monetos

Retos monetos – tikri brangakmeniai, jei jos yra su klaidomis. Jos gali būti vertos labai didelių sumų pinigų. Yra trys monetos, iš kurių galite uždirbti nemažas sumas, o už vieną monetą galite gauti tūkstančius. Retos monetos gali būti labai vertingos, ypač tos, kuriose yra kaldinimo klaidų. Pastaruoju metu daug tokių „brangakmenių“ buvo parduota už tūkstančius kartų didesnę kainą nei jų nominalioji vertė.

Neįprastos, senos ar su klaidomis nukaltos monetos vis dažniau tampa kolekcininkų taikiniu, pritraukdamos dėmesį savo unikalumu ir istorine verte. Šios ypatingos monetos, dažnai randamos netikėčiausiose vietose, pavyzdžiui, pamirštose piniginėse ar kišenėse. Jeigu bent kartą lankėtės Jungtinėje Karalystėje ir parsivežėte monetų, pats metas jas pasitikrinti.

Pakaunėje gyvenančiai šeimai noras parduotuvėje „Maxima“ už prekes atsiskaityti smulkiais centais baigėsi nemalonumais – liko be pirkinių. Nors mokėjo savitarnos kasoje, esą sumesti didelio kiekio smulkių monetų kasininkė jiems neleido, nurodė dėti tik apie 50 centų. Prekybos centro atstovai tai vadina nesusikalbėjimu, mat jokių ribojimų mokant centais nėra.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Seimas apsisprendė, kad nuo kitų metų gegužės pirkėjai negaus grąžos smulkiomis 1 ir 2 centų monetomis, o pirkinių krepšelio ar paslaugų suma bus apvalinama į didesnę arba mažesnę pusę. Kai kurie gyventojai jau dabar guodžiasi, kad centai kišenę spaudžia, todėl geriau būtų, jei jų neliktų visai. Tačiau neabejoja, kad tuo pasinaudos prekybininkai – esą pirkėjai nesutaupys, o prekės ir paslaugos brangs. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB)  planuoja rengti informavimo kampaniją. „Lietuvos bankas aktyviai vykdys išsamią informavimo kampaniją apie galutinio prekių ar paslaugų krepšelio sumų apvalinimą atsiskaitant grynaisiais pinigais.

Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų.  Jei Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymas bus priimtas, nauja tvarka įsigaliotų nuo 2025 metų gegužės – tada turi baigtis išmaniųjų kasos aparatų įdiegimas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė pataisoms, siūlančioms apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą ir taip pamažu atsisakyti 1 ir 2 centų monetų.   Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymo pataisoms komiteto nariai pritarė bendru sutarimu. Dabar pakeitimus svarstys Seimas.   Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi (Kunijoši) pabrėžė, kad kainas apvalinti numatoma nuo 2025 metų gegužės.

Neįprastos, retos ar su klaidomis nukaltos monetos vis dažniau tampa kolekcininkų taikiniu. Skelbimuose žmonės arba ieško, arba parduoda itin sunkiai randamas monetas, kurios gali būti nukeliavusios bet kur – kad ir į jūsų kišenes. O jas kartais vertėtų pasitikrinti, mat ten gali būti ir 20 euro centų, vertų apie 10 tūkst. eurų, ar 2 eurų monetų, kurių vertė siekia beveik 5 tūkst. eurų.

Metų pradžioje su pilnais maišais smulkių monetų į bankus suplūdo taupyklių turėtojai. Žmonės neša keisti ir metus taupytus centus, ir atsitiktinai gatvėje surinktas monetas. Vienas vilnietis ir eksperimento ėmėsi – į taupyklę vyras meta gatvėje besimėtančias monetas. Vilnietis pasakoja, jog per metus centų galima prisirinkti tiek, kad užtenka net ne vienam kavos puodeliui, ar paaukoti kilniam tikslui.

Lietuvos bankas (LB) išleidžia monetų rinkinį, skirtą šiemet minimam Dainų šventės 100-mečiui, pranešė LB. Rinkinio autorius Darius Krasauskas sako, kad Dainų šventės – vienas svarbiausių Lietuvos kultūros reiškinių. „Jei rinktume Lietuvos kultūros reiškinius, apie kuriuos bent ausies krašteliu yra girdėję visi šalies gyventojai, pirmoje vietoje neabejotinai atsidurtų Dainų šventės.

