Ar bendrovės "Alytaus tekstilė" privatizavimas per biržą, o ne konkurso tvarka, buvo sąmoningai suregztas planas, ar Vyriausybės kompetencijos stoka, o gal noras nusiplauti rankas net neteikiant reikšmės tam, kur jos plaunamos?
Seimo narys Jurgis Razma "Lietuvos žinioms" teigė, jog nelengva sveiku protu suvokti, kodėl "Alytaus tekstilei" privatizuoti pasirinktas akcijų pardavimas per biržą.
"Jeigu buvo siekiama ginti įmonės ir valstybės interesus, visi argumentai yra už tai, kad reikėjo bent pabandyti skelbti viešąjį konkursą. Tik tuo atveju, jeigu nebūtų atsiradę nė vieno pretendento, parduoti akcijas per biržą", - LŽ sakė J.Razma.
Seimo nario manymu, akcijų pardavimas tokiu būdu atsidūrė galimai su nusikalstamu pasauliu susijusių asmenų rankose. Pasak jo, realu, jog įmonės pardavimui rengėsi ne pačios Vyriausybės pareigūnai, o akcijų pirkimu suinteresuoti privatūs asmenys. "Galbūt jie (akcijų pirkėjai iš valstybės) sugebėjo padaryti įtaką, kad būtų priimtas sprendimas privatizuoti įmonę tokiu būdu, koks jiems naudingesnis. Nes per aukcioną iš investuotojo būtų reikalaujama ir patirties, ir įsipareigojimų, ir pajėgumo investuoti, tad jie, matyt, nebūtų galėję pretenduoti", - svarstė pašnekovas.
Pasak J.Razmos, jeigu bent kiek buvo mąstoma apie "Alytaus tekstilės" pardavimo pasekmes, nesunku logiškai išsamprotauti, kad paleidus tokį laisvą akcijų išpardavimą, jas gali čiupti pirmiausia tie, kurie iš anksto yra sumanę finansines aferas.
Anot J.Razmos, galėjo būti ir taip, kad Vyriausybė norėjo kuo greičiau nusiplauti rankas ir atsikratyti atsakomybės už bendrovę, kuri jau kelerius metus balansavo ties bankroto riba.
Pašnekovo tvirtinimu, dar viena klaida, turėjusi įtakos esamam rezultatui, buvo ta, kad bendrovėje šeimininkavo Ūkio ministerija. "Man nelabai suvokiamas sprendimas Vytautą Naudužą (Ūkio ministerijos sekretorių - aut.) skirti "Alytaus tekstilės" valdybos pirmininku. Abejotina, ar šis žmogus galėjo ką nors išmanyti apie įmonės finansus, ar jis turi patirties tokioje veikloje.
Manau, valdymą reikėjo patikėti Valstybės turto fondui (VTF)", - reziumavo J.Razma.
"Tiesą sakant, nebuvau linkęs dirbti "Alytaus tekstilės" valdybos pirmininku. Neturiu tokios patirties. Žinoma, mėginau pažiūrėti, ar įmanoma reanimuoti įmonę ir dalyvaujant visiems valdybos nariams", - "Lietuvos žinioms" prisipažino ūkio viceministras V.Naudužas.
"Alytaus tekstilės" valdybos pirmininku V.Naudužas buvo paskirtas 2006 metų gruodžio viduryje. Šį postą ūkio viceministras paliko vasario 2 dieną, nes, kaip aiškino, nebesitikėjo pagerinti įmonės padėties.
Jis teigė, jog "Alytaus tekstilei" buvo bandoma suteikti pagalbą, nors padėtį bendrovėje įvertino kaip "paskutinę ligos stadiją".
Privatizuojant "Alytaus tekstilę", pasak V.Naudužo, vis dar buvo tikimasi, kad privatus investuotojas užtikrins pakankamą finansavimą, bet taip neatsitiko. Jie tikino apie naujus bendrovės savininkus sužinojęs tik tada, kai akcijos jau buvo parduotos. Kaip teigė pašnekovas, visos valdybos nuomonė buvo arba skelbti bankrotą, arba suteikti rimtą valstybės pagalbą. V.Naudužas akcentavo, kad VTF priėmus sprendimą kuo skubiau privatizuoti bendrovę buvo pasirinktas akcijų pardavimas biržoje, mat šis būdas garantavo spartesnį jų pardavimą.
