVID-19 piko metu, kai viskas buvo uždaryta. Tada degalų pardavimų nuosmukis siekė apie 7 procentus.
Akivaizdu, kad paprasti vartotojai pilasi degalus tiek, kiek pylėsi anksčiau, bet vėžėjai dėl susidariusio kainų arbitražo, tai yra, kitose valstybėse mažesnių dyzelino kainų, aplenkia Lietuvą ir pilasi degalus kitur.
O tai, kad pinigai surinkti iš akcizų neskiriami keliams, gatvėms, kurios Lietuvoje labai prastos. Kaip šiuo atžvilgiu atrodome Europoje?
Atrodome tikrai negerai ir matyt, kad didesnis akcizas nepadės mums atrodyti geriau, kadangi šiuo metu valstybė surenka daugiau pinigų iš dyzelino akcizo, bet tik dėl to, kad akcizas fiziškai yra pakilęs. Norėtųsi ir pavyti, ir pralenkti Lenkiją. Tačiau, jeigu toliau matysime tokį ženklų degalų pardavimų kritimą, o žiūrint į trajektoriją, panašu, kad tai labai realu, kad link metų pabaigos arba rudens vidurio jau turėsime ne tik degalų pardavimų kritimą, bet ir mažesnes metines pajamas iš dyzelino akcizo.
O akcizai toliau didės? Kaip prognozuojate?
Aš prognozuočiau, kad nedidės. Tikiuosi, kad Vyriausybė bent jau mato to padinimo rezultatą. Akivaizdu, kad kritimas yra ne dėl ekonomikos kritimo, o dėl to, kad dyzelino vartojimas nukrito. Manau, kad padėtį reikia taisyti ir labai gali būti, kad akcizai gali net sumažėti dyzeliui, tam, kad valstybė ištaisytų šią klaidą. Akivaizdu, kad valstybė pabandė, bet tas rezultatas duoda šiek tiek priešingą efektą.
Trečią mėnesį iš eilės vyrauja šiek tiek kita tema – prastėja pramonės lūkesčiai Lietuvoje. Ką tai reiškia ir ką tai lems mums visiems, jeigu tai tęsis?
Dabar daug dramos tam nedaryčiau, bet sutikčiau, kad pramonė tikriausiai sulėtės dėl techninių priežasčių. Jeigu žiūrėtumėme į statistiką, tai mūsų pramonės gamyba, atmetus kainų poveikį ir visus kitokius dalykus, šiuo metu siekia istorinį maksimumą. Tai yra, pramonė Lietuvoje dabar gamina daugiau negu po COVID-19. Tai viskas kaip ir yra gerai.
Iš kitos pusės reikia pripažinti, kad dalį to augimo dabar lemia sektoriai, kurie yra jautrūs tarifams. Vokiečiai dabar gamina labai daug avansų tol, kol neįsigaliojo amerikietiški importo tarifai. Mūsų skaičiavimai ir kiti išankstiniai indikatai rodo, kad Vokietijos pramonė šiuo metu boomina (liet. klesti) tikra to žodžio prasme. Tai tempia į viršų Lietuvos pramonę, bet tai yra laikinas dalykas.
Turime lyg ir džiugią statistinę žinią apie tai, kad investicijos Lietuvoje pastarąjį ketvirtį buvo labai geros, ūgtelėjo, bet ar tai atitinka tikrovę? Ar tikrai turime kuo džiaugtis?
Tai yra ir tiesa, ir netiesa tuo pačiu metu. Jeigu žiūrėtume į bendrus duomenis – tai yra tiesa. Tačiau problema su investicijų statistika yra tokia, kad ją sudaro daugybė didelių komponentų. Jeigu eliminuotumėme įvairius niuansus ir paliktumėme tik investicijas į akcinį kapitalą, kurios yra svarbiausios, tai ir eliminuotumėme finansų sektorių, kuris daug investuoja Lietuvoje.
Tada pamatytumėme, kad jau kurį laiką nuo 2024 metų pradžios Lietuva yra užsienio investicijų stagnacijoje. Ar tai yra blogai? Aš sakyčiau, kad priklauso ir nuo to, kaip žiūrėsime. Manau, kad didžiausia priežastis yra, kad pinigai kurį laiką buvo brangūs ir visoje Europoje investicijų aktyvumas yra pakankamai stipriai nukritęs, tai šia prasme jos, aišku, atsigaus.
Kitas dalykas, be abejo, yra geopolitika. Reikia pripažinti, kad tai neskatina investicijų atėjimo į Lietuvą.
Trečias dalykas yra mūsų konkurencingumo praradimas, nes pramonės investicijos Lietuvoje jau mažėja. Vadinasi, kad užsienio verslai jau nemato to Lietuvos patrauklumo, nes nebesame pigios darbo jėgos šalis.
Ar mokesčių reforma prisidėjo prie šito nepatrauklumo?
Kol kas ne, nes tai yra tik pirmo ketvirčio duomenys, bet ji atskiruose sektoriuose bus pakankamai žalinga. Pavyzdžiui, IT įmonės, kurios norėtų kurtis čia, galbūt pasirinks kitas valstybes, kur darbo apmokestinimas yra mažas. Arba tos valstybės įsikurs čia.
Tačiau jeigu jos turėtų ar turi kažkokį padalinį kitur, pavyzdžiui, Nyderlandai ar Belgija, ar kitos šalys, tai dalis Lietuvoje dirbančių specialistų gali būti įdarbinti per tas šalis. Bet kokiu atveju mokesčių prasme valstybė nuo to nukentės.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