Seimas antradienį priėmė svarstyti siūlymą apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą ir taip pamažu atsisakyti 1 ir 2 centų monetų.  Už tai, kad Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymo pataisos būtų svarstomos, balsavo 62 Seimo nariai, o susilaikė aštuoni. Toliau jas Seimas svarstys pavasarį.   Dėl šių pakeitimų savo išvadą dar turės pateikti Europos Komisija.

Tikras lobis jūroje – dešimtis tūkstančių Romos imperijos bronzinių monetų Viduržemio jūros dugne rado Italijos archeologai. Specialistai stebisi, kad pinigai, kuriems gali būti daugiau nei 1700 metų, išsilaikė gana gerai. Archeologai jūroje prie Italijos Sardinijos salos šiaurinės pakrantės renka įspūdingą lobį – tūkstančius bronzinių monetų. Jas pirmiausia rado ir apie tai specialistams pranešė vietinis naras mėgėjas.

Italų naras Viduržemio jūros dugne netoli Sardinijos salos krantų pastebėjo kažką metalinio, o netrukus paaiškėjo, kad tai – IV a. pirmosios pusės laikų senovės romėnų monetos. Didelės bronzinės monetos, kurios senovės romėnų buvo vadinamos foliais, į apyvartą buvo išleistos dar 294 m. Diokletiano reformos metu. Iš viso naras jūros dugne surado apie 30-50 tūkst. monetų, o ekspertai nustatė, kad jos pagamintos galėjo būti tarp 324 iki 340 m. po Kr.

Kosovą užplūdo tūkstančiai padirbtų eurų monetų – daugiausiai dviejų eurų vertės. Vieni verslininkai jau pavargo tyrinėti, kuri moneta tikra, o kuri – padirbta, o kiti griežtai atsisako bet kokiu atveju imti monetas. Kosovo policija teigia, kad padirbtos monetos kartais tokios kokybiškos, kad sunkiai atskiriamos nuo tikrų. Vienoje kavinėje Kosovo sostinėje Prištinoje besidarbuojantis Endritas beria suneštus klientų pinigus ir rėžia tiesiai.

Seimui svarstant Lietuvos banko (LB) iniciatyvą nuo 2025 metų gegužės apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą bei atsisakyti 1 ir 2 centų monetų, Vyriausybė tam pritaria, bet siūlo projektą tobulinti. Tokia jos išvada bus teikiama Seimui.

Rugsėjį bus aišku, ar nuo 2025 m. Lietuvoje nebebus duodama grąža 1 ir 2 ct monetomis. Specialistai tikina, kad gyventojams nereikėtų nerimauti, kad dėl to didės kainos. Vis tik už plastikinius maišelius kartais teks pakloti daugiau, o kartais už juos išvis nereikės mokėti. Svarbu tai, kad vienais atvejais mokėtina suma būtų apvalinama pirkėjo naudai, kitais atvejais – prekes ar paslaugas teikiančios įmonės naudai.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė įstatymų pataisų projektams, kurie numato, kad ilgainiui parduotuvės pirkėjams neduotų grąžos smulkiais centais. Gyventojui atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais, galutinė vienu metu už jas apskaičiuota suma apvalinama iki artimiausio 5 euro centų kartotinio, numatoma įstatymo projekte.

Lietuvos bankas (LB) siūlo atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų, taip pat apvalinti kainas iki penkių centų nuo 2025 metų gegužės, kai verslas jau bus prisitaikęs dirbti su išmaniaisiais kasos aparatais.  „Tikslinga apvalinimo įvedimą Lietuvoje derinti su išmaniųjų kasos aparatų reforma – tada, kai jau ji bus užbaigta (...) –  2025 metų gegužės pirma diena.

