Beveik prieš dešimtmetį ekonomistas Nerijus Mačiulis buvo paskaičiavęs, kad spūstys vien didžiuosiuose trijuose miestuose gali kainuoti daugiau nei 2 proc. Lietuvos bendro vidaus produkto.
Padėtis su rytiniais ir vakariniais automobilių kamščiais reikšmingai nepasikeitė ir šiuo metu tai sudarytų apie 1,5 mlrd. eurų.
Žala sveikatai dėl oro taršos Vilniuje kasmet siekia virš 750 mln. eurų. Ir visa tai net neskaičiuojant neigiamo poveiko klimatui kaštų. Iki šiol Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose spūsčių problema buvo sprendžiama platinant kelius, tačiau tai turėdavo tik itin trumpalaikį poveikį. Vienas iš spūsčių sprendimo būdų galėtų būti spūsčių mokestis.
Pirmą kartą spūsčių mokestis įvestas 1975 metais Singapūre. Šiuo metu jis taip pat taikomas Londone, Milane, Stokholme, Geteborge, Osle, Bergene, Trondheime, Valetoje, Niujorke, Sidnėjuje, Melburge ir kituose miestuose. Be to, artimiausiu metu spūsčių mokesčius įsivesti planuoja Jakarta, Znojmo, Riga, Bankokas, Vankuveris ir San Franciskas.
Remiantis spūsčių mokesčio nustatymo ekonomine teorija, šios politinės priemonės tikslas – naudojant kainų mechanizmą padengti socialines veiklos sąnaudas, kai vartotojai kitu atveju nemoka už jų sukuriamą neigiamą išorinį poveikį (pvz., važiavimą perpildytose teritorijose didžiausios paklausos metu). Tą gerai iliustruoja grafikas žemiau.
Įvedus spūsčių mokestį, galima tikėtis daugybės naudų:
- spūsčių mažėjimo – per didelis transporto priemonių kiekis miesto centruose sukelia spūstis, kurios lėtina eismą, ilgina kelionės laiką ir apsunkina miesto transporto sistemą. Spūsčių mokestis skatina vairuotojus rinktis kitus keliavimo būdus arba keisti kelionės laiką, taip mažindamas transporto priemonių skaičių gatvėse;
- oro taršos mažėjimo – automobilių išmetamosios dujos yra vienas didžiausių oro taršos šaltinių miestuose. Sumažinus automobilių skaičių, taip pat sumažėja kenksmingų emisijų, prisidedant prie oro kokybės gerinimo ir poveikio klimato kaitai mažinimo;
- didesnio viešojo transporto populiarumo – spūsčių mokesčiai gali paskatinti žmones pereiti prie viešojo transporto, kuris dažniausiai yra efektyvesnis ir ekologiškesnis būdas keliauti po miestą. Tai padeda pagerinti viešojo transporto sistemas, nes didėja keleivių skaičius ir sumažėja gatvių apkrova;
- ekonominės naudos – spūstys sukelia ekonominių nuostolių dėl prarasto laiko ir didesnių transporto išlaidų ir prasto darbo našumo. Sumažinus spūstis, su transportu susijusiems verslams lengviau operuoti, o darbuotojai gali efektyviau naudotis savo laiku; finansinių srautų infrastruktūrai ir viešajam transportui – surinkti spūsčių mokesčiai dažnai naudojami transporto infrastruktūros plėtrai ir viešojo transporto gerinimui. Tai gali apimti naujų dviračių takų kūrimą, viešojo transporto tinklo plėtrą ir subsidijavimą ar tvaraus judumo finansavimą.
2 eurų mokestis
Apie 600 tūkstančių gyventojų turintis Geteburgo miestas nuo 2013 m. sausio 1 d. pradėjo taikyti spūsčių mokestį daugumai tranporto priemonių patenkančių ar paliekančių centrinę miesto dalį bei daliai pagrindinių kelių kertančių miestą.
Pagrindinis spūsčių mokesčio tikslas Geteborge – mažinti eismo spūstis ir gerinti aplinkosauginę padėtį Geteborgo centre bei finansuoti didelius kelių ir geležinkelių tiesimo projektus Geteborge ir jo apylinkėse. Didžiausias toks projektas yra „West Link“ geležinkelio linija. Investicijos į sistemą 2012 m. siekė 76 mln. eurų.
Spūsčių mokesčio zona apima didžiąją dalį Geteborgo miesto centro. Nuo 2020 m. pabaigos Geteborge veikia 38 automatizuoti rinkliavos punktai. Kad vairuotojai nesinaudotų netinkamais keliais siekdami išvengti rinkliavos, kai kurie keliai, esantys už pagrindinio rinkliavos žiedo ribų, taip pat yra apmokestinti.
Per pirmuosius metus bendras eismo intensyvumas spūsčių mokesčio taikymo teritorijoje piko valandomis sumažėjo maždaug 10 proc., o miesto gatvėse piko valandomis – vidutiniškai 9 proc., kitomis valandomis – 6 proc. Kai kuriuose aplinkiniuose keliuose eismo intensyvumas padidėjo, o tai rodo maršruto pasirinkimo poveikį. Per pirmuosius mėnesius po įdiegimo viešojo transporto kelionių paveiktais maršrutais padaugėjo 9 proc.
Spūsčių mokesčio dydis Geteburge priklauso nuo to, kuriuo paros metu vairuotojas įvažiuoja ar išvažiuoja iš spūsčių mokesčio zonos. Didžiausia mokesčio suma vienai transporto priemonei per dieną yra 60 SEK (apie 6,40 euro). Piko metu taikomas didžiausias 22 SEK (apie 2 eurus) mokestis. Transporto priemonei per valandą pravažiuojant dvi stotis, mokamas tik didesnis mokestis.
Tam tikros transporto priemonės yra atleistos nuo spūsčių mokesčio, pvz., avarinės transporto priemonės, autobusai, kurių bendras svoris ne mažesnis nei 14 tonų. Asmenys, turintys neįgaliųjų automobilių parkavimo leidimą, gali prašyti būti atleisti nuo mokesčio vienai transporto priemonei. Šeštadieniais, sekmadieniais, valstybinių švenčių dienomis, dieną prieš valstybines šventes, naktimis (18:30 – 05:59 val.) ir liepos mėnesį mokestis nemokamas.
Vien per pirmus veikimo metus buvo surinkta 71 mln. eurų, kurių dauguma skirta viešojo transporto plėtrai. Pirmais metais taip pat maždaug 5 proc. didėjo naudojimas viešojo transporto sistema, kas reikškė net apie 8 mln. eurų daugiau pajamų. Be to, tyrimai [8] rodo, kad oro kokybė Geteburge įvedus spusčių mokestį pagerėjo, azoro oksido (NOx) bei 10 mikrometrų ir mažesnių kietųjų dalelių (KD10) išmetimai atitinkamai sumažėjo 17 ir 19 proc.
Geteborgo atvejis parodo, kaip su sąlyginai nedideliu spūsčių mokesčiu galima pasiekti reikšmingus judumo pokyčius, mažesnius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, aukštesnę oro kokybę bei finansuoti viešojo transporto plėtrą.
Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA)
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!