Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas tikino, kad, dalis statybos projektų bus sustabdyti.
„Tai bus tie pastatai, kurie yra statomi ar remontuojami iš Europos Sąjungos (ES) ir mūsų biudžeto lėšų. Šių projektų kainų indeksavimas yra sudėtingas. Didelė tikimybė, kad dalis tokių pastatų sutarčių bus sustabdytos.
Perkančiosios organizacijos turi turėti finansinių išteklių, kad galėtų tas kainas indeksuoti, mokėti daugiau. Jeigu jos tokių išteklių neturi, tada ieško biurokratinių pasiteisinimų. Pavyzdžiui, prašo rangovo pagrįsti kainos kilimą. Šiam pateikus dokumentus, jų nepriima. Prašo atsiųsti kitus. Tačiau tai yra tik problemos vilkinimas, laukimas ir noras, kad problema išsispręstų pati. Tačiau taip nebūna“, – prognozavo asociacijos prezidentas.
Pasak D. Gedvilo, yra ir tokių užsakovų, kurie neturėdami finansinių išteklių bando kažkaip laviruoti ir statybas vis tiek tęsti.
„Tačiau yra ir tokių užsakovų, kurie tiesiai šviesiai sako, kad neturi pinigų ir klausia, kiek už turimą pinigų sumą galima atlikti statybos darbų. Užsakovai bando derėtis, kad būtų atliekama mažiau darbų. Tačiau ES projektų taisyklės labai griežtos, tad improvizacijos užsakovams ir perkančiosioms organizacijoms daug nelieka. Todėl tokie projektai tampa dideliu iššūkiu“, – komentavo D. Gedvilas.
Jis pateikė ir pavyzdžių, kurių pastatų statybos ar remonto darbai gali būti nebaigti.
„Didelė tikimybė, kad sustos projektai susiję su universiteto, medicinos pastatų statyba. Šie projektai ir yra finansuojami biudžeto ir ES projektų lėšomis.
Taip pat Švietimo, Kultūros ministerijos turi projektų, kurie irgi gali būti nebaigti. Keli mėnesiai jau vyksta diskusijos, rangovams baigiasi finansiniai ištekliai. Tam, kad išgyventų, jie iš nuostolingų statybų turi pasitraukti. Kitu atveju jiems gali grėsti nemokumas. Įmonės svarsto, kaip teisiškai ir tvarkingai pasitraukti iš tokių objektų statybų“, – pasakojo D. Gedvilas.
Užtat, anot jo, privataus sektoriaus 99 proc. projektų buvo indeksuojami, tačiau yra atvejų, kai užsakovai negauna papildomų išteklių, papildomų kreditų bankuose. Tokie privatūs projektai gali irgi sustoti.
Būstų kainų brangimą padengė pirkėjai
NT bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sutiko su statybininkų asociacijos vadovu. Anot jo, reaguodami į kainų augimą statytojai kainas didino kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais.
„Natūralu, kad įmonės dirbančios su valstybės ar savivaldybių užsakymais turi daugiau problemų. Valstybė visais atvejais yra linkusi padengti žaliavų kainų augimą. Todėl sutinku su statybininkų asociacija, kad kai kuriuos projektus teks stabdyti“, – sakė bendrovės vadovas.
A. Avulis tikino, kad valstybinių statybos projektų jo bendrovė nevykdo.
„Mes neturime sutarčių su savivaldybėmis ar valstybinėmis institucijomis. O dirbant su privačiomis įmonėmis kainos daugeliu atvejų perskaičiuojamos, pagal tai, kiek padidėjo žaliavų kainos.
Būstai būtent dėl to ir brango, nes didėjo žaliavų kainos. Tačiau yra ir gerų naujienų. Metalų kainos palyginti su kovo mėnesiu, sumažėjo. Dabar metalo armatūros galime nusipirkti pigiau. Tikimės, kad medžiagų brangimas sustos.
Toliau tęsiame visus projektus, nieko nestabdėme ir neketiname to daryti. Tik teko atsiprašyti savo klientų, nes vėluojame pastatyti būstus. Šiuo metu tenka laukti įrenginių ne keletą mėnesių, bet ir pusę metų“, – aiškino A. Avulis.
Kainos sumažėtų padidinus pasiūlą?
Anot Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičiaus, prieš kurį laiką stebėta statybinių medžiagų trūkumo ir brangimo krizė šiuo metu pamažu slopsta.
„Matome, kad medienos, metalo, stiklo kainos pamažu artėja prie lygio, kokį matėme praeitų metų pabaigoje. Tačiau matome, kad Lietuvoje tikriausiai sumažės valstybinių statybos projektų. Tad atsiras daugiau laisvų darbo rankų, darbo jėga nebus brangi.
Statybos nebeturėtų brangti. Beliko tik išspręsti biurokratijos klausimus. Dabar vystytojams tenka ilgai laukti statybos leidimų. Šiuo metu statybos didžiausias NT vystytojų galvos skausmas“, – tikino M. Statulevičius.
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas irgi tikino, kad šiuo metu svarbiausia mažinti biurokratinis kliūtis vystytojams ir gerinti mikrorajonų infrastruktūrą.
„Augant miestams dar galima kažką pakeisti, vėliau tokių galimybių nebebus. Štai Vilniaus savivaldybė norėtų pastatyti Vilniuje daugiau baseinų, tačiau jiems nėra vietos, nes žemė privatizuota. Tai yra blogas miesto planavimo pavyzdys.
Infrastruktūros labiausiai trūksta priemiesčiuose“, – situaciją įvertino Ž. Mauricas.