Lietuvos banko (LB) siūlymą atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų remia vartotojų sargai, žalieji, iš dalies ir prekybininkai. Ekonomistas sako, kad euras yra stipri valiuta ir egzistuoja daug mažos vertės prekių, kurių kainodarai centai yra svarbūs. LB, svarstantis galutinės prekių kainos suapvalinimo idėją, ketvirtadienį rengia diskusiją dėl tokių smulkių centų reikalingumo.

Maždaug 2 tūkst. eurų verta su klaida nulieta lietuviška 2 eurų moneta, skirta Žuvinto biosferos rezervatui, sudomino daugelį gyventojų. Tokių monetų buvo išleista tik 500 vnt. ir ją turėti ar gauti, tikimybė yra labai menka. Tačiau ne tik ji gali gerokai papildyti kišenes. Retų, proginių ar kolekcinių lietuviškų monetų yra daugybė – tiek eurų, tiek litų, tiek šimtmečių senumo kitų monetų.

Daugelio monetų vertė iš esmės gali atrodyti nedidelė, tačiau iš tikrųjų jos gali slėpti itin aukštą kainą, nes turi ypatingą istoriją ar specifinių bruožų. Yra kolekcionierių, renkančių tokias monetas, kurias galėtų parduoti už nemažas pinigų sumas, rašo portalas „Las provincias“. Tarp jų – neįprastą žmogeliuko (angl. stickman) piešinį turinčios 2 eurų monetos ir Lietuvoje per klaidą neteisingai 2 eurų monetos, pretenduojančios tapti vienomis brangiausių monetų šalies istorijoje.

Valstybės įmonei Lietuvos monetų kalykla nuo praėjusios savaitės vadovauja Donatas Sirgedas, iki šiol ketverius metus vadovavęs radiacijos matavimo prietaisų ir sprendimų gamybos įmonei „Polimaster Europe“. „Sieksime tiek didesnių pardavimų tarptautinėse rinkose, tiek didesnio veiklos produktyvumo ir pelningumo, uždirbdami daugiau pinigų gamindami pinigus“ – įmonės pranešime sakė D. Sirgedas.  Anot jo, bus peržiūrimi pirkimų, gamybos ir pardavimų procesai, kad įmonės veikla būtų optimali.

Karališkoji monetų kalykla pristatė naują, oficialių karaliaus Karolio III portretą, kuris bus matomas ant naujų monetų. Teigiama, kad pirmosios išleistos specialios 5 svarų ir 50 pensų monetos bus skirtos paminėti ir karalienės Elžbietos II atminimą. Neseniai Karališkoji monetų kalykla pristatė pirmąsias monetas, ant kurių puikuosis karaliaus Karolio III portretas. 5 svarų sterlingų ir 50 pensų vertės monetos yra pirmosios monetos ant kurių bus pavaizduotas karaliaus portretas.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje rasta 5 proc. daugiau suklastotų eurų banknotų ir tris kartus daugiau monetų nei pernai tuo pačiu metu, tačiau šis skaičius nesiekia 2020 metų rodiklio, antradienį pranešė Lietuvos bankas. Per sausį–birželį Lietuvos banke ištirti ir iš apyvartos išimti 558 vienetai padirbtų eurų: 449 banknotai ir 109 monetos. Padirbtų pinigų vertė sudarė 35 tūkst. eurų, iš jų monetomis – 200 eurų.

Valdovų rūmų muziejaus Lobyno salę papildė naujas eksponatas – 17 amžiaus pabaigoje sukurta sidabro taurė su dangteliu, antradienį pranešė įstaiga. Muziejaus Rinkinių skyriaus vadovo Daliaus Avižinio teigimu, juvelyrinis dirbinys unikalus tuo, kad iš 40 sidabro monetų, kuriomis puošta taurė, net 30 yra Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos (1587/1588–1632) skirtingų nominalų monetos.

Du trečdaliai Lietuvos gyventojų pritartų, kad reikėtų atsisakyti smulkiausių vieno ir dviejų euro centų monetų. Žmonės skundžiasi: centų susikaupia daug, jų nėra kur dėti. Prekybininkai smulkiausių monetų atsisakymą taip pat sveikintų, tačiau pripažįsta turėsiantys sukti galvas apvalindami kainas. Ekonomistai kelia klausimą, ar nevertėtų žmonių dar labiau skatinti atsiskaitinėti kortelėmis – taip nereikėtų sukti galvos ką daryti su smulkiausiomis monetomis.

