Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius teigia, kad tokia kainų apvalinimo taisyklė jau yra taikoma Airijoje, Belgijoje, Suomijoje, Italijoje. Taip pat apie ją svarstoma Latvijoje ir Estijoje. O Europos Komisija svarsto šią taisyklę įvesti visoje euro zonoje.
„Šiuo metu iš visų kaldinamų monetų 1 ir 2 centai sudaro 60 proc. Tačiau labai maža šių monetų dalis grįžta atgal į Lietuvos banką. Tai rodo, kad jos naudojamos ne atsiskaitymams, o tik prekybininkams atiduoti grąžą.
Daug smulkiųjų monetų paprasčiausiai išsimėto arba jos yra kaupiamos. Valstybė dėl šios priežasties praranda lėšas, nes turi vėl kaldinti naujas monetas, jas paskirstyti ir tvarkyti, o viskas kainuoja“, – aiškina Lietuvos banko atstovas.
Tačiau specialistas tvirtina, kad 1 ir 2 centų monetos nebūtų visiškai išimamos iš apyvartos. Tiesiog nebebus kaldinamos naujos. Gyventojai, turintys smulkiųjų monetų, ir toliau galės jomis atsiskaityti, prekybininkai turės monetas priimti.
Vis dėlto grąža nebebus atiduodama 1 ir 2 centų monetomis. Bendra prekių krepšelio kaina bus apvalinamas iki 5 centų. Dėl šios priežasties smulkiųjų centų kiekis turėtų mažėti. Tačiau šios taisyklės bus naudojamos tik atsiskaitant grynaisiais.
Kalbėdamas apie galimą prekių brangimą, D. Stankevičius tikina, kad buvo atlikta nemažai tyrimų, kurie rodo, kad apvalinimo taisyklė infliacijai įtakos neturės.
„Apvalinimas vienu atveju bus pirkėjo naudai, kitu – pardavėjo. Pavyzdžiui, jeigu prekių krepšelio bendra suma sieks 20 eurų ir 82 centus, tai būtų apvalinama iki 80 centų ir tokiu atveju laimėtų pirkėjas.
O jeigu būtų 83 centai, sumą apvalinant iki 85 centų laimėtų pardavėjas. Taip pat svarbu paminėti, kad ne kiekvienos prekės kaina būtų apvalinama, o bendras prekių krepšelis“, – tvirtina specialistas.
Pasak Lietuvos banko atstovo, prekių kainos taip pat neturėtų keistis. Kitų šalių praktika rodo, kad po apvalinimo taisyklės įvedimo kainos lieka pačios įvairiausios. Prekė gali ir toliau kainuoti jau įprastus 99 centus po kablelio. Juk dažniausiai žmogus perka ne vieną prekę, o kelias. Todėl kaip jau buvo minėta nėra reikalo apvalinti kiekvieną prekę atskirai.
„Tyrimai rodo, kad netgi 60 proc. lietuvių pasisako už smulkiųjų centų atsisakymą. Todėl jau kitais metai Lietuvos bankas paskelbs viešąją konsultaciją ir taip vartotojų ir prekybininkų atstovai galės pateikti savo poziciją šiuo klausimu. Taip pat bus klausiama ir visuomenės nuomonės. Po diskusijų bus planuojami kiti žingsniai dėl centų atsisakymo ir prekių krepšelio apvalinimo“, – teigia D. Stankevičius.
Vieni prekybininkai sutinka, kiti abejoja
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė teigia, kad Lietuvos bankas turėtų labai gerai išsiaiškinti, ar vartotojai yra pasirengę šiam pokyčiui.
„Šiuo metu Lietuvos bankas suskaičiavo vien tik ekonomines naudas. Tačiau jos neturėtų būti pagrindinės priežastys atsisakyti smulkiųjų centų. Lietuvoje vartotojų jautrumas kainoms yra labai didelis. Dėl to apvalinimas, kad ir pagal aritmetines taisykles gali tik sukelti pirkėjų nepasitenkinimą. Todėl labiausiai turi būti įsiklausoma į vartotojų nuomonę, ar jie yra pasirengę priimti šią permainą, nes iš tikrųjų ir 1, ir 2 centai žmogui yra pinigai. Kad ir nedidelė grąža, bet pirkėjui ji yra labai svarbi“, – aiškina specialistė.
Pasak jos, nors teigiama, kad smulkiųjų centų atsisakymas neturės įtakos infliacijai, gali būti, kad pasikeis prekių kainodara.
„Dėl šio sprendimo kyla labai daug klausimų, o su Lietuvos banku diskusija dėl smukliųjų centų dar tik prasideda, todėl žiūrėsime kaip ji klostysis. Tačiau kol kas turime labai daug abejonių“, – tvirtina Rūta Vainienė.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė teigia, kad sprendimas atsisakyti 1 ir 2 centų monetų smulkiojo verslo atstovams didelės įtakos neturės.
„Manau atsisakius smulkiųjų centų pardavėjams disponuoti pinigais bus paprasčiau, nes dažnai centų prisikaupia labai daug ir nėra kur jų dėti, o bankas smulkiuosius centus priima tik už tam tikrą mokestį“ – aiškina smulkiųjų verslininkų atstovė.
Paklausta apie galimą pirkėjų reakciją dėl tokio sprendimo, Z. Sorokienė teigia, kad bet kokius sprendimus būtina daryti neskubant.
„Pirkėjams turi būti tinkamai paaiškintos apvalinimo taisyklės. Turi būti nustatyta data, kada sprendimas įsigalios. Todėl būtina diskutuoti su Lietuvos banku ir kartu priimti tinkamiausią sprendimą, tiek pardavėjams, tiek pirkėjams“, – sako specialistė.
Anot Z. Sorokienės, kainos bus apvalinamos tiek pirkėjo naudai, tiek pardavėjo. Nebus juk viskas apvalinama tik į vieną pusę. O turguose jau dabar prekių suma yra apvalinama ir dažnai pirkėjo naudai. Tad daliai žmonių tai nebus jokia naujiena.
Pirkėjų nuomonė dvejopa
Portalo tv3.lt skaitytoja pensininkė Genovaitė parduotuvėse atsiskaitinėja tik grynaisiais pinigais. Moteris sako, kad vieno ir dviejų centų monetų nekaupia, o jas leidžia.
„Man niekada neteko susidurti su problema, kad turėčiau per daug smulkiųjų centų. Aš juos irgi leidžiu, kaip ir kitus pinigus. Dažnai parduotuvėje suskaičiuoju sumą lygiai. Nesu tikra, ar būtinai reikia naikinti 1 ir 2 centų monetas, baisu, kad po šio sprendimo prekės nepabrangtų“, – nuogąstauja moteris.
Kita portalo skaitytoja Birutė, teigia, kad smulkias monetas kaupia.
„Sukaupusi nemažą sumą nešuosi į parduotuvę. Tačiau dažnai tenka susidurti su pardavėjų nepasitenkinimu, nes jiems dabar ilgai truks skaičiuoti mano monetas. O ką man daryti? Juk pinigų neišmesiu. Todėl šis sprendimas iš dalies „palengvintų“ mano piniginę ir pardavėjų darbą skaičiuojant centus“, – tikina moteris.