Vykstant intensyviai prekybai turgavietėse, grynieji pinigai nuolat cirkuliuoja iš rankų į rankas. Viskas vyksta taip greitai, kad matyt, retas kuris sustoja pasitikrinti ir pasižiūrėti, ar gautos euro monetos neatrodo įtartinai ir ar nėra tikimybės, kad jos padirbtos. Turgaus prekybininkai teigia, kad dažnai banknotų netikrina: „Iš inercijos imi tuos pinigus. Daugmaž žiūri, kad normalus būtų ir viskas.

Lietuvos bankas perspėja, kad Lietuvos rinkoje pastebėtos sugadintos eurų monetos, kurios buvo išimtos iš apyvartos dėl susidėvėjimo, tačiau užfiksuoti atvejai, kai buvo bandoma iškeisti didelius tokių monetų kiekius. Gyventojai raginami būti atidūs ir neatlikti jokių pinigų keitimo operacijų dideliais kiekiais gatvėje ar namuose, o prekybininkai – atidžiai tikrinti visas gaunamas monetas, pranešė Lietuvos bankas.

Moteris iš šimtų 2 pensų monetų sukūrė neįtikėtiną mozaiką – projektas tęsiasi jau kelerius metus. Moteris panaudojo 90 £ vertės 2 pensų monetas ir šešias valandas kruopščiai jas dėliojo, kol sukūrė originalią mozaiką su skirtingais atspalviais iš skirtingų monetos pusių. „Pasidaryk pats“ tipo užsiėmimus mėgstanti moteris atskleidė, kad monetas rinko jau dvejus metus, o jos artimieji sakė, kad ji turi auksinę kantrybę.

Šiemet Lietuva mini labai svarbų jubiliejų – nuo tada, kai Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d. pasirašė Nepriklausomybės Atstatymo Aktą, praėjo 30 metų. Trys dešimtmečiai laisvės, demokratijos ir pažangos.

Lietuvos monetų kalyklai dirbant nuostolingai, bus spendžiama dėl jos ateities – iki šių metų vidurio tikimasi turėti studiją, kuri parodys, ar ši valstybės įmonė perspektyvi, rašo „Verslo žinios“. „Toliau laukti nebegalime. Šiuo metu rašome sąlygas galimybių studijai dėl tolesnės kalyklos veiklos. Variantų yra daug – nuo privatizavimo, išskaidymo, parduodant nekilnojamąjį turtą ar verslą.

Daugelis lietuvių smulkias vieno ir dviejų centų monetas kaupia, bet retai jomis atsiskaito parduotuvėse ar turguose. Todėl siūloma smulkių monetų nebekaldinti, o prekių kainą apvalinti iki 5 centų. Tiesa, tokie siūlymai priimtini ne visiems. Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius teigia, kad tokia kainų apvalinimo taisyklė jau yra taikoma Airijoje, Belgijoje, Suomijoje, Italijoje. Taip pat apie ją svarstoma Latvijoje ir Estijoje.

Lietuvos bankas, kitų metų pradžioje planuojantis išleisti pirmąją pasaulyje blokų grandinės technologijos pagrindu kuriamą skaitmeninę kolekcinę monetą LBCOIN, teigia, kad ateityje skaitmeninės valiutos galėtų tapti nauja centrinių bankų leidžiamų pinigų rūšimi.

Savaitgalis – puikus laikas skirti savo pomėgiams, kas į žvejybą, kas į teatrą. Herojai susirinko gan egzotiškam laiko praleidimui – jie ieškojo vietos, kur vyko Saulės mūšis, prie jų prisijungė ir lobių ieškotojai, kurie tam naudoja metalo ieškiklius.

Šiuolaikiški žmonės mėgsta kasdienybėje išbandyti lengvus ir fantazijos nestokojančius būdus. Naudodamiesi vaizduote žmonės sukuria tikrai naudingus išradimus.  Niekada nerandantiems tinkamo dydžio monetos, kai ji taip reikalinga norint pasiimti pirkinių vežimėlį, siūlome puikų būdą. Nešiokitės raktą, kurio galvutė yra apvali. Šie raktai puikiai tinka atrakinti bet kurį vežimėlį prekybos centre.

Viena vaikų poliklinikos budinti gydytoja Rusijoje atlyginimą gavo 10 rublių monetomis. Išėjo visai nemaži du maišai, sveriantys 35 kilogramus. 69-erių medikė savomis jėgomis atlyginimo net negalėjo užsinešti į namus, todėl padėjo greitosios pagalbos mašinos vairuotojas. Tamara Golubcova turėjo gauti 57 tūkst. rublių (740 eurų), tačiau poliklinikos kasoje jai kupiūromis buvo išmokėta tik 21 tūkst.

Socialiniuose tinkluose paplito vieno barmeno sumanyta užduotis. Matthew Jamesas Beachas sugalvojo paerzinti socialinio tinkle „Facebook“ draugus ir pateikė jiems sudėtingą, pastabumo reikalaujančią užduotį. Jis paviešino nuotrauką, kurioje matyti daug monetų, sudėtų herbais į viršų ir susidomėjo, ar kas nors pastebės 20 pensų monetą. Daugybė žmonių liko sutrikę, nes visaip ieškoję, jie tokios monetos nepamatė. Jeigu to nepavyko padaryti ir jums, atsakymas slepiasi nuotraukų galerijoje.

 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) pareigūnai vakar, birželio 25 d., apie 12.45 val. sulaukė pranešimo apie neįprastą radinį Kaune, Laisvės alėjoje. Restauracijos darbus Laisvės alėjoje atliekantys darbininkai aptiko ąsotį, kuriame buvo daugiau nei 350 senovinių monetų. Nustatyta, jog atliekant rekonstrukcijos darbus, buvo pastebėtos žalios spalvos monetos ir molinės detalės. Apie 150 cm gylyje buvo rasta 219 mažų ir 137 didelės monetos.

Posakis „skaičiuoti kiekvieną centą“ greitai gali likti tik tautosaka, nes... gali nelikti pačių centų. Motyvuodamos, kad vieno ir dviejų euro centų monetos menkavertės ir nereikalingos, jų jau atsisakė Airija, Olandija ir Suomija. Tuo pačiu keliu bando eiti ir Belgija, Italija bei Estija. Ką apie tai mano lietuviai? Tautiečių nuotaikas patvirtina ir Lietuvos bankas. Jei prieš porą metų skeptikų dėl smulkių buvo mažiau nei pusė lietuvių, dabar jų vis daugėja.

Visą gyvenimą troškote praturtėti, bet jums nesisekė tai padaryti? Išbandykite šiuos tris lengvus būdus, kurie padės jums pritraukti pinigus.  Jau nuo seniausių laikų yra tikima, kad besilaikantys šių būdų, žmonės tampa turtingesni ir lengvai pritraukia trokštamus pinigus.  1 būdas. Voras piniginėje. Vorai žmonėms dažniausiai asocijuojasi su riksmais, šaukimais ir bėgimais, bet pasirodo, kad jie taip pat gali atnešti ir daug pinigų. Patariama sugauti vorą ir įsidėti jį į savo kišenę.

Lietuvos bankas ieško, kas sukurtų progines monetas, skirtas Joninėms, Dainų ir šokių šventei bei pirmiesiems dirbtiniams lietuviškiems Žemės palydovams. Joninėms skirta „Tradicinių lietuvių švenčių“ serijos moneta gali būti pusantro arba penkių eurų vertės, siūloma ją dekoruoti užrašu „Joninės“ ar „Rasų šventė“ bei kitais pasirinktais elementais. Dainų ir šokių šventei skirtai monetai sukurti reikia tik nacionalinės pusės atvaizdą.

Tarp taupumo ir kūrybiškumo, regis tik vienas žingsnis. Ši porelė iš Anglijos įrodė, kad įmanoma suderinti abu dalykus. Sugalvoję atnaujinti senas grindis, ilgai suko galvą, kaip ne tik jas pakeisti, bet ir kaip patraukti akį. Į galvą šovusia idėja, jie pasidalino ir su kitais savo socialiniuose tinkluose ir iškart sulaukė dėmesio! Nes pasirinko jie ne kiliminę dangą ir ne plyteles, o – monetas! Vieno kambario grindų klojimui jie panaudojo 13.000 vieno cento pensų monetų.

Mesdami euro centus ar metalinius eurus į kiaulę taupyklę nepersistenkite, mat jei prikaupsite didelę krūvą monetų ir norėsite jas išsikeisti, į banką gali tekti vaikščioti ne vieną dieną. Maža to, dar ir laukti eilėse. Lietuvos bankas nutarė riboti priimamų monetų kiekį, tad prie jo kasų dabar driekiasi eilės, kai kurie žmonės pyksta sugaištantys čia ir po kelias valandas. Prie Lietuvos banko kasų Vilniuje buriuojasi klientai.

Nors tikima, kad monetų mėtymas į vandenį žmonėms atneša laimę, tačiau Tailande šis įprotis vos nepražudė vieno jūrinio vėžlio, kuriam per operaciją teko iš skrandžio pašalinti 915 monetų. Bankoko veterinarijos gydytojai pirmadienį operavo 25 metų žaliojo vėžlio patelę, kuri buvo pavadinta Taupykle ir kurios dalį mitybos raciono sudarė per daugelį metų į vandenį turistų sumėtytos monetos rytiniame Si Račos mieste.

Svarstote, ką pasirinkti namų grindų papuošimui? Pamatykite šios poros iš Didžiosios Britanijos idėją ir galbūt patys susižavėsite, rašo indy100.com. Savo socialiniuose tinkluose žmonės pasidalino originalia idėja. Senas ir nuobodžias namų grindis jie išlojo ne pabodusiomis plytelėmis ar kilimine danga, o panaudodami 13.000 vieno cento pensų monetų. Kaip tai atrodė, galite pamatyti nuotraukų galerijoje. Visgi, internete ši idėja netruko sulaukti daugybės komentarų ir pastebėjimų.

Pasvalio rajono gyventojas pranešė apie pavogtas senovines monetas. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato teigimu, 1971 metais gimęs vyras penktadienį apie 15 val. grįžęs namo pasigedo albumo su senovinėmis monetomis. Jame buvo daugiau nei šimtas monetų. Nuostolį šeimininkas įvertino 4000 eurų.

Lietuvos bankas pradeda teikti naujas grynųjų pinigų paslaugas - banko kasose Vilniuje ir Kaune gyventojai galės nemokamai smulkinti arba stambinti eurų banknotus bei atlikti kitas operacijas, pranešė Lietuvos radijas. Anot centrinio banko, nemokamai keisti eurų banknotus į monetas ir atvirkščiai nuspręsta atsižvelgus į gyventojų prašymus. Tačiau paslaugos bus ribotos - smulkinant arba stambinant banknotus dienos operacijos limitas yra 500 eurų asmeniui.

Ekspertai nustatė, kad praėjusią savaitę įtarimų sukėlusios visos eurų monetos yra tikros, pirmadienį informavo policija. Lapkričio 9 dieną pirmą kartą po euro įvedimo Lietuvoje policijos pareigūnai inicijavo ir pradėjo tirti padirbtų euro monetų bylą. Įtarta, kad beveik 2 tūkst. vieno ir dviejų euro nominalo monetų, aptiktų sostinės įmonėje, - padirbtos. Policija buvo pateikusi Lietuvos bankui įtariamas padirbtomis 1 ir 2 eurų nominalo monetas su prašymu atlikti tikrumo tyrimą.

Neįtikėtinas radinys Floridoje. Ilgus metus lobių ieškojusi šeima pagaliau jį rado. Vos 4,5 metrų gylyje narai išvydo žybsint aukso monetas ir išaiškėjo, kad tai 300 metų senumo auksinės ispaniškos monetos. Radinio vertė – per milijoną dolerių. Radinį aptikęs vyras nevaldo emocijų. Įsivaizduokite, kaip jūs jaustumėtės ne pirmus metus medžiodami lobį ir pagaliau po vandeniu pamatęs žibančias aukso monetas. Skelbiama, kad tai 1715 metais čia skendusio Ispanijos karo laivyno lobis.